- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 1-838-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04400-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 24 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2024 m. vasario 1 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinai 1 mėn. 15 d. su intensyvia priežiūra; 2024 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį - 1 mėnesį 15 dienų; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (du epizodai) ir 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2024 m. vasario 2 d. apie 17:30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, iš asmeninių paskatų, tyčia kumščiu sudavė V. G. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir veidą, padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais, tuo nukentėjusiajam V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to jis, nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent 2024 m. vasario 2 d. apie 17:30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu V. G. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir veidą, padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais, t. y. nukentėjusiajam V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to jis, pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024 m. kovo 1 d. apie 12:25 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" prekybos salėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčia iš asmeninių paskatų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą G. J., padarydamas žaizdą smakre, t. y. nukentėjusiajam G. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad jis per programėlę "Messenger" susirašė su V. G., jam atrašė, pakvietė ateiti. Buvo supykęs ir sudavė tris smūgius: vieną į veidą ir du į krūtinę, po to jis pabėgo. Tiek tik smūgių buvo. Pradėjo konfliktuoti susirašinėjant su G.. Jis tuo metu buvai pas L. A.. Jis dvi dienos kaip buvo grįžęs iš kalėjimo, buvo su apykoja. Viskas vyko prie L. durų laiptinėje. Niekas daugiau nematė. Prašė cigaretės, jis parašė, kad ateitų ir jam ją duos. Kai atėjo, jis buvau supykęs ant jo ir sudavė. Sulaužyti kaulai nesupranta dėl ko, gal bėgdamas atsitrenkė, netiki, kad galėjo nuo vieno smūgio sulūžti. Kad 10 smūgių nepripažįsta, sudavė vieną į veidą ir du į krūtinę. Sudavė prie durų laiptinėje. Tada jis išbėgo, nesivijo ir daugiau nemušė. Buvo neblaivus. Pripūtė virš 2 promilių. Turėjo pyktį - jam sakė einam pavogti butelį ir jis jį įžeidinėjo, vadino "triochala”. Pripažįsta dėl sveikatos sutrikdymo, dėl smūgio kiekio nesutinka. Išgėręs buvo, ,,durnas“, nemąstė. Galvoja kelias dienas nevartoti alkoholio, koduotis, atsiprašė, žvejoti kartu buvo. Dėl kito įvykio kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tai jį užkabino G. J., sudavė pečiu praeidamas ir neatsiprašė. Su J. kai konfliktavo, buvo kartu su juo K.. ,,Atsiprašyk“ sakė, kai užkabino jį parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)„. Jis jam sudavė parduotuvėje prie kasos, buvo žmonių, kasininkė. Neblaivus parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo. Iš po kalėjimų nervuotis pradeda kai išgeria, dažnokai vartoja alkoholį. Dėl muštynių yra dar viena byla, dar su motociklu, kad važiavo, ir vėl muštynės. Nekaip vertina savo elgesį. Pripažįsta ligonių kasų ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
J. S. kaltės įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga:
Dėl veikos prieš V. G.
