Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-19 · Administracinė byla Nr. I-46-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
I-46-428/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00564-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Administracinė byla Nr. I-46-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00564-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos 36; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui A. G. , jo atstovui advokatui A. M. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U. ,trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. S. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ginklus ir šaudmenis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-00982-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui ginklus ir šaudmenis (I t., b. l. 117 – 132; II t. b. l. 39).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjui 2015 m. vasario 21 d. vykusios medžioklės metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Girtumą nustatė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai neturėję teisės nustatyti neblaivumą (girtumą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-10-822/2016 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Nustatant neblaivumą (girtumą) nebuvo įvertinta alkoholio matuoklio paklaida, tai lėmė neteisingą pareiškėjo veikos kvalifikavimą.

Pareiškėjo blaivumas buvo tikrinamas pasibaigus medžioklei, todėl pareiškėjas nebuvo neblaivus medžioklės metu. Pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas neleistinomis priemonėmis, pareigūnai neturėjo teisės to daryti. Pareiškėjas kitiems asmenims jokios grėsmės nekėlė. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 6 punktas įpareigoja atsakovą panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau tokių faktų nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog aplinkybę, kad pareiškėjas medžioklės metu disponavo ginklu būdamas neblaivus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM Nr. 104104, Valstybinės metrologinės tarnybos išduoto alkoholio matavimo prietaiso patikrinimo rezultato kvitas, filmuota vaizdo medžiaga. Pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas alkoholio matavimo prietaisu, kuris pažeidimo fiksavimo metu buvo tinkamas naudoti, tai patvirtino prietaiso patikros sertifikatas. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas medžioklėje dalyvavo ir nešiojosi ginklą būdamas neblaivus, yra įrodyta, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjo skundo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-00982-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog leidimo pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo faktinis pagrindas buvo aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija) pranešime ir filmuotoje medžiagoje apie tai, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2015 m. vasario 21 d. vykusios medžioklės metu pareiškėjui A. G. nustatė 0,441 promilės neblaivumą (girtumą) (I t., b. l. 22–27). Pareiškėjui už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punkto, draudžiančio medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), pažeidimą pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (I t., b. l. 23–25). Pareiškėjas įvykdė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą nurodymą sumokėti pusę minimalios baudos už pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. sumokėjo 14 Eur baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo baigta. Pareiškėjo prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo atmesti visų instancijų teismuose (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-155-888/2016 medžiaga). Atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, draudžiančiu A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui naudotojui, ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir 40 straipsnio l dalies 6 punktu, įpareigojančiu panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Taigi, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 6 punktu dėl to, kad pareiškėjas naudojosi ginklu neblaivus, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti faktines aplinkybes, sąlygojusias skundžiamo sprendimo priėmimą, t. y. ar pareiškėjas medžioklės metu naudojosi ginklu būdamas neblaivus, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, ir ar šis pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 6 punkto nuostatas.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas skundžiamo įsakymo neteisėtumą iš esmės grindė keliais esminiais argumentais, iš kurių vienas yra tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspekcijos pareigūnai neturėjo teisės atlikti pareiškėjo neblaivumo būsenos patikrinimo medžioklės metu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10-822/2016 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I-10-822/2016, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, taikę pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusias teisės aktų nuostatas ir tikrinę pareiškėjo neblaivumą (girtumą), neteko teisės ir įgaliojimų atlikti neblaivumo kontrolę. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo redakcija) 118 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė 2015 m. vasario 24 d. Administracinis nurodymas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo įvykdytas 2015 m. vasario 26 d. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamas administracinis sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra įvykdytas. Pareiškėjas administracinį aktą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo 2015 m. balandžio 29 d. apskundė teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytu terminu (I t., b. l. 5). Nagrinėjant šią individualią administracinę bylą dėl administracinio sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo, ši administracinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo norminę administracinę bylą Nr. I-10-822/2016.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gegužės 3 d. norminėje administracinėje byloje Nr. I-10-822/2016 priėmus sprendimą ir pripažinus, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės kontroliuoti medžioklėje dalyvaujančių asmenų neblaivumą (girtumą), šis sprendimas sukuria teisines pasekmes nagrinėjamoje individualioje byloje tuo aspektu, jog gali nulemti faktinių aplinkybių vertinimą dėl pareiškėjo neblaivumo (girtumo) nustatymo teisėtumo, ir įtakoti skundžiamo administracinio akto panaikinti leidimą pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus pagrįstumą. Todėl nagrinėjamoje byloje, būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar minėtų pareigūnų nustatytas girtumas gali būti teisėtas įrodymas, sukuriantis pareiškėjai pasekmes skundžiamo sprendimo atžvilgiu. Nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina iš naujo įvertinti, ar pareiškėjo neblaivumo faktas nustatytas leistinai ir teisėtai.

Pareiškėjo neblaivumą medžioklės metu nustatė būtent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kaip paaiškėjo vėliau nagrinėjant šią administracinę bylą, neturintys teisėtų įgaliojimų atlikti neblaivumo kontrolę. Taigi, skundžiamas sprendimas pagrįstas pareigūnų, neturinčių teisės tai atlikti, surinktais įrodymais dėl pareiškėjo neblaivumo.

Pažymėtina, jog įrodymai teisėje suprantami kaip tam tikro teiginio tikrumo, teisingumo nustatymas, kuris yra paremtas kitais teiginiais, kurių teisingumas jau patikrintas. Svarbiausi įrodymams keliami reikalavimai yra leistinumas ir sąsajumas. Įrodymų leistinumą viešojoje teisėje nulemia dominuojantis principas, kad leidžiama tai, kas numatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pagrindinis įrodymų leistinumo turinio požymis yra įrodymų gavimas įstatymo

leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. įrodymų gavimas tik įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Būtent įrodymų leistinumo principas riboja galimybę pagrįsti pareiškėjo pažeidimą įrodymais, kurie, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, nebuvo gauti įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kitaip tariant, atsakovo sprendimas turi būti pagrįstas tik įstatyme numatytomis ir įstatymo suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamo ginčo atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-10-822/2016 pripažinus, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės tikrinti neblaivumo (girtumo), ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas būtent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, teigtina, jog pareiškėjo neblaivumo (girtumo) nustatymo faktas negali būti leistinu įrodymu, pagrindžiančiu skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Ginčo atveju, įrodymai dėl pareiškėjo neblaivumo (girtumo) buvo gauti ne įstatymo nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjo neblaivumas, alkoholio koncentracija 0,441 promilės, buvo nustatytas alkoholio matuokliu BAC-100 Nr. 630347, neįvertinus patikros sertifikate nurodytos matuoklio duomenų 0,05 paklaidos. Tai, kad paklaida nustatant pareiškėjo neblaivumą nebuvo įvertinta, patvirtino alkoholio matuoklio duomenys ir patikros sertifikate Nr. 1539920 nurodytas alkoholio matuoklio BAC-100 Nr. 630347 paklaidos dydis – 0,05, liudytojo M. T. parodymai teisme (I t., b. l. 26 – 27). Liudytojas M. T. nurodė, jog jis nustatinėjo pareiškėjo neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė kitas pareigūnas, kuris nurodė pareiškėjo neblaivumą – 0,441 promilės neįvertinęs paklaidos. Įvertinus alkotesterio matuoklio paklaidą, iš nustatyto neblaivumo laipsnio skaitinės reikšmės 0,441 (promilės) atėmus matavimo prietaiso 0,05 paklaidą, pareiškėjo neblaivumas turėjo būti nustatytas 0,391 promilės.

Taigi, byloje nepakanka akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 papunkčio reikalavimą, kuriame numatyta, jog draudžiama medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), kadangi pareiškėjo neblaivumas nesiekė 0,4 promilės. Taip pat byloje nėra nustatyta duomenų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, sukėlusį grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Skundžiamas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo.

Įvertinus pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas leistinais ir neabejotinais įrodymais, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas, taip pat pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamas sprendimas patvirtintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko R. S. . R. S. neturėjo įgaliojimų tvirtinti tokio pobūdžio sprendimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 20-V-8 1-uoju punktu įgaliojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininką R. S. priimti sprendimus, susijusius su leidimų įsigyti, laikyti ginklus išdavimu, jų perregistravimu, taip pat pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, tačiau R. S. nėra įgaliotas tvirtinti sprendimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (II t., b. l. 76). Akivaizdu, kad sprendimas patvirtintas neįgalioto asmens, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų imperatyvių reikalavimų, nurodytų VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, jog sprendimas privalo būti pasirašytas įgalioto asmens.

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, teigtina, jog skundžiamas sprendimas nebuvo pagrįstas leistinais įrodymais, taip pat neabejotinais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, buvo pasirašytas neįgalioto asmens. Nurodyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, kadangi nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais bei nepatvirtintas įgalioto asmens parašu. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti paimtus ginklus ir šaudmenis yra išankstinio pobūdžio ir priskiriamas išimtinai atsakovo kompetencijai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, teismui panaikinus šį sprendimą, atsisakytų grąžinti pareiškėjui ginklus ir šaudmenis, todėl panaikinus ginčijamą sprendimą nebėra pagrindo tenkinti išankstinį reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. l5-IL-20-00982-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta MedvedevienėAsta Urbonienė