Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1720-818/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
1-1720-818/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41194-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
B. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1720-818/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41194-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam D. J.,nukentėjusiajam B. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2020-10-11, apie 03.39 val., viešoje vietoje – naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūkomajame, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties - nenustatytam asmeniui apipylus jį alumi, tyčia stikliniu bokalu sudavė vieną kartą smogė nukentėjusiajam B. P. į galvos sritį, padarydamas jam dešinės akies viršutinio voko kiauryminę žaizdą ir akies obuolio jungtinės plėštinę žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo B. P. sveikatą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. J., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir paaiškino, kad praeitais metais rudenyje, tikslios datos neatsimena, jam būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini), gėrė nealkoholinį alų, bendravo su kitais asmenimis, po to buvo užėjęs į rūkomąjį kambarį, kur nutrukus įvykus konfliktinei situacijai jis su alus bokalu sudavė į galvą B. P.. Smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam į dešinės pusės veido, bėgo kraujas. Dėl savo veiksmų gailisi, jų nepasiteisina. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, šiuo metu jau dalį B. P. patirtos žalos atlygino. Taip pat atlygins žalą Ligonių kasai, 2021-04-01 sudarė sutartį su Ligonių kasa, kad atlygins žalą per 25 mėn. nuo 2021-04-01 kas mėnesį sumokant po 42,45 eurų, ir jau padarė pirmą įmoką - 42,45 eurų.

Teismo posėdyje davę parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis B. P. parodė, kad 2020-10-10 su draugais, iš kurių vienas M. J., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti. 2020-10-11, apie 01.30 val., nusprendė nueiti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įėję į vidų, vartojo alkoholinius gėrimus. Būdami naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūkomajame, pastebėjo asmenį, apie 25 metų amžiaus, apie 185 cm. ūgio, kaip buvo apsirengęs neatsimena. Pas minėtą asmenį vienas iš jo draugų V. V., gim. (duomenys neskelbtini) paprašė parūkyti, minėtas asmuo pasakė: „Parodyk pasą, nes neatrodo, kad tau yra 18 metų“. V. V. išsitraukė savo asmens tapatybės kortelę ir padavė minėtam asmeniui, asmuo pasižiūrėjo ir nenorėjo iškart grąžint, tačiau po kelių minučių gražino asmens tapatybės kortelę jo draugui. Vėliau kitas jo draugas K. Č. pas tą asmenį pradėjo klausti, kodėl jis ne iš karto grąžino asmens tapatybės kortelę ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu prie jų priėjo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis ir truktelėjo jo draugui K. Č. už rankos, pas kurį rankoje buvo bokalas alaus ir K. Č. netyčia aptaškė minėtą asmenį alumi. Tada minėtas asmuo pagalvojo, kad jis (B. P.) jį aptaškė alumi ir trenkė jam į antakį iš dešinės pusės, ko pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, praskeltas dešinės pusės antakis bei RVUL diagnozuota dešinės akies kiaurinė žaizda. Po smūgio apsaugos darbuotojas sulaikė jam trenkusį asmenį ir klausė, ar turės jam pretenzijų, jis pasakė, kad taip ir paskambino pagalbos numeriu 112. Atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Visą situaciją papasakojo policijos pareigūnams. GMP darbuotojai apžiūrėjo jį ir nuvežė į RVUL. Ten jį apžiūrėjo gydytojas ir pasakė, kad turi važiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi čia jam negali suteikti tinkamos pagalbos. Policijos pareigūnai suteikė jam socialinę pagalbą ir nuvežė į (duomenys neskelbtini)klinikas. Iš (duomenys neskelbtini) klinikų jis buvo paleistas tik 2020-10-14. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis B. P. parodė, kad jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Nori duoti papildomus parodymus dėl civilinio ieškinio. Jis pagalvojo ir nori atsisakyti savo 2021-01-28 pareikšto civilinio ieškinio 2070 eurų sumai bei pareikšti naują civilinį ieškinį 1300 eurų sumai. Jo pirmą civilinį ieškinį 2070 eurų sumai, pareikštą 2021-01-28 prašo pripažinti negaliojančiu. Prašo šioje byloje pripažinti jį civiliniu ieškovu 1300 eurų sumai, (b.1. 30-33, 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2020-10-10 su draugais, iš kurių vienas buvo B. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti. 2020-10-11, apie 01.30 val., nusprendė nueiti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įėję į vidų, vartojo alkoholinius gėrimus. Rūkydami naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūkomajame, pastebėjo asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo parūkyti, jis atsakė, kad neduos. Stovėdami rūkomajame, kažkas apipylė D. J. (kas nežino). D. J. pagalvojo, kad tai padarė jo draugas B. P. ir trenkė su bokalu, kurį turėjo rankose B. P. į antakį, jį praskeldamas. Tuo metu priėjo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kuris paklausė B. P. ar jis turi pretenzijų D. J.. B. P. atsakė, kad taip ir paskambino pagalbos numeriu 112. Tuo metu apsaugos darbuotojai sulaikė D. J.. Daugiau neturi ką papildyti (b.1. 63-65).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis B. P. atpažino D. J., parodė, kad asmuo Nr. 2 (D. J. nuotrauka) yra tas pats asmuo, kuris 2020-10-11, apie 03.39 val., naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūkomajame, (duomenys neskelbtini), trenkė jam bokalu alaus į galvą, ko pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, praskeltas dešinės pusės antakis ir pažeista dešinės pusės akis. Šį asmenį atpažįsta iš bendrųjų veido bruožo: akių, ausų, nosies, lūpų formos (b.1. 74-80).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3039/2020 (01) matyti, kad nukentėjusiajam B. P. nustatytas dešinės akies viršutinio voko kiauryminė žaizda ir akies obuolio junginės plėštinė žaizda, kuri įvardijama kaip plėštinė. Žaizdos padarytos aštrią briauną, aštriabriaunį kampą ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), tikėtina stiklo šukelėmis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal pobūdį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu (b.1. 95-96).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos – naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Klubo įėjimo duris yra stiklinės. Šalia durų yra lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus pro minėtas duris, patenkama į koridorių, kuriame yra vaizdo stebėjimo kamera. Koridoriaus gale yra laiptai. Užlipus į antrą aukštą laiptais, iš kairės pusės yra šokių salė, o dešiniau yra rūkomasis. Rūkomajame yra vaizdo stebėjimo kamera. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, jokie objektai tyrimui paimti nebuvo (b.1. 22-24).