Nukentėjusysis V. G., parodė, kad prieš metus buvo įvykis, apsipyko su J., pradėjo muštis. J. buvo girtas. Po muštynių tiesiai į ligoninę nuėjo, nes buvo prakirsta žaizda kairėje veido pusėje, bėgo kraujas. Jis buvo blaivus. Kairės pusės prie akies nedarė operacijos, mėnesį gydėsi. Kas medikų parašyta taip ir buvo. Nuėjo pas J. susitikti, susirašinėjo per programėlę "Messenger", nežinojo, kad taip užplauks ir pradės jį smūgiuoti. Jį kvietė J., ėjo parūkyti. Po metų sunku prisiminti. Žala buvo padaryta. Nenori nieko, jo atsiprašė, vaistus pirko nuo skausmo. Skausmų jau nėra. Dirba, tuo metu neturėjo nedarbingumo. Tiksliai neatsimena kiek buvo smūgių. Patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ėjo pas savo pažįstamą J. S., su kuriuo yra pažįstami apie 3 metus, jis dabar gyvena pas Luką namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Paklausė J. ar jis turi cigarečių, J. pasakė atnešk "šnapso" ir duos cigarečių, nes žinojo, kad neturi pinigų, todėl J. ragino eiti į parduotuvę, pavogti alkoholio butelį ir atnešti jam, mainais į cigaretes. J. iš jo juokėsi, kad jis yra bailys, "triochala", kad nemoka vogti, jis atsakė tuo pačiu, kad J. pats "triochala", jei ne "triochala" eitų pats ir pasivogtų, tai nėra jo gyvenimo būdas. Jis atsakė, kad pats negali, nes yra su apykoja. Dar pakonfliktavo žodžiu susirašinėdami programėlėje "Messenger" ir pokalbis baigėsi. Kiek vėliau J. pakvietė ateiti parūkyti, o jis nieko neįtardamas nuėjo. Jam atėjus J. atidaręs buto Nr. 14 duris, pasisveikino ir puolė muštis, tai yra trenkė jam kumščiais apie 3 kartus į įvairias galvos ir veido vietas, jis mėgino nuo jo atsitraukti, nes apsvaigo galva, nusileido laiptais žemyn prie išėjimo iš laiptinės durų, mėgino jas atidaryti, tačiau durys neatsidarė, jis negalėjo išeiti, o J. S. toliau jam trankė galvą ir veidą kumščiais, trenkė dar apie 7 kartus. Kiek tiksliai kartų jis jam trenkė nežino, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam stipriai apsvaigo galva. Kai nustojo daužyti, atsipeikėjęs išėjo iš laiptinės, labai blogai jautėsi, todėl palengva nuėjo tiesiai į VšĮ "Raseinių ligoninė" Skubiosios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėjo ir diagnozavo viršutinio žandikaulio lūžį, veido sumušimus. Pažeisti priekiniai dantys dėl kurių turės kreiptis į specialistus. Jaučia stiprų skausmą, galvos svaigimą. Dabar dar jaučia didesnį nerimą, nes sulaukė grasinančio balso įrašo, kuriame J. sako, jei praneš apie sumušimą į policiją, jis jį tikrai pasigaus ir "užlenks". Kai J. S. jį pasikvietė kartu su juo namuose buvo Lukas ir jo sugyventinė G. P.. Kai J. S. išėjęs į laiptinę jį mušė G. P. viską matė, sakė J. S., kad prie jo nelįstų, klausė už ką jį muša, sakė, kad atėjo tik parūkyti. Lukas taip pat J. S. sakė, kad prie jo nelįstu, teigdamas, kad turės problemų, mano, kad turėjo omenyje tai, kad jis parašys pareiškimą policijai. Yra tikras, kad daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje vykusias muštynes matė L. ir jo sugyventinė G. P.. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju, dėl jam padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo (1 tomas, b. l. 20).
Papildomai apklaustas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jo sumušimo aplinkybes jis iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, gali savo duotus parodymus papildyti. Savo pirminėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad dėl parašytų J. S. žinučių jis išsigando, tačiau jis taip pasakė, dėl to, jog jis buvo ką tik jį sumušęs, buvo susijaudinęs, tačiau praėjus laikui jis suprato, kad J. ketinimai tikrai nebuvo rimti, tiesiog tai buvo pikti žodžiai. Praėjus kuriam laikui jis mieste buvo susitikęs J., J. jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė, tačiau nebendrauja. Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis papildomai niekur nesugydė, jokių išlaidų neturėjo. Šioje byloje civilinio ieškinio nereikš, nes kaip jau minėjo J. S. pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 86-89).
Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad G. paskambino J. per programėlę "Messenger", J. sakė, kad gali ateiti, duos cigaretę. J. išėjo pro duris, ji paklausė ar greitai grįš ir parėjo, sakė davė cigaretę. Pakalbėjo, grįžo, atsisėdo prie stalo, kalbėjosi, nepasakojo ką veikė su juo. Kitą dieną sutiko G., sakė ,,abdukciją“ greitojoje padarė. Jis turi pravardę ,,D.“. J. S. buvo dėl to, kad jos gimtadienis buvo. Ji (duomenys neskelbtini), gyvena. A. jos sugyventinis, kartu gyvena. Bendras draugas yra J. S., gyveno pas juos. Jis išėjo iš kalėjimo ir neturėjo kur apsistoti, tai L. mama jį priėmė. J. buvo neblaivus, šventė gimtadienį. Viskas buvo dienos metu, lauke šviesu buvo. Į laiptinę ji nebuvo išėjusi. A. nebuvo išėjęs, jis tuo metu į tualetą ėjo. Negirdėjo jokio laiptinėje triukšmo. Prie kompiuterio serialą žiūrėjo, negirdėjo jokio triukšmo. Su S. nesimato ir nekontaktuoja. Melas, absurdas, ji nieko nematė, nes nebuvo laiptinėje. Nesiaiškino su S. nieko. A. neatvyko į teismą, nes ,,komunaliny“ dirba. A. mama miegojo, ji geria stiprius vaistus, nedalyvavo gimtadienyje. Ji nematė jokių aplinkybių.
Liudytojas L. A. parodė, kad jis žino, kad J. S. buvo susipykęs su V. G.. V. G. paprašė cigaretės J. S.. Jis tuo momentu buvo išėjęs į tualetą. Daugiau nieko nežino, vėliau sužinojo, kad jie susimušė. Viskas vyko laiptinėje prie lauko durų. V. G. jam buvo sakęs, kad jį sumušė J. S.. Jis nematė paties veiksmo. Nosis buvo raudona ir patinusi, matė gal po savaitės. J. S. laikinai gyveno pas jį, nes neturėjo kur gyventi po bausmės atlikimo. Nevartojo alkoholio. Jis gyvena su mama, turi draugę G. P.. Jis kai vyko muštynės, nebuvo išėjęs į laiptinę, draugė irgi nebuvo išėjusi. J. S. sakė, kad jį „iškoliojo“ V. G., paprašė cigaretės, jis pasakė, kad neturi. V. G. išvadino „gaidžiais“, „pyderastais“. J. S. buvo skirti žodžiai. Galvojo, kad vėl bus muštynės, susipyks iš naujo. Bute nieko neįvyko. Viskas vyko prie laiptinės durų. J. S. grįžo po to, sakė, kad davė cigaretę ir „susikoliojo“, nesakė, kad sumušė. Su V. G. bendrauja. J. S. buvo susinervinęs, V. G. negražiai šnekėjo su juo. J. S. suburbuliavo, kad duos jam tą cigaretę. Buto durys buvo uždarytos. Kažkokį triukšmą girdėjo laiptinėje, mama pasakė, kas čia šūkauja, pradarė tualeto duris ir išgirdo. Kai įsikiša lieka kaltas, buvo daug tokių atvejų. Visų nesustabdysi. Jie ten susipyko, galvojo išsiaiškins, negalvojo, kad taip nutiks. Kur du pešasi, trečiam nereikia kištis, trečias kenčia. J. S. rado kur išsikraustyti, į kaimą pas dėdę. Jis paprašė, jo dėdė priėmė jį gyventi, padėjo jam darbuose.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. G. nurodė, kad 2024 m. vasario 2 d., apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, jo pažįstamas J. S. trenkė jam abiejų rankų kumščiais apie 10 kartų į galvos sritį, daugiausiai į veidą. Dėl šių jo veiksmų jam lūžo viršutinis žandikaulis kairėje veido pusėje, aplink kairę akį atsirado mėlynė, taip pat jis sukėlė fizinį skausmą įvairiose veido vietose (1 tomas, b. l. 19).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 21, 33-38).
