Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. gruodžio 5 d. Alytaus r. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis - laisvės atėmimu 3 m., pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2006 m. gegužės 18 d. Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - laisvės atėmimu 3 m. 1 mėn.;

3) 2006 m. spalio 24 d. Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 4, dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį - laisvės atėmimu 3 m. 8 mėn.;

4) 2009 m. rugsėjo 11 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis - laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.;

5) 2011 m. rugsėjo 16 d. Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėn.;

6) 2015 m. gegužės 4 d. Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis - laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskiriant 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2016 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - laisvės atėmimu 4 m. 1 mėn.;

8) 2016 m. gruodžio 15 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. 13 d. (2018 m. lapkričio 9 d. paleistas po bausmės atlikimo);

9) 2021 m. sausio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnį, 64 ¹ straipsnį - laisvės atėmimu 4 mėn. ir 10 d.;

10) 2021 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis - 3 m. laisvės atėmimo, 2023 m. sausio 23 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 8 mėn. 1 d. bausmės lygtinai su intensyvia priežiūra. 2023 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas, pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d. (2023 m. birželio 3 d. pradėta vykdyti bausmė pagal šią nutartį),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. nuo 2023 metų balandžio 2 dienos 10.30 val. iki 20.30 val., tyčia nukentėjusįjį A. N. sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 10.30 val., būdamas už A. N. nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros, rankoje laikydamas peilį priešais nukentėjusįjį A. N., sakydamas, kad rytoj nukentėjusysis negyvens, kad jam bus labai blogai: tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 17 val. į nukentėjusiojo A. N. sodybai priklausančią pašto dėžutę pripylė žvyro, taip leisdamas suprasti, kad nukentėjusįjį pakas po žeme; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 20.30 val. A. N. stovint savo namų kieme, būdamas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, į nukentėjusįjį metė gėlės vazoną, kuris, nukritęs nukentėjusiojo namo kieme, sudužo ir nukentėjusiajam pasakė, kad šiandien nukentėjusiajam bus blogai, jis nukentėjusįjį papjaus, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas kaltinamuoju, A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad balandžio 2 d. jis nieko blogo nedarė, nedemonstravo peilio, N. jį apkalba. Nurodė, kad tą dieną jis buvo pas L. L. garažas buvo atidarytas. Įėjo į tą garažą, rado peilį ir pasiėmė. Pas L. to peilio paskolinti neprašė, L. net nežinojo, kad jis paėmė tą peilį. Peilį paėmė genėti prie namų augantiems krūmams. N. pamatė tą peilį ir prasidėjo kalbos, kad jis su peiliu po kaimą vaikšto. Su N. nekalbėjo, to peilio net neturėjo. Jis tik priėjo prie N. tvoros, ten yra upelis, jis ėjo pažiūrėti, norėjo į šiltnamį vandens atsinešti, tačiau jokių veiksmų neatliko.

Nurodė, kad jis jokio žvyro ir vazonų nemėtė, nežino, kas juos mėtė. Tuo metu buvo truputį išgėręs alkoholio, tačiau tai nedarė įtakos jo elgesiui.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad peilis buvo rastas ant lovos, tačiau nepamena, kad ten tą peilį paliko. Nežino, ar peilis buvo įsuktas į kažką, bet peilis nebuvo įsuktas į kartoną.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20230402_103209“, nufilmuotas laikant filmavimo kamerą vertikalioje padėtyje, įrašo trukmė – 50 sekundžių, vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Filmuota iš tos pačios vietos, kaip ir ankstesnis vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašas, filmuojant kamera sukama į kairę pusę, tolumoje pasimato vyras šviesios spalvos kepure su snapeliu, apsirengęs tamsios ir baltos spalvos juostuotu megztiniu. 6 vaizdo įrašo sekundę vyras apsisuka veidu į filmuojantį asmenį ir greitu žingsniu pradeda eiti nuo tvoros. Po to iš karto filmavimo erdvėje pasimato už tvoros esantis A. A., kuris keliasi nuo žemės ir pradeda eiti link pagrindinio kelio. 23 sekundę jis pritupia už tvoros, taip pasislėpdamas už pušelės. Kelias sekundes patupi ir atsistojęs greitu žingsniu nueina link pagrindinio kelio. 33 sekundės vaizdo įrašo nematyti, kad rankose A. A. ką nors neštųsi, tačiau praeina pro aukšta pušeles, pro kurias jo nesimato ir 44 sek. ant pagrindinio kelio išeina kairėje rankoje kažką besinešdamas (panašu į pagalį). 47 sek. moteris sako: „su peiliu“.

Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „20230402_170522“, vaizdo įrašas spalvotas su vaizdu, trukmė – 18 sekundžių. Vaizdo įraše matyti, kaip už antrų pušelių jau už tvoros A. A. bando nulupti juodos spalvos plėvelę nuo kažkokio daikto. Filmuojanti moteris sako: „A. lupa, nuo J. pievos vamzdį apsuktą, parėjo girtas ten nuo dirbtuvių iš kažkur“. A. pasiima nuo žemės buteliuką ir nueina iš vaizdo filmavimo lauko (1 t., b. l. 67-69)

2023 m. balandžio 2 d. policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo kaimynas A., grįžęs iš kalėjimo, gąsdina peiliu, grasina, vaikšto šalia, viską daužo. Prašo paskubėti (t. 1, b. l.70-71)

2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas BPC pranešimas, kuriuo nukentėjusysis A. N. kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini), nes iš kalėjimo parėjęs kaimynas A. gąsdina peiliais, jam dėl to baisu, prašo paskubėti (1t., b. l. 72-74)

2016 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties kopija, 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija, 2015 m. balandžio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio kopija įrodo, kad A. A. nuteistas dėl LR BK 145 str. 1 d. padarymo, nes, peršokęs kaimynų D. ir A. N. sodybos tvorą, su peiliu rankoje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą A. N. (1 t., b. l. 75-97)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-553-942/2015)

Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (besikartojančiais grasinimais kaip nors pakenkti, vartojant realą grėsmę keliančius veiksmus-demonstruojant peilius ar kitus žmogų sužaloti galinčius daiktus). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamo pobūdžio veiksmų, padarytų per nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Svarbu paminėti tai, kad bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020).

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo terorizavimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie terorizavimą sužino nukentėjusysis.

Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. A. 2023 metų balandžio 2 dieną. nuo 10.30 val. iki 20.30 val. sistemingai baugino nukentėjusįjį, atlikdamas kaltinime išvardintus veiksmus –laikydamas peilį priešais nukentėjusįjį A. N., sakė, kad rytoj nukentėjusysis negyvens, kad jam bus labai blogai: į nukentėjusiojo A. N. priklausančią pašto dėžutę pripylė žvyro, taip leisdamas suprasti, kad nukentėjusįjį pakas po žeme; į nukentėjusįjį metė gėlės vazoną ir pasakė, kad šiandien nukentėjusiajam bus blogai, jis nukentėjusįjį papjaus.

Pats kaltinamasis A. A. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajam A. N. negrasino, peilį buvo prisėmęs iš kaimyno L. medelių genėjimui, tuo peiliu tikrai kaimynų negąsdino ir to peilio tačiau nebuvo įsukęs į jokį kartoną ar popierių. Nukentėjusysis A. N. dėl šio epizodo parodė priešingai kaltinamojo parodymams ir patvirtino, kad jam priėjus prie tvoros, kaltinamasis jam parodė peilį, paklausė, kaip gyveni ir pasakė, kad jeigu dabar gyveni gerai, rytoj bus blogai, nes papjausiu, negyvensi ir parodė peilį, peilio geležtė buvo įsukta į kartoną, tačiau nukentėjusysis matė peilio rankeną. Nukentėjusysis patvirtino matęs, kaip vėliau kaltinamasis pylė žemes į jo pašto dėžutę, vėliau vakare, jam būnant lauke, šalia jo nukrito ir sudužo vazonas su gėlėmis.

Kaltinamojo parodymus paneigia ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus liudytojais apklaustų asmenų parodymai.