Iš 2021 m. balandžio 15 d. įtariamojo D. J. ir nukentėjusiojo B. P. pasirašyto įsipareigojimo matyti, kad D. J. įsipareigoja atlyginti padarytą 1300 Eur žalą B. P. iki 2022-04-15, mokant po 108 Eur į mėnesį. Nukentėjusysis su žalos atlyginimo tvarka ir sąlygomis sutiko (b.1. 165).

Iš 2021 m. balandžio 15 d. nukentėjusiojo B. P. el. paštu pateiktos pinigų pervedimo nuotraukos matyti, kad D. J. 2021-04-15 jam pervedė pirmą įmoką - 108 Eur (b.l. 167).

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamasis D. J. įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 1026,45 Eur žalą per 25 mėnesius, mokant po 41 eurų į mėnesį, pirmos įmokos suma – 42,45 Eur.( b.1. 57-60)

Iš 2021 m. balandžio 15 d. įtariamojo D. J. el. paštu pateiktos pinigų pervedimo nuotraukos matyti, kad D. J. 2021-04-09 pervedė Vilniaus teritorinės ligonių kasai pirmą įmoką – 42,45 Eur (b.1. 163-164).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent kad jis, 2020-10-11, apie 03.39 val., viešoje vietoje – naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūkomajame, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties - nenustatytam asmeniui apipylus jį alumi, tyčia stikliniu bokalu sudavė vieną kartą smogė nukentėjusiajam B. P. į galvos sritį, padarydamas jam dešinės akies viršutinio voko kiauryminę žaizdą ir akies obuolio jungtinės plėštinę žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo B. P. sveikatą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo teisme duoti parodymai bei nukentėjusiojo B. P. ir liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. J. bylai reikšmingu laiku buvo naktinio baro adresu (duomenys neskelbtini), rūkomajame, kuriame matant kitiems asmenims, rodant nepagarbą aplinkiniams, pastarasis tyčia be aiškios priežasties su stikliniu bokalu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, ko pasėkoje jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. G 3039/2020 (01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam B. P. nustatytas dešinės akies viršutinio voko kiauryminė žaizda ir akies obuolio junginės plėštinė žaizda, kuri įvardijama kaip plėštinė. Žaizdos padarytos aštrią briauną, aštriabriaunį kampą ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), tikėtina stiklo šukelėmis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal pobūdį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu.