Iš Asmens apžiūros protokolo matyti, apžiūrint V. G. kūną veido srityje aplink kairę akį stebima mėlynos spalvos dėmė panaši į kraujosruvą ir patinimą, ant kairės pusės skruosto matoma blanki mėlynos spalvos dėmė panaši į sumušimą (1 tomas, b. l. 42, 45-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-334/2024 (02) išvada nustatyta, kad V. G. padarytas kairės veido pusės sumušimą su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais. V. G. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. vasario 2 d.. Dėl veido kaulų lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 58-59).
Dėl veikos prieš G. J.
Nukentėjusysis G. J. į teismo posėdį neatvyko. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, tačiau buvo po 12 val. jis atėjo į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti skardinę energetinio gėrimo. Atėjo iš buto, esančio toje pačioje gatvėje, tačiau tikslaus jo adreso nežino, kadangi pats yra iš Skuodo rajono ir Raseinių visiškai nepažįsta. Šiame bute apsistojo vakar, t. y. 2024 m. vasario 29 d. apie 16-17 val., kuomet iš Skuodo rajono atvyko tikslu dirbti. Atvyko pas R. B., savo darbdavį, kuris ir apgyvendino jį savo bute. R. B. jį įkurdino bute, berods trečias ar ketvirtas aukštas, o pats išėjo palikęs jį vieną. Vakar jis vartojo alkoholinius gėrimus pasilikęs vienas. Jis jam pasakė, kad kaip šiandien turėtų jau pradėti dirbti. Šiandien, t. y. 2024 m. kovo 1 d. apie 12 val. jis atvažiavo. Pradėjo kalbėtis apie darbą, planuotis, nuo kada pradės dirbti. Jis buvo neblaivus, nes dar ir tądien girtavo. Besišnekučiuojant su R., atėjo kažkoks jo draugas, kurio jis nepažįsta, tačiau jam įstrigo tamsūs, vešlūs jo antakiai. Mano, jam per 30 metų amžiaus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis pradėjo jam aiškinti, kad jis neva prieš jį buvo pakėlęs ranką kadaise, dirbdamas Švedijoje. Tada jis jį prisiminė, kad tikrai toks asmuo su juo kartu dirbo, tačiau jo vardo nežinojo. Ir tikrai prisiminė, kad buvo susimušę Švedijoje. Jis jam pradėjo grasinti, kad pasikvies daugiau draugų ir gyvas jis iš Raseinių neišvažiuos. Bute niekas jo nemušė, tik žodžiu konfliktavo. Nenorėdamas tolimesnio konflikto bei galimų muštynių, jis iš buto pasišalino ir nuėjo į minėtą parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)”. Prieigoje, prie parduotuvės durų, jis dar užsirūkė, į vidų iš karto nėjo. Prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, tikrai ne vyresnis nei 30 metų. Jis dėvėjo berods pilkos spalvos sportinį kostiumą. Vaikinas jam pasiūlė paeiti į šalį pasikalbėti su R. B., kuris, kiek matė, stovėjo gale už automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra priešais ,,(duomenys neskelbtini)” parduotuvę. Atsakė, kad niekur neis ir nuėjo į parduotuvės vidų. Jam