- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- e2-67-887/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03325-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- UAB „Link namų“
- Atsakovas
- UAB „DB Grupė“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Link namų“ ieškinį atsakovei UAB „DB Grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Link namų“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „DB Grupė“ ieškovės naudai 1.367,30 Eur skolos, 8,05 % dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014-05-30 ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. JPRO-NP-2014.05.30, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rangos darbus, tai yra sumontuoti elektros paskirstymo skydus, kabelines konstrukcijas, kabelius, įrengti apšvietimą, įlajų šildymą, įžeminimą ir kt. Nors visi darbai pagal Sutartį buvo baigti ir ieškovė už juos tinkamai atsiskaitė, ieškovė sulaukė namo 12 buto savininkės pretenzijų dėl apšvietimo defektų. Pasak pirkėjos, dėl terasoje netinkamai įrengto apšvietimo įvykdavo trumpas elektros jungimas, o būtent įjungus šviesą terasoje buvo “išmušami” visi buto elektros skaitliukai, kas neleisdavo tinkamai naudotis bute esančia terasa, nes kiekvieną kartą įjungus terasos apšvietimą elektros energija dingdavo visame bute. Kadangi Sutarties 14.3 punkte šalys susitarė, jog atsakovė defektus turi pašalinti per dvi darbo dienas nuo pretenzijos pareiškimo, ieškovė atsakovės ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu prašė atvykti ir pašalinti nurodytus defektus, tačiau atsakovė geranoriškai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovei geranoriškai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, tapus iš esmės nepasiekiama (atsakovė nebeatsakydavo nei į ieškovės skambučius, nei į raštus) ir nepareiškus jokių nesutikimų dėl defektų, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 14.4.1 punktu, pasitelkė trečiuosius asmenis ir pašalino defektus. Tik po to kai defektai buvo pašalinti ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo ieškovės pretenzijos pareiškimo, atsakovė pradėjo tvirtinti, esą ji už defektus nėra atsakinga, nes tai padarė kiti asmenys, nors prieš tai jokių nesutikimų atsakovė nereiškė ir telefonu vis patvirtindavo, kad defektus žino bei atvyks juos ištaisyti. Buto savininkai nurodė, jog atsakovės atstovai niekuomet nei buvo atvykę, nei bandė nustatyti defektų priežastis. Defektai laikytini paslėptais ir negalėjo būti nustatyti ankščiau, nes trumpas jungimas įvykdavo tik po kurio laiko, kai būdavo įjungiama šviesa buto terasoje, o tai buto savininkai galėjo pastebėti tik pradėję gyventi naujai pastatytame bute. Vadovaujantis CK 6. 256 straipsniu, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje papildomai įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Aktualiu atveju ieškovė sudarė Sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė savo darbo defektus turi pašalinti per 2 (dvi) darbo dienas nuo pretenzijos pareiškimo, o to neatlikus laiku, ieškovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis bei reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Dėl atsakovės defektų ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė patyrė 1367,30 Eur nuostolių, todėl ieškovei visas jų dydis privalo būti atlygintas. Siekdama išvengti galimų nepagrįstų atsakovės samprotavimų, ieškovė pažymi, kad sąskaita dėl dalies defektų šalinimo sumos, atsižvelgiant į partneriškus ieškovės bei rangovo santykius, buvo išrašyta vėliau po darbų atlikimo, kad ieškovė nepatirtų papildomų nuostolių dėl atsakovės vėlavimo įvykdyti įsipareigojimus. Ieškovė santykiuose su atsakove visuomet buvo geranoriška ir bandė kompromiso būdu išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovė, ieškodama formalių dingsčių ir kvestionuodama defektus, siekia nesąžiningai išvengti savo sutartinės atsakomybės. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota doktrina bei Europos centrinio banko duomenimis atsakovė taip pat privalo mokėti 8,05 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 8,05 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „DB Grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atsakovės UAB "BD Grupė" nuomone ieškovės pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas. Ieškinyje iškraipomos faktinės aplinkybės, nurodoma melaginga informacija, nepateikiami jokie dokumentai, galintys patvirtinti atsakovės kaltę nagrinėjamu klausimu ir tokiu būdu šmeižiama atsakovė. Ieškinyje nurodoma, kad remiantis 2014-05-30 rangos sutartimi Nr. JPRO-NP-2014.05.30 atsakovė atliko daugiabučio namo, esančio Nemenčinės pl. 26A, Vilnius, rangos darbus (sumontavo elektros paskirstymo skydus, kabelines konstrukcijas, kabelius, įrengė apšvietimą, įžeminimą bei kt.). Ieškovė už šiuos darbus su atsakove visiškai atsiskaitė, ieškovė sulaukė namo 12 buto savininkės pretenzijų dėl apšvietimo defektų. Atsakovės nuomone, ieškovė galimai tyčia siekdama suklaidinti (nepateikiant visos informacijos) teismą nepaminėjo svarbios faktinės aplinkybės, kad pretenzijos iš minėto buto savininkės buvo gautos tik 2016 m., t. y. praėjus daugiau nei metams po visiško darbų užbaigimo ir pridavimo. Ieškovė ieškinį grindžia buto savininkės pretenzija, tačiau jos net neprideda prie ieškinio. Vien pretenzijų pateikimas dar savaime nereiškia atsakovės kaltės, defektai turėtų būti šalių nustatyti ir patvirtinti. Tai nėra ir negali būti vienašalis ieškovės sprendimas, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovės teisės į gynybą ir sąžiningą situacijos įvertinimą. Atsakovei pridavus atliktus darbus ieškovei, butas buvo įrengtas tik dalinai. Buto savininkui įsigijus minėtą butą, galimai buvo atliekami pilnos buto apdailos darbai, kurių metu galėjo būti mechaniškai pažeistas kabelis. Niekas neprižiūri ar buto savininkai neatlieka būsto remonto, nekeičia elektros instaliacijos, o taip pat neatlieka kitų veiksmų galinčių įtakoti defektų atsiradimą. Buto savininkas šiuo atveju gali veikti savo nuožiūra visiškai laivai ir nevaržomai. Akivaizdu, kad šie defektai (kabelio pažeidimas) atsirado jau rangovui pabaigus darbus statinyje (praėjus daugiau nei metams), todėl darytina išvada, kad mechaniniai kabelio pažeidimai buvo padaryti trečiųjų asmenų (galimai pačių buto savininkų). Kaip vienas iš galimų defektų (mechaninio kabelio pažeidimo) atsiradimą sąlygojusių veiksnių, atsakovės nuomone, galėjo būti sienos gręžimo metu įvykęs atsitiktinis mechaninis elektros kabelio pažeidimas. Už defektus, kurių atsiradimą sąlygojo trečiųjų asmenų veikla (tiek tyčinė, tiek ir netyčinė), kaip šiuo atveju kabelio mechaninis pažeidimas, pareiga atlikti garantinio remonto rangovui (atsakovei) nekyla (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Pabaigus Sutartyje nurodytus rangos darbus buvo atlikti varžų matavimai, surašyti protokolai ir pasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (2015-02-17), kurie kartu su lydinčiais dokumentais buvo perduoti Užsakovo atstovui L. P.. Atliekant varžų matavimus jokių atliktų darbų trūkumų nustatyta nebuvo, t. y. jokie skaitliukai, jokiame bute nebuvo „išmušami“. Objektas buvo priduotas Valstybinei energetikos inspekcijai ir pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį, o šalys savo ruožtu pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad pretenzijų viena kitai neturi. Akivaizdu, kad jeigu iš tiesų atsakovė darbus būtų atlikusi netinkamai, t. y. su defektais, trūkumai turėjo pasireikšti jau bandymų metu, o ne po daugiau nei metų, skaičiuojant nuo visiško darbų užbaigimo. Ieškovė nurodo melagingą