- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-319-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55972-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-89-1021/2018 perduota prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ikiteisminio tyrimo metu padarytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. 2018 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties, motyvuojant tuo, jog jis paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslan Boiko prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, jog viešas nutarties paskelbimas prilyginamas nutarties gavimui. Pagrindžiant šį skundo argumentą, vyriausiasis prokuroras pažymi, jog aplinkybę, kad skundas dėl žemesniųjų teismų nutarčių aukštesniajam teismui gali būti paduodamas per septynias dienas nuo skundžiamos nutarties gavimo dienos, vienareikšmiškai patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 440 straipsnio 2 dalis bei formuojama teismų praktika. Tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartis Vilniaus apygardos prokuratūrai siųsta nebuvo, apie jos priėmimą Vilniaus apygardos prokuratūra sužinojo bei šią nutartį gavo tik 2018 m. kovo 12 d. Kitų alternatyvų, nuo kada gali būti skaičiuojamas septynių dienų apskundimo terminas, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Be to, viešas nutarties paskelbimas negali būti prilyginamas jos gavimui, kadangi nutarties negavus nėra galimybės susipažinti su jos motyvais, juos įvertinti, nuspręsti ar ją skųsti ar ne, o skundimo atveju – argumentuoti savo skundą. Tai byloje dalyvaujantiems proceso dalyviams trukdo naudotis savo teisėmis, apsunkina ar padaro neįmanomu baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimą. Vyriausiasis prokuroras taip pat nesutinka su tuo, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties kopijos įteikimas Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovei, dirbančiai Vilkaviškyje, laikytinas tinkamu nutarties įteikimu prokurorui. Iš BPK 440 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurioje nurodyti proceso dalyviai, turintys teisę paduoti skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, darytina išvada, jog būtent šiems proceso dalyviams teismas savo priimtą nutartį privalo išsiųsti/įteikti. Prokuroro, palaikančio valstybinį kaltinimą byloje, kolega nėra BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso dalyvis, jis apskritai neturi jokio proceso dalyvio statuso, be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog prokuroro Ramučio Mickaus kolegei įteiktas nutarties kopijas pastaroji jam perdavė. Pažymėtina, kad oficialus dokumentas turėtų būti siunčiamas institucijos raštinei, o ne perduodamas tam įgaliojimų neturintiems asmenims, arba pasirašytinai įteikiamas betarpiškai prokurorui, palaikančiam kaltinimą.Skunde taip pat teigiama, jog teismas neturėjo teisės spręsti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. kovo 15 d. skundo priėmimo klausimo. BPK 440 straipsnio 2 dalis nurodo veiksmus, kuriuos privalo atlikti teismas, dėl savo priimtos nutarties gavęs skundą aukštesniajam teismui, o būtent: skundą gavęs teismas suinteresuotiems asmenims nė vėliau kaip per tris dienas turi pranešti apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su nutarties nuorašu ir kita medžiaga perduoti aukštesniajam teismui. Taigi gautą skundą teismas turi tiesiog perduoti aukštesniajam teismui. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė bylos nagrinėjimo teisme dalyvių bei kitų asmenų teisės apskųsti teismo nutartį aukštesniajam teismui esmę - teisę, jog neįsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrintų aukštesnysis teismas. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.BPK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Ši bendroji baudžiamojo proceso pareiga galioja visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems ir procesinius veiksmus atliekantiems asmenims. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso teisėtumui, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, be to, baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai, rūpestingai.Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK nustatyta speciali atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarka. Detalią žemesnių teismų nutarčių apskundimo aukštesniems teismams tvarką reglamentuoja BPK 440 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniajam teismui turi teisę paduoti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, o 2 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas – skundas dėl apylinkės ar apygardos teismo nutarties paduodamas aukštesnės instancijos teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su vyriausiojo prokuroro skundo teiginiu, jog nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo jos kopijos gavimo, o ne viešo paskelbimo, t. y. priėmimo, dienos. Tačiau tai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas nesutiko su prokuroro pozicija, jog skundžiamos nutarties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties gavimo, o ne viešo paskelbimo dienos, tačiau nutarties apskundimo terminą vis tik skaičiavo ne nuo jos priėmimo, o nuo įteikimo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovei R. B. dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 22 d. Teismas konstatavo, jog nutarties apskundimo terminas suėjo 2018 m. kovo 1 d., taigi 2018 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas 2018 m. kovo 15 d. prokuroro skundas dėl nutarties paduotas praleidus BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą 7 dienų apskundimo terminą. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skunde keliamu argumentu, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties kopijos įteikimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovei, dirbančiai Vilkaviškyje, laikytinas netinkamu nutarties įteikimu prokurorui, ir, sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas nutarties apskundimo termino skaičiavimo atskaitos tašką - nutarties kopijos įteikimo prokuratūros atstovei datą, pasirinko pagrįstai. Nors Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovė nagrinėjamoje byloje, iš tiesų, nėra BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso dalyvis, tačiau tai neleidžia teigti, jog nutarties kopija papildomai privalėjo būti išsiųsta prokuratūros raštinei ar betarpiškai įteikta valstybinį kaltinimą nagrinėjamoje byloje palaikančiam Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškyje) prokurorui Ramučiui Mickui. Teismas atkreipia dėmesį, jog R. B., kuriai Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartis buvo įteikta 2018 m. vasario 22 d., ką patvirtina byloje esantis jos parašas (b. t. 5, b. l. 62), yra Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškyje) vyriausioji specialistė (administratorė). Iš Apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo specialisto (administratoriaus) pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. I- 232, matyti, jog šias pareigas atliekantis asmuo, be kitų pareigybės aprašyme numatytų darbo funkcijų, vykdo dokumentų apskaitą ir tvarkymą. Iš minėto pareigybės aprašymo 12.14. punkto matyti, jog esant būtinybei toks darbuotojas, be kita ko, paima ir pristato apylinkės prokuratūrai skirtą korespondenciją iš kitų institucijų. Taigi, žemesnės instancijos teismas turėjo teisę minėtai prokuratūros atstovei įteikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį, nepaisant to, jog ji nėra proceso dalyvis nagrinėjamoje byloje, o prokuratūros atstovė ją turėjo pristatyti prokuratūrai, kurioje dirba ir nagrinėjamoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Ramutis Mickus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai tinkamai atliko savo pareigą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį įteikti byloje dalyvaujančiam prokurorui. Tuo tarpu abejoti tuo, jog prokuratūros darbuotoja R. B. galimai nevykdė savo darbo funkcijų, dėl ko prokurorui Ramučiui Mickui minėta nutartis nebuvo įteikta, teismas neturi jokio pagrindo, tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir skundą pateikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslan Boiko. Visiškai nepagrįstas ir skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas neturėjo teisės spręsti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. kovo 15 d. skundo priėmimo klausimo, o tai padaręs viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė nagrinėjimo teisme dalyvių bei kitų asmenų teisę, jog neįsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrintų aukštesnysis teismas. Nors BPK 440 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodoma, jog teismas, gavęs skundą dėl savo priimtos nutarties aukštesniajam teismui, pirmiausia turi išspręsti jo priėmimo klausimą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog tokių skundų priėmimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas iš viso. Šiame kontekste pažymėtina, jog sprendžiant tokių skundų priėmimo klausimą taikytinos ir BPK XXIV skyriaus nuostatos, iš kurių seka, jog būtent žemesnės instancijos teismas privalo nustatyti ar asmens pateiktas skundas yra rašytinis ir pasirašytas, paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto apskundimo termino bei atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, t. y. ar jame suformuluota skundo esmė, pagrindai ir motyvai, kodėl skundą pateikusio asmens manymu teismas turėjo priimti kitokį sprendimą. Be to, BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Taigi teisė, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrintų aukštesnysis teismas, nagrinėjamu atveju nėra užkirsta. Įvertinus aptartus duomenis, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslan Boiko skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.