bevaikštant tarp lentynų su prekėmis, pastebėjo, jog iš paskos sekioja tas pats jaunuolis pilkos spalvos treningu bei tas vyriškis, kurį apibūdino kaip su vešliais, tamsiais antakiais. Jie jam nieko nesakė, nedarė, tačiau jautė grėsmę, kad kažkas gali įvykti. Jis nusipirko energetinio gėrimo skardinę ir vis lūkuriavo prie kasų, bijojo išeiti į lauką. Jis jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu du kartus. Pirmą kartą, kuomet jie jį persekiojo, o antrą, - kai jau buvo suduotas smūgis. Netrukus panašiai po 15 minučių nuo smūgio sudavimo, atvyko policijos pareigūnų ekipažas, o netrukus ir medikai. Visi įvykio dalyviai jau buvo pasišalinę. Smūgį jam į veido sritį sudavė kumščiu vieną kartą tas jaunuolis su pilku sportiniu kostiumu. Tai įvyko jam praėjus pro kasas parduotuvės viduje. Netoliese jo buvo ir tas vyras su tamsiais antakiais, bet jis nieko nedarė. Abu iškart pasišalino į lauką. Kažkas priėjo iš parduotuvės darbuotojų ir pasakė, kad policija jau vyksta. Aplink buvo klientų, pirkėjų, tačiau jis jų nepažįsta, nes, kaip ir sakė, yra ne vietinis gyventojas. Jam buvo praskeltas smakras, kurį medikai ligoninėje susiuvo, bei sužalotas dešinės rankos didysis pirštas, tačiau, kokiu būdu ir aplinkybėmis buvo sužalotas pirštas, jis pasakyti negali, neprisimena, galimai jam atidarinėjant energetinio gėrimo pakuotę. Jis skambindamas BPC pasakė, kad vienas iš asmenų galimai turėjo peilį, tačiau galėjo klysti dėl to piršto, nes jis buvo šoko būsenoje, be to, apsvaigęs nuo alkoholio, tai jam galėjo pasirodyti, jog pirštas sužalotas kažkokiu aštriu daiktu, galimai - peiliu, nors paties peilio nematė. Kodėl tas jam nepažįstamas vaikinas trenkė, jis spėja, jog jo paprašė tas vyriškis, kuris žodžiais kabinėjosi prie jo bute, nes jis dar būdamas bute jam pasakė "neišvažiuosi iš Raseinių gyvas". Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos, gydymo išlaidų, kol kas nereikš (1 tomas, b. l. 149-152).
Liudytojas R. B. parodė, kad pažįstu nukentėjusįjį J., jis pas jį ankščiau yra dirbęs. Atvažiavo darbuotis į (duomenys neskelbtini), į jo butą. Kiek žino, įvyko konfliktas parduotuvėje. Nesigilino, nepradėjo pas jį dirbti, nes prasidėjo kažkokie konfliktai. Jis jam nupirko maisto. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje susitikę su J.. Matė kaip jis nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, jis paskui nuėjo ir po to išėjo, nesuprato kas ten įvyko. Atsivežė daiktus paliko iki šiol bute likę. J. jam skambino kai policijoje buvo ir sakė, kad jį sumušė. Jis norėjo atsiimti daiktus, sakė atvažiuot ir pasiimt, bet taip ir nesulaukė, Daiktai taip ir liko, saugiai. Daugiau niekada nebuvo atvažiavęs. Nebuvo J., kai jis buvo parduotuvėje. Kaltinamojo nematė ir nepažįsta tokio žmogaus.