Liudytoja D. N. filmavo įvykį, vyras jai sakė, kad kaltinamasis jam grasino peiliu, pasakė, kad būsi papjautas, kad dabar gyveni gerai, paskui bus blogai. Ji matė atbėgusį savo vyrą, šis buvo išsigandęs ir susijaudinęs. Liudytoja matė, kaip kaltinamasis, pagrasinęs papjauti, į jų pašto dėžutę pila žemes, o tai ji suprato, kad žemės patvirtina, kad tai gali būti susieta su mirtimi, kad žmogus negyvens. Liudytoja matė ir mėtomus ir dūžtančius vazonus, suprato, kad tai daro kaltinamasis, nes jis šių veiksmų metu visą laiką šaukė, rėkė. Šie visi duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių.

Grasinimui naudoto peilio naudojimo aplinkybes patvirtina ir peilio savininkas L. R., kuris nurodė, kad jis peilio kaltinamajam neskolino, tačiau kaltinamasis tą peilį galėjo pasiimti iš jo atrakinto garažo. Kaltinamojo namuose ant lovos rastą peilį šis liudytojas atpažino kaip savo.

Peilio gąsdinimui panaudotas aplinkybes įrodo ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad moteris pasako žodžius: „su peiliu“. Kviesdamas policijos pareigūnus, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis gąsdina peiliais, dėl to jam baisu, prašo paskubėti-šie duomenys fiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre Bendrojo pagalbos centro pateiktame įraše.

Byloje esantys teismų procesiniai sprendimai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopija, apylinkės ir apygardos teismų sprendimai įrodo, kad tarp nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamojo A. A. anksčiau buvo konfliktas, kur taip pat buvo grasinimas.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis A. A. sistemingai baugino nukentėjusįjį A. N., tris kartus per dieną buvo grasinimai – su peiliu, pilant žemes į pašto dėžutę, metant vazonus su grasinimais papjauti. Grasinimas peiliu buvo realus, kadangi nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis jau ir anksčiau buvo grasinęs, o tuo metu demonstravo peilį, pasakė nukentėjusiajam, kad jis negyvens, taigi nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Po grasinimų peiliu kaltinamasis į nukentėjusiojo pašto dėžutę pripila žemių, ką nukentėjusysis suprato kaip realią grėsmę sau – kaip nurodė ir nukentėjusysis, ir liudytoja, šis veiksmas asocijuojasi su mirtimi, ypač, kai prieš tai buvo ištarti grasinantys žodžiai, kad negyvensi. Kitas nukentėjusįjį įbauginęs veiksmas-kaltinamojo į nukentėjusiojo kiemą mesti vazonai su gėlėmis, tai pavojingi veiksmai, nes vienas vazonas nukrito ir sudužo prie pat nukentėjusiojo, kaltinamajam šaukiant nukentėjusiojo atžvilgiu grasinančius žodžius, susijusius su susidorojimu.

Įrodyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

A. A. teisiamas vienuoliktą kartą, praeityje jis teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu A. A. teisiamas už veiką, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio). A. A. lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. A. iš bausmės atlikimo vietos buvo paleistas lygtinai neatlikęs visos paskirtos bausmės, tačiau už įpareigojimų pažeidimus lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti likusią dalį bausmės kalėjime. Nėra pagrindo manyti, kad be realaus A. A. laisvės atėmimo gali būti pasiekti bausmės tikslai. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. A. nusikalstamos veikos sistemiškumas pasireiškė trimis epizodais per gana trumpą laikotarpį – per vieną dieną. Dėl šių priežasčių jam skiriama bausmė, švelnesnė, nei atsakomybę už šią nusikalstamą veiką numatančio straipsnio sankcijos mediana.

Kaltinamasis A. A. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė jam neskiriama.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. A., išlaidas sudaro 292,47 Eur. Ši teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikta, nes jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, privalėjo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškomos atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir neišieškomos iš kaltinamojo, kadangi A. A. jokio savo vardu registruoto turto ar pajamų neturi. Atsižvelgiant į išdėstyta, daroma išvada, kad A. A. turtinė padėtis yra prasta, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti po nuosprendžio įsiteisėjimo – peilis, saugomas Alytaus apskrities VPK, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

A. A. į jam paskirtos bausmės laiką įskaičiuojamas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. birželio 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. liepos 21 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bausmes pilnai sudedant ir galutinę bausmę A. A. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 9 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. A. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. birželio 2 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugsėjo 25 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. A. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti po nuosprendžio įsiteisėjimo – peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (A. A. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.