Kauno apylinkės teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1729-573/2020 dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. M. prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1729-573/2020, kadangi vykdomasis raštas buvo prarastas dėl tėčio ligos. Taip pat pareiškėja pateikė teismui Kauno miesto 14-ojo notarų biuro liudijimą, kad yra užvesta paveldėjimo byla mirus R. S. bei R. S. medicininį mirties liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė - 90 parų areštas, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. <...> Civilinio ieškovo R. S. civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. S. priteista 10 000 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo R. S. naudai. <...> (3 t., b. l. 3-7).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 649 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1729-573/2020 esančių duomenų matyti, jog vykdomasis raštas išduotas išieškotojui R. S., todėl tik jis asmeniškai ar išieškojimą vykdantis antstolis gali kreiptis dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos R. M. pateiktų duomenų, šiuo metu išieškotojas yra miręs, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomojo rašto dublikato.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju, vykdomasis raštas R. S. išduotas dėl reikalavimo teisės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį išieškojimo, taigi darytina išvada, kad vykdomas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl jis paveldimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nereglamentuoja teisių perėmimo vykdymo procese. Apskritai baudžiamasis procesas ir jo metu teismo paskelbtų nuosprendžių ir (ar) nutarčių vykdymo klausimų reglamentavimas yra viešosios teisės sritis, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimo metodas (viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama arba leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta įstatyme), draudžiantis laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės normas. todėl sprendžiant klausimą dėl teisių perėmimo baudžiamosios bylos vykdymo procese ir išieškotojo pakeitimo turi būti vadovaujamasi CPK normomis, kurios šiuos klausimus ir reglamentuoja.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog R. S. būtų kreipęsis su vykdomuoju dokumentu į antstolį ir būtų užvesta vykdomoji byla, todėl dėl išieškotojo pakeitimo jo teisių perėmėjais klausimą pagal gautą prašymą sprendžia vykdytiną nuosprendį priėmęs teismas, tačiau pažymėtina tai, jog šiuo metu nėra baigtas paveldėjimo procesas, užvestoje paveldėjimo byloje pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė trys įstatyminiai įpėdiniai, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris patvirtintų, jog pareiškėja R. M. yra išieškotojo R. S. teisių ir pareigų perėmėja ir kokia apimtimi (kadangi yra dar du įstatyminiai įpėdiniai) ji paveldi R. S. turtą, bei nesant prašymo dėl teisių perėmimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl išieškotojo pakeitimo jo teisių perėmėju.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 649 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. M. prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.