Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos Ž. C. atstovei advokatei M. V.

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei M. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. C. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat yra teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos siųstas sprendimas, kurio skundo padavimo terminą pareiškėja prašė atnaujinti, nebuvo įteiktas. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos atstovei siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sužinojus apie jau priimtus sprendimus buvo paprašyta juos pateikti pareiškėjos atstovės nurodytu adresu, o gavus sprendimų dokumentus, skundas Mokestinių ginčų komisijai buvo paduotas nepraleidžiant nustatyto termino. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tiek ji, tiek jos atstovė vasaros bei rudenio metu atostogavo ir turėjo fizinių bei psichologinių negalavimų (b. l. 35-36).

2017 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė prašymą prijungti į bylą papildomus dokumentus, t. y. antstolio M. P. 2017 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-17-51, bei kitus įrodymus galinčius pagrįsti AB „Lietuvos paštas“ galimai atliktas klaidas. Pareiškėja pateikė ne tik papildomus dokumentus, bet ir 2017 m. gegužės 26 d. papildomus paaiškinimus ir pažymi, kad pagal antstolio M. P. konstatuotas faktines aplinkybes, pašto siuntos, kuriose buvo siunčiami centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai, iš viso nerastos. Pareiškėja, remdamasi skunde išdėstytais argumentais ir pateiktais duomenimis, prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos skundžiamą sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. S-283 (7-247/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 21 d. sprendimo bei siūlymą susitarti dėl mokesčių dydžio. Atsakovė 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą, todėl pareiškėjos atstovė 2016 m. birželio – liepos mėnesį, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie skundo nagrinėjimo eigą ir pateikia tai grindžiančius duomenis, t. y. telefono skambučių išklotinę (b. l. 9). Pareiškėjos atstovei sužinojus, kad yra atsisakoma su pareiškėja sudaryti susitarimą dėl mokesčių dydžio, 2016 m. liepos 7 d. buvo kreiptasi į atsakovę dėl galimybės susipažinti su mokestinio tyrimo metu surinkta medžiaga (Komisijos byla 1 t. b. l. 67), todėl 2017 m. rugpjūčio 5 d. centrinis mokesčių administratorius pateikė pareiškėjos atstovei vykdomo patikrinimo medžiagą (Komisijos byla 1 t. b. l. 66).

2016 m. liepos 19 d. Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. 70-93, kuriuo atnaujino skundo nagrinėjimo terminą ir nurodė, kad skundo nagrinėjimas pratęsiamas iki 2016 m. rugpjūčio 13 d., siunta su šiuo sprendimu gavėjui buvo įteikta 2016 m. rugpjūčio 5 d. (Komisijos byla 7 t. b. l. 142-143). Pasibaigus nustatytam terminui, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 68-212 dėl pareiškėjos skundo buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo su žymą „neatsiėmė pašte“ (Komisijos byla 1 t. b. l. 93-96). Pareiškėjos teigimu, negavus Valstybinės mokesčių administratoriaus sprendimo, 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymų persiųsti sprendimą pareiškėjos atstovei (Komisijos byla 1 t. b. l. 4), kuris 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-6160 buvo persiųstas pareiškėjos atstovės nurodytu adresu (Komisijos byla 1 t. b. l. 7).

Atsakovė pateiktame atsiliepime teigia, kad remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsniu, išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą adresu (duomenys neskelbtini) ir pažymi, kad minėtas straipsnis suteikia pareiškėjos atstovei visas galimybes gauti sprendimus, tačiau tam pareiškėjos atstovė turėjo nurodyti korespondencijos adresą. Nagrinėjamu atveju nesutiktina, kad pareiškėjos atstovė nebuvo nurodžiusi korespondencijos adreso. Įvertinus Mokestinių ginčų komisijos pateiktos bylos medžiagos visumą, matyti, kad atliekamo tyrimo medžiagoje pareiškėjos atstovė ne kartą buvo pateikusi atstovavimo sutartį sudarytą su pareiškėją, o atstovavimo sutartyje yra nurodytas advokatės kontoros adresas, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo pareiškėjos atstovės adreso korespondencijai nėra.

