Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „GS Core“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimą skolininkui T. V. (toliau – ir skolininkas) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „GS Core“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymu prašo pakeisti proceso šalį – pradinę kreditorę – civilinėje byloje Nr. eL2-25221-527/2020, kadangi UAB „GS Core“ 2023 m. birželio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir Priedu Nr. 2 perėmė iš UAB „GelvoraSergel“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, priteistą civilinėje byloje Nr. eL2-25221-527/2020, kurioje vykdymo procesas dar nėra prasidėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo UAB „GS Core“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016).

Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. spalio 15 d. išdavė teismo įsakymą byloje Nr. eL2-25221-527/2020 dėl 188,06 Eur skolos, 6,77 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 8,23 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko pradinei kreditorei UAB „Sergel“.

Teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas būtų pateiktas vykdyti ir šiuo metu būtų vykdomas antstolio kontoroje. Teismui patikrinus viešą antstolių registrą tokie duomenys taip pat nenustatyti.

Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, aplinkybė, kad antstolis pagal išduotą vykdomąjį raštą nėra pradėjęs vykdymo veiksmų, sąlygoja, kad pradinis kreditorius (išieškotojas, nurodytas vykdomajame rašte) naujuoju kreditoriumi (naujuoju išieškotoju vykdomajame rašte) turėtų būti keičiamas pagal bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas (CPK 48 straipsnio 1 dalis), o ne pagal proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese (CPK 596 straipsnis).

Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialinių subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reikalavimo teisės į skolininko skolą, priteistą civilinėje byloje Nr. eL2-25221-527/2020 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 15 d. teismo įsakymu, pradinis turėtojas yra kreditorė UAB „Sergel“. Duomenų, kad kreditorius UAB „Sergel“ būtų perleidęs savo reikalavimo teisę į skolininko skolą UAB „GelvoraSergel“, būtent iš kurios, kaip matyti iš su prašymu pateiktos 2023 m. birželio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir Priedo Nr. 2, pareiškėjas perėmė reikalavimo teisę į minėtą skolininko įsiskolinimą, su prašymu teismui nėra pateikta. Prašyme taip pat nenurodytos ir jokios kitos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kurios patvirtintų pagrindą, kuriuo vadovaujantis UAB „GelvoraSergel“ iš pradinio kreditoriaus UAB „Sergel“ būtų įgijusi reikalavimo teisę į minėtą skolininko įsiskolinimą.

Pareiškėjui UAB ,,GS Core“ pateiktais dokumentais neįrodžius (CPK 178 straipsnis) pagrindo, kuriuo vadovaujantis UAB „GelvoraSergel“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš pradinio kreditoriaus UAB „Sergel“ (juridinio asmens kodas 125026242) būtų įgijusi reikalavimo teisę į minėtą skolininko įsiskolinimą, teismas, iš su prašymu pateiktų įrodymų negalėdamas padaryti išvados, kad pareiškėjui reikalavimo teisę į minėtą skolininko įsiskolinimą 2023 m. birželio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir Priedu Nr. 2 perleidusi UAB „GelvoraSergel“ reikalavimo teisę į minėtą skolininko įsiskolinimą pati buvo teisėtai įgijusi, netenkina pareiškėjo prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo.

Išaiškinti, kad ši nutartis netrukdo kreiptis į teismą su nauju prašymu, jį pagrindus papildomais įrodymais ir argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

UAB ,,GS Core“ prašymo netenkinti.

Išaiškinti, kad ši nutartis netrukdo pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju prašymu, jį pagrindus papildomais įrodymais ir argumentais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.