- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2-361-451/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15335-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- UAB „Eura“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žaidas“, AB „City service“
- Advokatai
- Darius Jurgutis
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovės UAB „Eura“ atstovui direktoriui Antanui Vytautui Būdai, atsakovės UAB „Eura“ atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Žaidas“, AB „City Service“ atstovams, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį ir atsakovės UAB „Eura“ priešieškinį, tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, AB „City service“ dėl energijos pirkimo-pardavimo, žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą (I tomas, 3-4 b.l.), prašydama: priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Eura“ 2950,80 Eur skolą už patiektą šilumą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tiek4 šilumą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo nereguliariai, todėl laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2012-02-01 yra susidariusi skola. Atsakovė šilumą vartojo, tačiau už ją mokė tik dalinai. Atsakovei naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais. Vadovaujantis visais ieškinyje argumentais, ieškovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Eura“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas, 84-86 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, kadangi ieškovė jos nurodytu laikotarpiu nepateikė jos deklaruojamo kiekio ir kokybės šilumos energijos, todėl atsakovė neprivalo už ją mokėti (CK 6.386 str. 2 d.). Netinkamą šilumos kokybę patvirtina atsakovės iniciatyva atlikti patalpų vidaus bei radiatorių temperatūrų matavimai 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais. Atsakovei priklausančių patalpų Nr. 3 vidaus temperatūra neviršijo +13 - +15°C, o patalpų Nr. 17 (slėptuvės) temperatūra neviršijo +11 - +12°C. Tokia šildymo kokybė aiškiai nesiekė Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų +18 - +20°C. Patalpose Nr.17 ieškovės nurodytas šilumos negalėjo būti perduotas, kadangi 3-jose patalpose iš 14-os buvo sumontuoti šildymo prietaisai, šildymo prietaisai ir armatūra netvarkingi. Šios aplinkybės konstatuotos 2009-04-09 Valstybinės energetikos inspekcijos rašte Nr. 13-54. Sutinkamai su CK 6.383 str. 2 d., energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus. Dėl netinkamos šilumos kokybės atsakovė daug kartų žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovę, tačiau situacija nepasikeitė, ieškovė nereagavo. Atsakovė iš esmės negavo to, ką ieškovė deklaravo suteikusi atsakovei. Todėl, sutinkamai su Civilinio kodekso normomis, atsakovė 2010-10-13 atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovei priklausančius radiatorius patalpose Nr. 3 ir Nr. 17. Tai patvirtina antstolės Gaivilės Kunickienės 2010-10-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0021/10/04. Ieškovė turi teisę į neteisėtos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovė apmokėtų už šilumos energiją.
Tretysis asmuo UAB „Žaidas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas, 143-144 b.l.), kuriame nurodė, kad namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos komunalinės paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. UAB „Žaidas“ prižiūri ir administruoja namų bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas. Savininkai savo butus ir patalpas bei jose esančią inžinerinę įrangą turi pareigą prižiūrėti patys. Be to, tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2009 m. vasario mėn. buvo gautas UAB „Eura“ prašymas patikrinti (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. 3 ir 17 temperatūrą. 2009-03-03 administratoriaus UAB „Žaidas“ bei pastato techninio prižiūrėtojo AB „City Service“ atstovai patikrino patalpas ir nustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini), temperatūra buvo +14°C +15°C, patalpoje nepilnai įrengti šildymo prietaisai su reguliavimo armatūra, esami šildymo prietaisai netvarkingi, patalpos nesandarios per lauko duris ir senus vedinimo įrenginius. Atsakovei buvo pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima išvengti šilumos nuostolių. 2009-03-04 UAB „Eura“ pateikė raštą UAB „Žaidas“, jog pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini), patalpų šildymo neturi. Tretysis asmuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo UAB „City Service“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas, 152-153 b.l.), kuriame nurodė, kad visą skolos susidarymo laikotarpį bendroji inžinerinė įranga, kurios prižiūrėtoju paskirtas AB „City Service“ atitiko privalomųjų reikalavimų visumą, taigi nebuvo jokių kliūčių teikti elektros energiją. Atkreiptinas dėmesys, jog AB „City Service“ iki šilumos tiekimo nutraukimo į minėtą namą vykdė (duomenys neskelbtini), namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, t.y. šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, saugos naudojimo užtikrinimą, avarijų likvidavimą, kitokias techninės priežiūros priemones. 2010 m. rugsėjo mėnesį UAB „Eura“ pateikė UAB „Žaidas“ šildymo prietaisų keitimo projektą Nr. ŠV-10-303, bei prašymą nudrenuoti šildymo sistemą tam, kad būtų galima atlikti keitimo darbus. AB „City Service“ pagal atsakovės prašymą sistemą nudrenavo, seni šildymo prietaisai buvo nuimti, o vietoj naujų prietaisų uždėtos aklės, t.y. buvo neteisėtas atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos.