Mokestinių ginčų komisija skundžiamame 2016 m. gruodžio 28 d. sprendime ir atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad tiek pareiškėjas, tiek jos atstovė nesidomėjo vykdomo tyrimo eiga, nebuvo atidūs ir rūpestingi, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Bylos medžiagoje yra pateikta tiek telefono skambučių išklotinė (b. l. 9), tiek prašymas susipažinti su bylos medžiaga (Komisijos byla 1 t. b. l. 67), taip pat pareiškėja ir jos atstovė nuo pat pradžių domėjosi tyrimo eiga ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl pagrindo teigti, kad nebuvo domėtasi skundo nagrinėjimo eiga ir pareiškėja buvo neatidi bei nerūpestinga nėra.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 68-212 buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo su žymą „neatsiėmė pašte“ (Komisijos byla 1 t. b. l. 93-96).

Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra konstatavęs, kad pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Teismas atkreipė dėmesį, jog tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (LVAT 2011-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11; žr. taip pat LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, matyti, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, esant duomenų apie faktinį įteikimą.

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas buvo įteiktas 2016 m. spalio 3 d. (Komisijos byla 1 t. b. l. 7-8). Ankstesnis mokesčių administratoriaus bandymas registruotu paštu pristatyti ginčijamą sprendimą pareiškėjai nebuvo sėkmingas, nes pareiškėjai jis įteiktas nebuvo ir su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ buvo grąžintas siuntėjui, t. y. mokesčių administratoriui.

Mokestinių ginčų komisijos byloje matyti, kad buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“ su prašymu pateikti paaiškinimus, ar siunčiant pašto siuntas pareiškėjai ir jai jų neatsėmus, buvo palikti pranešimai dėl siuntų atsiėmimo pašto skyriuje. AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsakymą (Komisijos byla 7 t. b. l. 160), kad pareiškėjai anksčiau korespondencija buvo įteikta asmeniškai, tačiau siunčiant siuntą dėl 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, siuntos pareiškėjai įteikti nepavyko ir buvo paliktas pranešimas. Tačiau pareiškėja skunde teigia priešingai, t. y., kad AB „Lietuvos paštas“ pranešimo dėl siuntos neatsiėmimo pašto dėžutėje nerado, taip pat pateikė antstolio M. P. 2017 m. gegužės 12 d. protokolą Nr. 123-17-51, kuriuo buvo konstatuota, kad centrinio mokesčių administratoriaus siunčiamos siuntos, siuntų paieškos sistemoje, nerastos.

Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pašto ir pareiškėjos paaiškinimai skiriasi, tačiau paštas ar mokesčių administratorius savo ruožtu priešpriešinių įrodymų, bylojančių apie tai, jog pareiškėja atsisakė priimti jai įteikiamą registruotą pašto siuntą nepateikė, o bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo 2014 m. vykstančio mokestinio patikrinimo metu bendravo su mokesčių administratoriumi, domėjosi įvykių eiga, nevengė priimti jam teikiamą korespondenciją, taigi spręstina, kad registruota siunta pareiškėjai nepristatyta dėl nenustatytų aplinkybių, kurios teismo vertinimu nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Teismas, remdamasis bendruoju teisės principu, kad visos atsiradusios dviprasmybės ir abejonės vertintinos mokesčių mokėtojo naudai (LVAT 2011-08-16 nutartis administracinėje byloje A575-891/11), konstatuoja, kad korespondencija, siųsta 2016 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjai įteikta nebuvo, ginčijamas sprendimas pareiškėjai faktiškai buvo įteiktas 2016 m. spalio 3 d., kai jo atstovė gavo atsakymą apie mokestinio proceso eigą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui Mokestinių ginčų komisijai paduoti, darytina išvada, kad pareiškėja 2016 m. spalio 3 d. gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir dėl jo Mokestinių ginčų komisijai 2016 m. spalio 24 d. pateikusi skundą, nepraleido termino skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo panaikinimo.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. S-283(7-247/2016), kuriuo pareiškėjai neatnaujintas terminas skundui paduoti, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir Mokestinių ginčų komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 68-212.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2 p., ir 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos Ž. C. skundą patenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-28 sprendimą Nr. S-283(7-247/2016) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 68-212.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.