- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 1-16-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11080-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, iki tol gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį – 60 parų arešto ir laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-14 ir 2008-02-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-18 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams laisvės atėmimo;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (301,20 Eur) dydžio bauda;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-20 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2017-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. 2017 m. vasario 21 d. 20.30 val. viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro koridoriaus naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilių girtumas), elgėsi įžūliai. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė koridoriuje esančias stiklines duris, stipriai trankė rankomis, spardė kojomis, badė peiliu R. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir sugadino minėto buto durų apdailą. L. L. išėjus į koridorių jį sudrausminti grasino pastarajam peiliu, bei grasino fiziniu susidorojimu tuo metu laiptinėje buvusiems O. Š., E. L., A. Š. ir L. L.. Tokiais veiksmais K. S. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis K. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojo alkoholinius gėrimus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir stipriai apgirto. Pamatęs, kad bute esantys asmenys pradėjo vartoti narkotikus, iš buto išėjo. Laiptinėje pastebėjo, kad bute paliko savo striukę, todėl nusprendė sugrįžti į butą ir ją pasiimti. Buto, iš kuriuo jis išėjo, durys buvo užrakintos. Į jo reikalavimus įleisti niekas nereagavo. Tada jis ėmė garsiai šaukti, daužyti buto duris. Galimai jas badė ir su savimi turėtu peiliu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Detaliai įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes neatsimena. Nuo to įvykio praėjo daug laiko, o tuo metu jis buvo ir stipriai apgirtęs. Tačiau kaltinime nurodytas faktines aplinkybes jis pripažįsta ir jų neneigia.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Apklaustas teisme ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas L. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b.l. 25-26). Jis nurodė, kad 2017 m. vasario 21 d. vakare išgirdęs laiptinėje triukšmą, išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, ir ten pamatė neblaivų K. S., kuris garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais, daužė laiptinėje buvusio kito buto duris, badė jas peiliu. K. S. išvaizda ir elgesys buvo kaip kažko pavartojusio ir neadekvataus asmens (t.2 b.l. 138-140).
Apklausta teisme liudytoja E. L. patvirtino, kad 2017 m. vasario 21 d. vakare matė namo laiptinėje, šalia jos buto neadekvačiai besielgiantį vyrą – kaltinamąjį K. S., kuris kėlė laiptinėje triukšmą, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir rankoje turėjo peilį. Pasak liudytojos, kaltinamasis buvo paklaikęs ir grasino jos vyrui susidorojimu (t.2 b.l. 171).
Apklausti teisme liudytojai A. Š. ir jo sutuoktinė O. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie patvirtino, kad matė, kaip K. S. būdamas namo laiptinėje kėlė triukšmą, daužė vieno iš laiptinėje buvusio buto duris, badė jas peiliu ( t.2 b.l. 171-172).
Apklaustas teisme liudytojas S. V. paaiškino, kad kaltinamasis K. S. jo pažįstamas. 2017 metais jis nuomojo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Bute lankydavosi jo svečiai. Vieno iš apsilankymo metu bute buvo ir K. S.. Bute buvo vartojamas alkoholis. Kaip apsvaigęs K. S. sugadino buto duris, jis nematė, nes tuo metu lauke vedžiojo šunį. Vėliau laukinių durų sugadinimus pastebėjo ir atlygino buto šeimininkui R. G. padarytą turtinę žalą ( t.2 b.l. 199).
Apklaustas teisme liudytojas R. G. paaiškino, kad paties įvykio jis nematė, tačiau gali nurodyti, kad buvo sugadintos jo nuomojamo buto durys, jos buvo subadytos peiliu. Kaimynai jam pasakojo, kad į jo nuomojamą butą veržėsi neadekvatus asmuo. Tuo metu jo bute gyveno S. V. ( t.2 b.l. 120). R. G. teismui pateikė sąskaitą, kurioje nurodyta, kad sugadintų durų remonto kaina 150 eurų ( t.2 b.l. 176). Byloje yra 2018-05-15 R. G. elektroninis pranešimas, kad S. V. jam atlygino 150 eurų turtinę žalą ( t.1 b.l. 4).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.
Vienu iš BK 284 straipsnyje kriminalizuotos veikos būtinųjų požymių, kaip minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad būdamas viešoje vietoje K. S. atliko nevienkartinius ir gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus. Jis tyčia ir triukšmingai gadino R. G. buto duris. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – sugadino R. G. turtą. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytomis alternatyviomis veikomis – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus – paties kaltinamojo K. S., nukentėjusiojo L. L., liudytojų A. Š., O. Š., E. L., R. G., S. V. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais R. G. priklausančio buto durų sugadinimais, kad įvykio metu pas kaltinamąjį buvo surastas ir išimtas peilis, teismas daro išvadą, kad K. S. viešoje vietoje, namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje elgėsi įžūliai ir chuliganiškai.
K. S. pareikštame kaltinime tokia jo veika pripažinta ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytą kaltinamojo veiką – sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą – pripažino ne vandališkais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis sugadino svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo K. S. veika – R. G. priklausančio buto durų sugadinimas, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus vien tik įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia. K. S. padaryta veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Skirdamas K. S. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. K. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir nuosavybei, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl chuliganiškų paskatų, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala. K. S. teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu K. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, K. S. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.
K. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
K. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė (2017 m. vasario 21 d.) iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu nebendrintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas šioje byloje K. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d.
Šioje byloje teismas nesprendžia ekstradicijos išlaidų - 1776,34 eurų priteisimo iš K. S. klausimo, nes šios išlaidos iš K. S. priteistos priimant jo atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bylos Nr. 1-18-893/20.
Teismas šioje byloje K. S. į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaičiuoja jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 18 d. Nyderlandų Karalystėje pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį, nes jo atžvilgiu buvo išduoti trys Europos arešto orderiai. Du pagal atskiras Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas (Nr. 1-16-369/20, 1-18-893/20) bei vykdant įsiteisėjusį 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Teismui neturint duomenų, vykdant kurį K. S. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį jis 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas Nyderlandų Karalystėje, tikslinga tai padaryti atskira nutartimi gavus pataisos įstaigos teikimą.
Paskelbus nuosprendį iš Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameros išreikalautą peilį (t.2 b.l. 193) 2017 m. rugsėjo 18 d. kvitas Nr. 6PK 001320 gražinti tai pačiai institucijai, o nuosprendžiui įsiteisėjus peilį sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d..
Paskelbus nuosprendį K. S. kardomosios priemonės neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Paskelbus nuosprendį iš Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameros išreikalautą peilį (2017 m. rugsėjo 18 d. kvitas Nr. 6PK 001320) gražinti tai pačiai institucijai, o nuosprendžiui įsiteisėjus peilį sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.