Atsakovė UAB „Eura“ pateikė priešieškinį (II tomas, 14-20 b.l.), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš AB „Kauno energija“ neteisingai ir neteisėtai atsakovei priskaičiuotus mokesčius už šildymą 1495,02 Eur. 2009-01-20 atsakovė kreipėsi į AB „Kauno energija“ ir UAB „Žaidas“ su prašymu sumažinti mokestį už šildymą rūsio-slėptuvės patalpose. 2009-02-12 AB „Kauno energija“ atsakė, kad negali pakeisti mokesčių už šildymą skaičiavimo. 2009-01-21 d. su namo administratoriumi UAB „Žaidas“ buvo sudarytos Sutartys Nr.023 ir Nr. 024 dėl kompensacijos už karšto vandens įrenginių atjungimą nuo namo šildymo. 2009-01-26 atsakovė kreipėsi į UAB „Žaidas“ ir 2009-02-20 į AB „City Service“ su prašymu išspręsti biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)apšildymo problemą ir 2-3 kartus sumažinti mokestį už šildymą, nes iš 14-os slėptuvės patalpų tik 3-jose buvo įrengti primityvūs, tarybiniais laikais naudoti fermose, šildymo elementai. 2009 sausio-vasario mėn. buvo atlikti daugkartiniai matavimai (duomenys neskelbtini), biuro patalpose, kur žiemos metu temperatūra neviršydavo +13-+14 °C. 2009-03-09 Nr.01-783 kreipėmės į AB „Kauno energija“ su prašymu perskaičiuoti (duomenys neskelbtini) slėptuvės mokestį už šildymą, bet į jį nebuvo reaguota. Remiantis visais argumentais, atsakovė prašo priešieškinio reikalavimus tenkinti, o ieškinį atmesti.
Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį (II tomas, 27-28 b.l.), kuriame nurodė, kad su pateiktu priešieškiniu nesutinka. Ieškovė taip pat pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 3 d. numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kadangi atsakovė nurodo, kad jai buvo neteisingai skaičiuojami mokesčiai, tai kilusi ginčą, ji kaip šilumos vartotoja, privalėjo spręsti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. privalėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydama ginčą spręsti ikiteismine tvarka. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovė savo priešieškinio motyvus grindžia neegzistuojančiais dokumentais, kurių šalys nesudarė. Taip pat pažymėjo ir tai, kad AB „Kauno energija“ mokesčius už šilumą skaičiuoja vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus, bet ne pagal ginčo objekte įrengtą šildymo sistemos galią. Atsakovei buvo taikomas 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Pagal jį buvo skaičiuojami mokesčiai už šilumą atsakovei.
Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas Genadijus Kelinas ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti, pritaikant senatį, teisiniams santykiams, kylant iš žalos atsiradimo. Be to, ieškovo atstovas pažymėjo ir tai, kad atsakovė nesikreipė į ikiteisminę ginčų sprendimo instituciją ginti savo pažiestų teisių. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (2015-08-24 teismo posėdis, 52 garso įrašo sekundė). Priešingų duomenų, leidžiančių ieškovei skaičiuoti pagal kitą metodą byloje pateikta nėra, kad kiti namo gyventojai. Remiantis visais argumentais, ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Eura“ atstovas direktorius Antanas Vytautas Būda su pateiktu ieškiniu nesutiko, priešieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2009-03-25 sutartis su priedu-lentele. Tokia elektros galia už kurią prašoma priteisti skola atsakovės naudojama nebuvo. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė 6 metus neteisingai skaičiavo mokesčius už elektros energiją atsakovei, todėl pateiktu priešieškiniu atsakovė siekia susigrąžinti permokėtą sumą. UAB „Eura“ direktorius teismo posėdžių metu patvirtino, kad nuo 2008-12-01 iki 2010-10-01 naudojo elektros energiją.
