Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12647-359/2022 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo byloje – Ž. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, kad pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir / ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė ieškinį, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 1 242 Eur, nurodant, jog iš jų 892 Eur – solidari atsakovo ir trečiojo asmens prievolė; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 29 Eur žyminį mokestį; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad: ieškovas, reikšdamas reikalavimą Ž. B., jį į bylą traukia trečiuoju asmeniu, o ne bylos šalimi (pavyzdžiui, atsakovu), t. y. reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui, ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas arba šalių procesinė padėtis nėra aiški; reikšdamas reikalavimus atskiriems fiziniams asmenimis, ieškovas turėtų aiškiai juos įvardinti rezoliucinėje dalyje, formuluodamas ieškinio dalyką ir tokius reikalavimus atskirti, t. y. iš konkretaus fizinio asmens ar solidariai iš fizinių asmenų, prašydamas priteisti konkrečias sumas.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, jo manymu, šiuo atveju ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, o kituose teismuose, priimant analogiškus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinius, nekyla tokio pobūdžio klausimų, todėl ieškinio dalykas ir pagrindas yra išdėstyti aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui.

12. CPK 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi šio įstatymo straipsnio nurodytas dalis nustato apibendrintą byloje dalyvaujančių asmenų sampratą, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi.

13. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – kaip minėta, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 1 242 Eur nuostolių, nurodant, jog iš jų 892 Eur yra solidari atsakovo ir trečiojo asmens prievolė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su ieškiniu ieškovas pateikė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-284-476/2021. Minėtu teismo sprendimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys buvo patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš Ž. B. priteista 892 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2A-539-569/2021). Šiaulių apylinkės teismo byloje nuostolius buvo prašoma priteisti iš Ž. B. tuo pagrindu, jog, vairuodamas V. P. priklausančią transporto priemonę, jis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kurio kaltininku buvo pripažintas Ž. B.. Šioje byloje ieškinys reiškiamas atsakovui V. P. tuo pagrindu, jog transporto priemonė, kurią vairuodamas Ž. B. sukėlė eismo įvykį ir to pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas laiko, kad dalis ieškinio reikalavimo dėl 892 Eur draudimo išmokos, išmokėtos eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, kuri Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteista iš Ž. B., yra solidari atsakovo V. P. ir trečiojo asmens Ž. B. prievolė.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal tai, kaip yra suformuluotas ieškinio reikalavimas, taip pat ieškinio pagrindas, yra aiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes toks neaiškumas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra toks procesinio dokumento trūkumas, kurio nepašalinus, ieškinys galėtų būtų laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai yra neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas, šie netikslumai sprendžiami ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) – dėl ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo netikslumų taip pat gali būti sprendžiama parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnis).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.