Liudytojas R. K. parodė, kad šių metų kovo 1 d. apie 12 val. ėjo su J. S. (duomenys neskelbtini) gatvėje, susitiko neblaivų asmenį, kuris prisikabino prie J. S.. J. S. nuėjo prie jo, kad atsiprašytų. Jis lauke rūkė, tik paskui išsivedė J. S. iš parduotuvės, kas ten vyko nežino. Nepažįstamas asmuo buvo neblaivus, kabinėjosi prie žmonių, prisikabino prie J. S., išvadino jį keturakiu, po to jis nuėjo į parduotuvę, J. S. nuėjo iš paskos. Kas parduotuvėje vyko nežino. J. S. buvo blaivus. J. S. to žmogaus nepažįsta, nežino ar jis pas jį yra buvęs. Jis nedalyvavo. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas draugų po visko. J. S. sakė, kad trinktelėjo truputi, neklausinėjo daugiau, nebuvo neaktualu. Gerai atsimena įvykį. Vieną kartą matė, bet atitraukė jį, negalėjo suduoti. J. S. bandė suduoti, bet, kad tikrai suduotų nematė. R. K. patvirtina svo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. apie 12 val. Raseinių mieste jis susitiko pažįstamą J. S., su kuriuo ėjo (duomenys neskelbtini), kur ties parduotuve "(duomenys neskelbtini)" pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris matėsi jo yra stipriai neblaivus, bei kuris kabinėjosi prie kažkokių merginų, einant jiems pro šalį, jis pradėjo žodžiu kabinėtis prie jų, provokavo konfliktą, ėmė eiti jiems iš paskos, tada lyg pastūmė J., nes J. kniubtelėjo į priekį. Tada J. jam pasakė, kad jis jo atsiprašytų, o jis pasakė "išsiimkit tualetinius iš pažastų". J. atsisukęs pasakė arba atsiprašai, arba gausi. Tada tas jaunuolis įėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", jie su J. įėjo iš paskos, šiek tiek pavaikščiojus paskui minėtą jaunuolį, jie su J. išėjo iš parduotuvės, kur truputį palaukė, tada J. greitai įbėgo į parduotuvę, jis už keleto sekundžių taip pat įbėgo į parduotuvę ir pamatė, kaip J. vieną kartą ranka sudavė minėtam jaunuoliui į veidą. Tada jis sugriebė J. už rūbų ir ištempė iš parduotuvės į lauką. Išėjus iš parduotuvės į lauką, jie su J. išėjo savo reikalais, daugiau to vaikino nematė. Kas buvo tas vaikinas jis nežino, jo anksčiau matęs nėra, jį matė pirmą kartą. Dar nori pasakyti, kad minėtas vaikinas buvo tikrai akivaizdžiai neblaivus ir kaip jau minėjo jis kabinėjosi prie praeivių, prie kažkokių merginų, po to stūmė J. (1 tomas, b. l. 166-169).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. J. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti asmenį, kuris 2024 m. kovo 1 d. apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" sukėlė jam fizinį skausmą, sužalojo smakrą, kumščiu suduodamas vieną kartą į veidą. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas GMP automobiliu į VšĮ "Raseinių ligoninė" Priėmimo skyrių", kur, suteikus pirmąją medicininę pagalbą, t. y. sutvarsčius žaizdą, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 tomas, b. l. 110-111).
2024 m. kovo 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė "(duomenys neskelbtini)". Parduotuvė įsikūrusi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Įėjimo į parduotuvės patalpą durys stiklo paketo 4 dalių, iš kurių viena yra su rankena. Įėjus pro šias paradines duris, tiesiai yra vaistinė "(duomenys neskelbtini)", o pasukus į dešinę, yra kitas įėjimas į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į parduotuvę, dešinėje pusėje prie sienos, stovi pilkos spalvos taromatas, surenkantis tarą, greta jo stovi užrakinamos spintelės daiktams pasidėti, greta spintelių stovi atvira spintelė su lentyna. Kiek kairiau, tiesiai prieš parduotuvės įėjimą yra savitarnos kasos, greta jų, kairiau yra dvi ne savitarnos kasos. Prieš kasas, prie sienos, padėti pilki pirkinių krepšeliai. Virš įėjimo į parduotuvę ant sienos yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 113-115, 116-118).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-504/2024 (02) išvada nustatyta, kad G. J. konstatuota odos nubrozdinimai dešinės plaštakos III-ame piršte, žaizda smakre. Žaizdos smakre pobūdis nenurodytas, todėl nustatyti jos padarymo mechanizmą nėra galimybės. Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III-ame piršte padaryta buko riboto paviršiaus daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2024 m. kovo 1 d.. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 142-143).