Atsakovės UAB „Eura“ atstovas advokatas Darius Jurgutis teismo posėdžio metu nurodė, kad priešieškinį palaiko pilna apimtimi, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pagal išrašytas AB „Kauno energija“ sąskaitas nematyti, kad atsakovei buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (2015-08-24 teismo posėdis, 54 garso įrašo sekundė). Pažymėjo ir tai, kad atsakovė buvo nuolat aktyvi ir siekė apginti savo pažeistas teises. Ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu taikė atsakovei šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Pagal kilusio ginčo tarp šalių metu nebuvo privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, t.y. atsakovė neprivalėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Šalių santykiams turi būti taikoma CK 6.383 str. 1 dalies nuostatos. Vadovaujantis visais išdėstytais argumentais priešieškinije, atsiliepimuose, paaiškinimais išsakytais teismo posėdžių metu, atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Dėl pateikto ieškinio
Byloje nustatyta, jog atsakovė yra negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (I tomas, 6-8 b.l.) ir negyvenamosios patalpos-slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini) savininkė (I tomas, 9-10 b.l., 199 b.l.). Ieškovė teikė atsakovei šilumos energiją, tačiau atsakovė nesumokėjo už šias paslaugas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. yra susidariusi 2 950,80 Eur skola. Su atsakove rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai.
Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą. Tiekiamas energijos kiekis paskirstomas visiems namo gyventojams teisės aktų nustatyta tvarka pagal turimą plotą, taip pat ir atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Byloje esantis 2010-10-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I tomas 108 -111 b.l.) patvirtina, kad atsakovė nuo 2010 m. spalio mėnesio yra atsijungusi nuo centralizuotų šildymo sistemų savavališkai. Tik įteisinus savavališką atjungimą, šilumos tiekėjas turės teisinį pagrindą tokiam vartotojui nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą – t. y. paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėti, pateikti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi tik iki 2010-10-01, tačiau ieškovės atstovas savo ieškinio reikalavimo tenkinimo, kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad atsakovė nebuvo atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos pagal galiojančius teisės aktus (2015-06-15 teismo posėdis, 39.32 val. garso įrašas). Teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Be to, nors atsakovė teigė, kad negalėjo teisėtai atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemų dėl ieškovės kaltės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad būtent ieškovė yra kalta dėl atsakovės negalėjimo atsijungti nuo centralizuotų šildymo sistemų. Priešingai, pagal esančius rašytinius įrodymus byloje, nenustatyta, kad ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus skolos susidarymo metu.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, todėl atsakovė privalo sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad tinkamai ir leistinu būdu nutraukė šalių pasirašytą sutartį, t. y. atjungė buto radiatorius ir kitus šildymo prietaisus nuo bendros namo šildymo sistemos (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Atsakovės atstovas advokatas Darius Jurgutis teismo posėdžių metu nurodė, kad buvo nuolatos kreipiamasi į AB „Kauno energija“ dėl atsijungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų, todėl tik dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo tinkamai ir teisėtai įgyvendinti savo teises, norėdama atsijungti nuo centralizuotų šildymo sistemų. Teismas pažymi, kad atsakovės ieškovei adresuoti pranešimai apie atsijungimą (I tomas, 88 b.l., 118-119 b.l.), 2009-01-26 surašyti šilumos tikrinimo aktai (I tomas, 89-91 b.l.) patvirtina tik savavališko patalpų šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo, kad yra teisėtai atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovė yra nenutrūkusios sutarties šalis, kuriai šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo tiekiama, todėl atsakovei išlieka pareiga, kaip patalpų savininkei, mokėti už tiektą šilumos energiją. Dėl to teismas sprendžia, kad nesant teisėtų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2012-05-01, atsakovės atsijungimas laikytinas neteisėtu, o ieškovės ir atsakovės šilumos tiekimo santykiai skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2012-05-01 – nenutrūkusiais. Prašomą priteisti skolos dydį patvirtina ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atsakovei ( I tomas, 11-73 b.l.), mokesčių paskaičiavimo pažyma (I tomas, 74-75 b.l.).
Atsakovė ginčija ir tai, kad ieškovė atsakovei skaičiavo mokesčius už komunalines paslaugas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Be to, atsakovei buvo teikiama mažesnės galios elektra negu teigia ieškovė. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Įstatymas reglamentuoja, kuomet pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Be to, byloje yra pateiktas UAB „Eura“ pranešimas UAB „Žaidas“, kad atsakovė pretenzijų dėl patalpų šildymo temperatūros laikotarpiu 2008 m. -2009 m. neturi (I tomas, 146 b.l.). Apie šią aplinkybę atsakovei buvo žinoma dar 2009 metais, kai atsakovė kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie ūkio ministerijos Kauno teritorinį skyrių (I tomas, 105-106 b.l.). Duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją byloje pateikta nėra, todėl laikytina įrodyta ieškinio aplinkybe, kad ieškovė skaičiavo mokesčius atsakovei, vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Vadovaujantis visais išdėstytais argumentais, ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 950,80 Eur skola (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.384 str.).
Dėl pateikto priešieškinio
Atsakovė pateiktu priešieškiniu (II tomas, 14-20 b.l.) prašo priteisti 1 495,02 Eur tiesioginių nuostolių. Atsakovė priešieškinije nurodė, kad AB „Kauno energija“, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, vienašališkai, savanaudiškai, pažeisdama vartotojo interesus, priima 2,35 karto didesnę įrengtą šilumos galią pagal kurią buvo skaičiuojami 2,35 karto didesni mokesčiai už šildymą. Tuo būdu buvo žlugdoma atsakovės ekonominė veikla krizės laikotarpiu. Tiek priešieškinije, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovei piktybiškai nevykdant atsakovės prašymų, UAB „Eura“ vienašališkai nutraukė šilumos tiekimo sutartį, atjungė šilumos prietaisus ir 2010-09-29 apie tai raštu informavo AB „Kauno energiją“, UAB „Žaidas“, AB „City Service“. Tuo būdu, kad būtų įvykdyti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2009-04-20 įsakymai Nr. 1635 ir Nr. 1640 ir išduotos projektavimo sąlygos dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šildymo būdo keitimo AB „Kauno energija“ sąmoningai vilkino beveik 20 mėnesių. Tai, atsakovės nuomone, akivaizdus AB „Kauno energija“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi aktas, kuris atsakovei padarė didelius nuostolius, nes eilę metų atsakovė turėjo mokėti ne tik už nekokybišką patalpų šildymą, bet ir sąskaitas už patalpų šildymą elektra. Be to, kelia abejones, ar sąžiningai ir teisingai buvo skaičiuojamos ir pateikiamos sąskaitos už šildymą, nes AB „Kauno energija“ pateiktos 2009 m. sausio ir 2009 m. vasario mėnesio sąskaitos faktūros Nr. 090100001941 ir Nr. 090200001944 absoliučiai sutampa.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK6.247 str.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008). Atsakovė nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė tiekdama šildymą atsakovei, neužtikrino tinkamos paslaugų kokybės, kadangi temperatūra atsakovei priklausančiose patalpose neatitiko higienos normų keliamus reikalavimus. Byloje pateiktas UAB „Žaidas“ pranešimas (I tomas, 170 b.l.), kuriame nurodoma, kad atsakovė turi pasirinkti kitą patalpų apšildymo būdą, norėdama, kad būtų užtikrintas patalpų šildymas pagal higienos normų keliamus reikalavimus. Pati atsakovė būdama pasyvi ieškovės paslaugų vartotoja nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos paskirstymo būdo pakeitimo, nors atsakovei apie tai buvo žinoma dar 2009 metais (I tomas, 105-106 b.l.,165 b.l.). Be to, byloje pateiktas atsakovės UAB „Eura“ raštas UAB „Žaidas“, kad atsakovė pretenzijų dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi (I tomas, 146 b .l.). Atsakovė nepateikė duomenų ir jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė savo prievolę atsakovei įvykdė netinkamai, t.y. atsakovė nepagrindė priešieškinio reikalavimų, t.y. neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės prašomų nuostolių, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priešieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. Kadangi teismas atmetė atsakovės priešieškinį kitais pagrindais, teismas dėl senaties termino taikymo priešieškinio reikalavimams nepasisako.
Iš atsakovės priteistina ieškovui 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 2950,80 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.38 str. 6.210 str., CPK 178 str.).
Patenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 88,62 Eur (I tomas, 5 b.l.) žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir 0,87 Eur kitų pagrįstų išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistina iš atsakovės 8,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 966 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eura“, į.k. 132411815, Kęstučio g. 57-3, Kaune, ieškovui AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, 2 950,80 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų, 80 ct) skolą už patalpų šildymui pateiktą energiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 950,80 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2014-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,49 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus, 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eura“, į.k. 132411815, Kęstučio g. 57-3, Kaune, 8,16 Eur (aštuonis eurus, 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.