Be to, D. J. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), rūkomajame, kitų bare esančių lankytojų akivaizdoje. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį matė tiek tuo metu netoliese buvęs liudytojas M. J., bet ir kiti įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys, žmonės pribėgo padėti nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą nukritusiam nukentėjusiajam. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė baro rūkomajame, kur tuo metu buvo kitų žmonių. Taigi akivaizdu, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų viešoje vietoje tuo metu buvę aplinkiniai pasijuto šokiruoti, buvo sutrikdyta jų ramybė ir nutrauktas įprastas naktinio baro lankytojų laisvalaikio praleidimas, be to, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Todėl kaltinamojo D. J. veiksmai, pasireškiantys tyčinio alaus bokalu sudavimo asmeniui į galvą viešoje vietoje vertinami kaip įžūlūs kaltinamojo veiksmai, susiję su nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės nepaisymu, prieštaraujantys visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suaugęs asmuo, todėl turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. J. tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis D. J. yra nevedęs, dirbantis, anksčiau teistas 2 kartus, bausmę atliko (b. l. 82-83). Baustas administracine tvarka, turi galiojančias administracines nuobaudas, baudos nesumokėtos (b. l. 102-104), administracinė tvarka baustas (b. l. 116-120).

Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, susitarė su nukentėjusiuoju bei su PSDF dėl žalos atlyginimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parinkamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam arešto bausmę. Šiuo metu galiojantis BK nenumato teismui pareigos asmeniui, turinčiam teistumą už tyčinius nusikaltimus, skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismų praktikoje ši griežčiausia bausmė skiriama paprastai tada, kai ji numatyta kaip vienintelė nusikaltimo sankcijoje, arba švelnesnėmis bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to jos skyrimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Iš kaltinamojo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad dėl savo veiksmų gailisi, jų nepasiteisina. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, šiuo metu jau dalį B. P. patirtos žalos atlygino. Taip pat atlygins žalą Ligonių kasai, 2021-04-01 sudarė sutartį su Ligonių kasa, kad atlygins žalą per 25 mėn. Teismo vertinimu, bausmės tikslai būtų efektyviau pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę negu areštas – laisvės apribojimą, skiriant jam individualiai parinktas pareigas ir draudimus. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: nukentėjusiųjų skaičių (vienas), kaltinamojo neteisėtų veiksmų intensyvumą, kaltinamojo biografinius duomenis ir ankstesnius teistumus, teismas mano, kad arešto bausmės skyrimas kaltinamajam neatitiktų bausmės individualumo principo, nebūtų teisinga. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelnesnė negu areštas - laisvės apribojimo bausmė 1 metams, jos atlikimo metu skirtini teismo įpareigojimai: būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 147-148).

Šioje baudžiamojo byloje pareikštas nukentėjusiojo B. P. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo 1300 eurų sumai, iš kurių 70 eurų turtinei ir 1230 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.1. 44). 2021 m. balandžio 15 d. tarp D. J. ir nukentėjusiojo B. P. 2021 m. balandžio 15 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. J. įsipareigojo per vienerius metus, t. y. iki 2022 m. balandžio 15 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 1300 Eur dydžio žalą. (b. l. 165).

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 1026,45 Eur sumai (b.1. 48-53). 2021 m. balandžio 1 d. tarp D. J. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2021 m. balandžio 1 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. J. įsipareigojo per 25 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 1 d., atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą 1026,45 Eur dydžio žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai, kurie įrašyti į CD, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimi,

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmę D. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti tarp D. J. ir nukentėjusiojo B. P. 2021 m. balandžio 15 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. J. įsipareigojo per vienerius metus, t. y. iki 2022 m. balandžio 15 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų Eur 00 ct) dydžio žalą.

Patvirtinti tarp D. J. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. J. įsipareigojo per 25 (dvidešimt penkis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 1 d., atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą 1026, 45 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt šešių Eur 45 ct) dydžio žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašus, kurie įrašyti į CD, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti G. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius