Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - nevedęs, išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. pažeidė kelių transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:

2018-02-25 apie 9.45 val., kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė 28-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-03-01 specialisto išvada Nr. T-A 1997/2018(01), nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

K. A. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Nurodė, kad 2018-02-24 atvyko pas draugą į Vilnių, abu nuėjo į kavinę, po to į naktinį klubą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau draugas nuvyko pas draugę, o jis neturėjo kur pernakvoti, todėl miegojo automobilyje. Prabudęs ryte jis jautėsi blaivus, todėl nusprendė važiuoti namo. Teigė, kad jis aktyviai sportuoja, žaidžia krepšinį, alkoholį vartoja retai, todėl manė, kad alkoholis jau išgaravęs, jautėsi gerai. Dėl tokio savo poelgio gailisi, per 8 m. vairavimo stažą tai pirmas kartas, kai jis vairuoja neblaivus. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jį kartais vairuoja ir jo mama R. A.. Teigė, kad jis gyvena su mama, ji daro jam didžiausią įtaką, su ja tariasi priimdamas sprendimus. Nurodė, kad jis gyvena Prienuose, o dirba Kaune, todėl jam sudėtinga nuvykti iki darbo, iki kurio dabar jį paveža draugai, arba nuvažiuoja autobusu. Pažymėjo, kad jis gauna minimalų darbo užmokestį. Teigė, kad tai pirmas ir paskutinis kartas jo gyvenime, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą K. A. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį pagal laidavimą jo mamos R. A., su kuria jis gyvena, atsakomybei. Nurodė, kad mama galės daryti jam teigiamą įtaką.

Byloje yra pateiktas laiduotojos R. A. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, perduodant jos atsakomybei, nustatant vienerių metų terminą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. A. sutiko laiduoti už kaltinamąjį K. A. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba VšĮ Prienų ligoninėje, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Neabejoja, kad užtikrins, jog jos sūnus K. A. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi jie kartu bando spręsti visas iškilusias problemas, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, sportuoja, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Nurodė, kad jos pajamos yra minimalios - 382 Eur per mėnesį, todėl prašo, kad sūnus K. A. būtų perduota pagal laidavimą jos atsakomybėn netaikant užstato.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotoja R. A., kuris yra jo motina ir su kuria jis gyvena, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąjį K. A. pagal laidavimą R. A. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. A. kaip laiduotoja, nes ji yra kaltinamojo motina, su kuria kaltinamasis kartu gyvena, reiškia ji gali jam daryti teigiamą įtaką, ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio teigiamai charakterizuojama. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose. Teismo vertinimu, jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,97 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 1 metų 6 mėnesių terminui. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad K. A. anksčiau kelis kartus buvo baustas už KET pažeidimus, todėl laikyti, jog asmuo yra nepriekaištingai besilaikantis KET reikalavimų vairuotojas, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog K. A. yra sveikas, darbingas ir dirbanti, tai yra pajėgus tokią įmoką sumokėti. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, yra naudojama ir kitų šeimos narių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (LAT 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Įvertinus šias aplinkybes, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas.

Kadangi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas, prokuroro 2018-02-26 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Dokumentas – K. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei Regitra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. A., a. k(duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Prokuroro 2018-02-26 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – K. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti K. A., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.