informaciją, kad atsakovė nė karto nebuvo nuvykusi nustatyti defektų. Atsakovė tik gavusi iš ieškovės pirminį pranešimą (2016 m. gegužės mėn.) apie galimus defektus objekte, nusiuntė savo darbuotoją į objektą, patikrinti nurodytų defektų. Atlikus varžų matavimus, paaiškėjo, kad kabelis yra mechaniškai pažeistas (perkirstas). Apie nustatytus mechaninius kabelio pažeidimus buvo žodžiu informuota ieškovė ir nurodyta, kad atsakovei šalinti defektų pareiga nekyla. Atsakovė atlikdama rangos darbus visuomet naudoja tik naujas ir kokybiškas medžiagas, atitinkančias visus LR įstatymų, poįstatyminių teisės aktų bei kitų normatyvų reikalavimus, o darbus atlieka griežtai laikydamasi tiek statinio projekto, tiek sutarties, tiek ir įstatymų nuostatų. Atsakovei iš pateikto ieškinio visiškai neaišku kas, kur, kaip ir kada nustatė atliktų darbų defektus. Taip pat kodėl nustatant defektus nebuvo kviečiamas atsakovės atstovas. Ieškovė galimai tyčia ne tik, kad neprideda, bet net ir nemini fakto, kad atsakovė nebuvo kviečiama nustatyti defektų. Ieškovė prie ieškinio neprideda jokių dokumentų patvirtinančių, kad kvietimas atvykti nustatant defektus buvo apskritai siųstas atsakovei, kadangi jokio kvietimo atvykti į defektų nustatymą nebuvo. Atsakovė tik post factum buvo informuota apie jau nustatytus defektus ir „pareigą“ juos ištaisyti. Prie ieškinio nepridėtas joks defektų nustatymo aktas. Atsakovei lieka visiškai neaišku nei kas nustatė defektus, nei pačių defektų apimtis, nei defektų atsiradimo priežastis, nei kuo remiantis buvo pripažinta, kad dėl defektų atsiradimo kalta būtent atsakovė. Akivaizdu, kad tai buvo atlikta vienašališkai ieškovės ir net nesilaikant įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai reglamentuoja, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, turi pakviesti statybos rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą. Akte nurodomi defektai ir suderinamas jų padarinių pašalinimo terminas. Jei rangovo atstovas atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas, kuris pateikiamas rangovui. Ieškovė galimą defektų buvimo faktą grindžia tik buto savininkės pateikta pretenzija, kurios taip pat nepateikia. Ieškovas reikalaudamas patirtų nuostolių atlyginimo remiasi išrašytomis trečiojo asmens (rangovo UAB „Aukštaitijos statyba“) sąskaitomis faktūromis Nr. 0078 bei Nr. 0086. Vienoje sąskaitoje-faktūroje nurodoma, kad jos išrašytos už “Bendrastatybinius darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. ADA-013-101”, kitoje - už “Bendrastatybinius darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. ADA-013-106”. Minėti atliktų darbų aktai nebuvo pridėti prie ieškinio. Atsakovei šiuo atveju kyla klausimas, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ar į šią sumą įskaičiuotas tik neva atsakovei tenkančių defektų šalinimas, o galbūt ir kažkokie kiti darbai. Iš pačių sąskaitų neįmanoma nustatyti nei kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, nei kokiame objekte jie buvo atliekami. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes šioje byloje ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti tiesioginius, t. y. realius nuostolius. Ieškovė siekdama prisiteisti patirtus nuostolius turėjo pateikti įrodymus, kad nuostoliai buvo realiai patirti. Ieškovė šiuo atveju nepridėjo jokių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius yra visiškai nepagrįstas. Kadangi ieškovė nepateikia sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl preziumuojama, kad jos nebuvo apmokėtos ir ieškovė jokių tiesioginių nuostolių nepatyrė. Nors ieškovė pateiktame ieškinyje bando paaiškinti įtarimą keliančias UAB „Aukštaitijos statyba“ pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau viena yra akivaizdu, kad sąskaitos pateiktos labai ilgu laikotarpiu (viena pateikta 2016.07.29, o kita 2016.10.25). Atsakovei visiškai nesuprantama, kaip defektai galėjo būti šalinami tris mėnesius, kai atsakovė visą Sutartį įvykdė per tuos pačius tris mėnesius (nuo 2014.06.29 iki 2014.09.19), nors darbų apimtis buvo ženkliai didesnė. Pažymėtina, kad toks ilgas defektų šalinimo laikotarpis visiškai nesuprantamas ir žvelgiant iš Buto savininkės pusės. Atsakovė defektų šalinimui pasitelkdama trečiuosius asmenis turėjo suderinti su jais atliekamų darbų sąmatą, pasirašyti rangos sutartį, o pabaigus darbus juos priimti ir apmokėti. Tačiau ieškovė neprideda nei suderintos sąmatos dėl atliktų darbų, nei statybos rangos sutarties, kurioje būtų nustatyti rangos darbai, jų atlikimo ir garantijos terminai bei kiti klausimai, o taip pat nepateikiamas darbų priėmimo-perdavimo aktas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovė galimai atliktų darbų faktą bei dėl to patirtus nuostolius grindžia tik trečiojo asmens išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Akivaizdu, kad šiuo atveju vien sąskaitos-faktūros neužtenka, kadangi vien iš jų nėra aiškūs atlikti darbai, jų garantiniai terminai, nei kiti esminiai statybos rangos klausimai. Atsakovei taip pat nesuprantami ieškovės prieštaringi argumentai nurodyti ieškinyje, kadangi atsakovės įmonė yra pilnai veikianti ir funkcionuojanti bendrovė, darbus atliekanti ne viename objekte, turinti ne vieną darbuotoją, todėl argumentai dėl neva nepasiekiamumo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad 2016 m. gegužės mėn. pareiškus pretenzijas atsakovei dėl atliktų darbų, nebuvo sulaukta jokios reakcijos, išskyrus patvirtinimą telefonu, jog defektai žinomi ir jie bus ištaisyti. Atsakovė norėtų pažymėti, kad niekada nei telefonu, nei bendraujant gyvai nėra teigusi ieškovei, kad „defektai“ bus sutaisyti. Priešingai, ieškovei telefonu buvo nurodyta, kad defektai nėra garantiniai ir jie tvarkomi nebus. Atsakovė norėtų pažymėti, kad niekada nevengė ir nevengia atlikti garantinio remonto darbų ir sutinka atlikti visus garantinio remonto darbus, tačiau tik nustačius defektus teisės aktų nustatyta tvarka, ir pagrindus, jog statinio elektros sistemos ir kitos Rangovo įrengtos elektros sistemos po faktinio rangos darbų priėmimo-perdavimo buvo eksploatuojamos tinkamai (gyventojų ir/arba kitų trečiųjų asmenų) ir netinkamas jų funkcionavimas yra sąlygotas netinkamų rangovo (atsakovės) veiksmų atliekant rangos darbus. Ieškovė pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, iškraipydama faktines aplinkybes ir nepatvirtindama ieškinio pagrindo jokiais įrodymais, tik „konstatavo faktą“, kad tokie defektai ir nuostoliai „tikrai“ yra ir už jų atsiradimą yra atsakinga atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė UAB „Link namų“ 2016-10-26 pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „DB Grupė“. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui UAB „Aukštaitijos statyba“ 2016-10-25 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0086, 722,37 Eur sumai, paslauga – bendrastatybiniai darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. ADA-013-106. Bei pateikė teismui UAB „Aukštaitijos statyba“ 2016-07-29 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0078, 644,93 Eur sumai, paslauga – bendrastatybiniai darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. ADA-013-101. 2016-10-27 ieškovė papildomai pateikė UAB „Aukštaitijos statyba“ atliktų darbų aktus Nr. ADA-013-101 ir Nr. ADA-013-106 už bendrastatybinius darbus bei lėšų pervedimo nurodymą, kuriuo ieškovė UAB „Aukštaitijos statyba“ 2016-08-15 atliko 6549,73 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtis AST 0076, 78, 77. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui 2015-02-17 šalių pasirašytą galutinį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. 