2024 m. kovo 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" , pavadinimu „20240301_131304“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad parduotuvės viduje, prie kasų stovi moteris, kuri vilki juodos spalvos striukę ir kelnes, avi juodos spalvos batais. Greta jos stovi vaikas, apsivilkęs juodos ir pilkos spalvos striukę užsidėjęs ant galvos juodos spalvos kepurę. Greta minėtos moters ir vaiko vaikšto vyriškis, kuris vilki juodos spalvos striukę, nugaroje matyti pilkos spalvos gobtuvas. Dėvi tamsios spalvos kelnes, matyti baltos kojinės ir avi juodos spalvos sportinius batus, tai nukentėjęs G. J.. Vaizdo įraše 00:16 sekundžių matyti kaip į parduotuvę užeina du vyriškiai. Vienas iš jų, vilki tamsios spalvos striukę, kuri yra atsegta ir matyti pilkos spalvos sportinio stiliaus megztinis su gobtuvu. Asmuo vilki tamsios spalvos kelnes bei avi tamsios spalvos batus, tai R. K., kuris užėjęs pro duris į parduotuvę, šiek tiek sustoja, o jam iš paskos užeina vyriškis, kuris iš karto, nieko nesakęs, apsirengęs pilkos spalvos sportinį kostiumą, su akiniais, avintis baltais sportiniais batais, prieina prie G. J. ir dešinės rankos kumščiu trenkia vieną kartą į veido sritį. G. J. sumušęs asmuo - J. S.. Po smūgio G. J. nueina link kasų, o J. S. eina jam iš paskos, kas vyksta toliau nematyti. Tuo metu, kai J. S. smūgiavo G. J. į veidą, R. K. stovi prie parduotuvės durų nusisukęs nugara į J. S.. Po smūgio prie J. S. prieina ir R. K., kuris paima J. S. už dešinės rankos ir išsiveda iš parduotuvės. Vaizdo įrašų trukmė 00:34 sekundės (1 tomas, b. l. 122-124).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
J. S. kaltę dėl veiksmų prieš V. G. pripažįsta iš dalies, tai yra jis pripažįsta, kad pažeidė viešą tvarką ir sudavė kelis smūgius V. G., tačiau nepripažįsta, kad V. G. sudavė dešimt smūgių ir dėl to savo tyčiniais veiksmais padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl veiksmų prieš G. J. prisipažįsta visiškai, tai yra jis pripažįsta, kad pažeidė viešą tvarką.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (I veika)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
J. S. pripažino, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį, pripažino, kad konfliktas vyko daugiabučio namo laiptinėje, liudytojas L. A. nurodė, kad jis girdėjo triukšmą nors į laiptinę išėjęs nebuvo. Triukšmą būdama namuose girdėjo ir jo mama, kuri klausė kas ten šūkauja. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, bet koks asmuo eidamas pro šalį ar būdamas savo bute galėjo girdėti konfliktą, o, kad konfliktas buvo niekas neginčija.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo J. S. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįstama, kad kaltinamasis J. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra daugiabučio namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, iš asmeninių paskatų, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir veidą, padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).
Pagal teismų praktiką, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019). Baudžiamosios teisės moksle priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).