2017-02-09 parengiamąjį teismo posėdį, šalims neatvykus, teismas atidėjo ir pasiūlė šalims pateikti visus įmanomus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia ieškinį bei kuriais atsakovė atsikirtinėja į ieškinio reikalavimus. Iki teismo nustatyto termino bei iki sekančio 2017-03-13 teismo posėdžio šalys jokių papildomų įrodymų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Pažymėtina, kad civilinis procesas yra pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kokius įrodymus pateikti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Įrodymus būtina pateikti kuo operatyviau, užtikrinant kitai šaliai ir teismui galimybę kuo skubiau su jais susipažinti. Tuo tarpu teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423¹ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-05-30 tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. JPRO-NP-2014.05.30, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio Nemenčinės pl. 26A, Vilnius, rangos darbus - sumontuoti elektros paskirstymo skydus, kabelines konstrukcijas, kabelius, įrengti apšvietimą, įlajų šildymą, įžeminimą ir kt., sutartis teismui pateikta. Pagal šalių paaiškinimus darbai buvo atlikti, 2015-02-17 pasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad elektrotechnikos darbai pagal 2014-05-30 pasirašytą rangos sutartį Nr. JPRO-NP-2014.05.30 atlikti pilnai, šalys viena kitai pretenzijų neturi. Už darbus atsiskaityta, dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad ji sulaukė namo 12 buto savininkės pretenzijų dėl apšvietimo defektų, neva dėl terasoje netinkamai įrengto apšvietimo įvykdavo trumpas elektros jungimas, o būtent įjungus šviesą terasoje buvo “išmušami” visi buto elektros skaitliukai.
Tarp šalių kyla ginčas dėl to, kad ieškovės teigimu Sutarties 14.3 punkte šalys susitarė, jog atsakovė defektus turi pašalinti per dvi darbo dienas nuo pretenzijos pareiškimo, ieškovė atsakovės ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu prašė atvykti ir pašalinti nurodytus defektus. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime tvirtina, kad apšvietimo defektai atsirado praėjus daugiau negu metams laiko po to kaip atsakovė atliko ir pridavė darbus ieškovei. Apšvietimo defektai atsirado dėl mechaninio kabelio pažeidimo, kuris galimai padarytas trečiųjų asmenų, galutinai įsirenginėjant butą.
Ieškovė teismui ieškinyje nenurodė, kada buvo gauta namo gyventojos pretenzija ir apskritai teismui toks dokumentas nepateiktas. Tik iš byloje esančio ieškovės atstovo 2016-05-13 rašto matyti, kad gyventoja neva pareiškė pretenziją 2016-05-05, t. y. praktiškai po metų laiko, po atliktų darbų pridavimo.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad nustačius defektus, rangovo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Ieškovė pateikė teismui šalių tarpusavio susirašinėjimą dėl defektų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo, kitų įmonių komercinius pasiūlymus, tačiau teismui visiškai nėra aišku kas, kada, kur nustatė atsiradusius defektus po atliktų darbų, kokie darbų defektai buvo nustatyti bei dėl kieno kaltės jie atsirado. Ieškovė ieškinyje šių aplinkybių neaiškina ir nepateikia jokių įrodymų šioms aplinkybėms įrodyti, t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė netinkamai atliko darbus ir jai dėl to kyla atsakomybė. Tuo tarpu STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45.1. punkte (redakcija galiojusi nuo 2016-02-21 iki 2016-12 31) nustatyta, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, turi pakviesti statybos rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą. Akte nurodomi defektai ir suderinamas jų padarinių pašalinimo terminas. Jei rangovo atstovas atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas, kuris pateikiamas rangovui.
Jeigu ieškovė ir nustatė atsakovės atliktų darbų defektus, nors tokie įrodymai teismui nepateikti, tai atliko nesilaikydama defektų nustatymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento reikalavimų. Teismui pateikti komerciniai pasiūlymai, UAB „Aukštaitijos statyba“ atliktų darbų aktai bei ieškovės lėšų pervedimas UAB „Aukštaitijos statyba“ neįrodo, kad pastaroji įmonė šalino atsakovės atliktų darbų trūkumus ir už tai gavo atlyginimą. Iš pateiktų sąskaitų – faktūrų nėra galimybės nustatyti kokie darbai ir kokiame objekte buvo atliekami. Atliktų darbų aktuose objektas nurodytas adresu Nemenčinės pl. 26, Vilniuje, tačiau ginčo objekto adresas - Nemenčinės pl. 26A, Vilniuje. Pagal teismui pateiktas sąskaitas – faktūras Nr. AST 0078 ir AST 0086 matyti, jog susidaro 1367,30 Eur suma, tuo tarpu lėšų pervedimo nurodymu UAB „Aukštaitijos statyba“ pervesta 6549,73 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta AST0076, 78, 77. Dėl ko teismui kyla pagrįstų abejonių, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina kitų darbų atlikimą kitame objekte, o ne atsakovės atliktų darbų defektų šalinimą.
Atkreiptinas dėmesys į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pretenzijos iš minėto buto savininkės buvo gautos tik 2016 m., t. y. praėjus daugiau nei metams po visiško darbų užbaigimo ir pridavimo. Atsakovei pridavus atliktus darbus ieškovei, butas buvo įrengtas tik dalinai. Buto savininkui įsigijus minėtą butą, galimai buvo atliekami pilnos buto apdailos darbai, kurių metu galėjo būti mechaniškai pažeistas kabelis. Kaip vienas iš galimų defektų (mechaninio kabelio pažeidimo) atsiradimą sąlygojusių veiksnių, atsakovės nuomone, galėjo būti sienos gręžimo metu įvykęs atsitiktinis mechaninis elektros kabelio pažeidimas. Ieškovė susipažinusi su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jų niekaip nepaneigė, nenuginčijo.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad defektai laikytini paslėptais ir negalėjo būti nustatyti ankščiau, nes trumpas jungimas įvykdavo tik po kurio laiko, kai būdavo įjungiama šviesa buto terasoje, o tai buto savininkai galėjo pastebėti tik pradėję gyventi naujai pastatytame bute. Teismas šį ieškovės nurodytą faktą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, kaip nurodė atsakovė atsiliepime, pabaigus Sutartyje nurodytus rangos darbus buvo atlikti varžų matavimai, surašyti protokolai ir pasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (2015-02-17), kurie kartu su lydinčiais dokumentais buvo perduoti ieškovei. Atliekant varžų matavimus jokių atliktų darbų trūkumų nustatyta nebuvo, t. y. jokie skaitliukai, jokiame bute nebuvo „išmušami“. Objektas buvo priduotas Valstybinei energetikos inspekcijai ir pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Nors atsakovė savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė tik 2015-02-17 galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, teismo nuomone, šis dokumentas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovė darbus atliko tinkamai. Tačiau ieškovė pirmiau nurodytų aplinkybių nepaneigė jokiais nenuginčijamais įrodymais. Civiliniame procese taikytinas didesnės tikimybės įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodyta pripažįstama ta aplinkybė, kuri yra labiau tikėtina.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė nepasinaudojo jai įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis teikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Taigi, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, esminius civilinio proceso principus bei aktualią teismų praktiką, spręstina, jog ieškovė, pareikšdama teismui ieškinį, minėtų civilinio proceso principų nesilaikė ir kartu su ieškiniu visų jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Įrodymus ieškovė, vadovaudamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, turėjo galimybę pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovę atstovauja advokatas – kvalifikuotas teisininkas, kuriam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė privalėjo pateikti teismui tinkamai paruoštus procesinius dokumentus su visais pridėtais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos materialiuosius ir procesinio pobūdžio reikalavimus.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, atsakovei nepateikus įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, pastarosios iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,31 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės UAB „Link namų“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Link namų“, į. k. 30387999, buveinė Verkių g. 25C-1, Vilniuje, 4,31 Eur (keturių eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.