J. S. kaltę dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta jo paties duotais parodymais, nukentėjusiojo V. G. duotais parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis nurodė, kad jis negalėjo tiek kartų suduoti nukentėjusiajam. Pripažįsta, kad sudavė tris smūgius; vieną kartą į veidą ir du kartus į krūtinę. Nukentėjusiojo nesivijo. Nežino nuo ko lūčiai, nemano, kad nuo vieno smūgio būtų lūžis. Mano, kad V. G. bėgdamas atsitrenkė. Tuo tarpu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad iš pradžių jam buvo suduota 3 kartus į įvairias galvos ir veido vietas, po to jis atsitraukdamas nusileido laiptais žemyn prie išėjimo iš laiptinės, tada J. S. jam sudavė į galvą ir veidą dar apie 7 kartus. Iš asmens apžiūros protokolo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-334/2024 (02) išvados matyti, kad V. G. kraujosrūvos ant veido, konstatuotas kairės veido pusės sumušimas su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais. Sužalojimas galėjo būti atliktas kumščiu, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Veido kaulų lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš aptarto akivaizdu, kad nebuvo būtini keli smūgiai, kad nukentėjusiajam būtų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. S. pripažino atlikęs vieną smūgį į veido sritį, o pagal specialisto išvadą tuo smūgiu ir galėjo būti nesunkiai sutrikdyta V. G. sveikata.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra daugiabučio namo laiptinėje, tyčia kumščiu nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir veidą, padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą su kairės pusės žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimais, t. y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (II veika)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
J. S. pripažino, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį, pripažino, kad konfliktas vyko parduotuvėje ,,IKI” ir aplinkui buvo kitų asmenų, kasininkė, neginčijo, kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą. Nukentėjusysis G. J. patvirtino, kad jam suduotas kumščiu į veidą vienas smūgis, kad viskas vyko parduotuvėje prie kasos. Nurodė, kad jam buvo praskeltas smakras, kurį ligoninėje susiuvo ir paleido gydytis ambulatoriškai. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, tuo metu aplinkui buvo pašalinių asmenų, kurie viską matė.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo J. S. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįstama, kad kaltinamasis J. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra parduotuvės "IKI" prekybos salėje, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčia iš asmeninių paskatų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam, padarydamas žaizdą smakre, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
Kaltinamasis J. S. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (2 tomas, b. l. 50-55, 65-109), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 61-64), nedirbantis (2 tomas, b. l. 60). Atsižvelgiant į tai kas aptarta, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, J. S. asmenybę, tai, kad dėl abiejų viešosios tvarkos pažeidimų prisipažino, tačiau tik iš dalies prisipažino dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, į tai, kad kaltinamasis veikė iš asmeninių paskatų, jau anksčiau yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas neišnykęs, nukentėjusiojo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsiprašė ir pretenzijų nėra, tačiau iš nubaudimų J. S. išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam J. S. paskiriant terminuotą laisvės atėmimą.
Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (pirma veika), padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje J. S. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino iš dalies) ir sunkinančią aplinkybę, nustatant bausmę mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal 284 straipsnį (pirma veika) ir pagal 138 straipsnio 1 dalį sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku ir tais pačiais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už šių veikų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą švelnesnę bausmę apimant griežtesne (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje (antra veika) J. S. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina kiek didesnė nei šios bausmės minimumas (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už nusikaltimus numatytus BK 284 straipsnyje (pirma veika) ir 138 straipsnio 1 dalyje apėmimo būdu subendrinta ir skirta bausmė bendrintina su bausme skirta už BK 284 straipsnyje (antra veika) padarytą veiką iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės.
2024 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, J. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista suėmimu 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos (3 tomas, b. l. 13-14). Šiaulių apsktiries VPK Raseinių rajono PK pateikė raštą, kad J. S. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę 2024 m. rugsėjo 13 d. 13:10 val. (3 tomas, b. l. 18). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į J. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 120,08 Eur civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje: žala dėl V. G. gydymo išlaidų 95,03 Eur, dėl G. J. – 25,05 Eur (1 t., b. l. 63-66, 72-73, 142-145). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų J. S. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. J. S. civilinį ieškinį pripažino. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį (120,08 Eur) iš J. S..
Dėl atstovavimo išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė L. Užubalienė (2 tomas, b. l. 163, 164), pagal pažymą matyti, kad išlaidos yra 312,50 Eur (2 tomas, b. l. 177). Nustatyta, kad J. S. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 7 punktu, t.y. tuomet kai asmuo yra suimtas, kad tinkamai būtų ginamos kaltinamojo teisės. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, patirtos išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (pirma veika) ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (antra veika) ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnį (pirma veika) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdų griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę ir pagal BK 284 straipsnį (antra veika) paskirtą bausmę, subendrinti iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. S. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Iš J. S. priteisti 120,08 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 08 ct) žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių karos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB ,,Swedbank“ bankas.
CD laikmeną su vaizdo įrašu, esantį prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.