Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos-Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl sandorio nuginčijimo pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, tretiesiems asmenims,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė palaikė atstovaujamojo poziciją. Atlikta ekspertizė rodo, kad ieškovė sutarties sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Tretysis asmuo Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarė Ž. B. teismo posėdyje nedalyvavo, civilinę bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį spręsti teismo nuožiūra (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas nustatė, kad 2010-01-04 notariškai patvirtinta sutartimi tarp ieškovės ir D. M. pirmoji padovanojo antrajam asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), o atsakovas dovaną priėmė ( b.l.8). Pasikeitusios daiktinės teisės įregistruotos 2010-01-12( b.l.9). Iš medicininių dokumentų matyti, jog nuo 2011-11-24 ieškovė gydosi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, nurodoma, jog jai nustatyta lėtinė smegenų išemija, nepatikslinta demencija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, ji sąmoninga, savyje pakankamai orientuota, nors prasmingas kontaktas apsunkintas, mastymas lėtas, pažeminto produktyvumo, sutrikęs dėmesys, kritika nepakankama, stinga iniciatyvios, apatiška, dirgli, egocentriška. Save apsitarnauja dalinai, reikalinga kito asmens priežiūra( b.l.10). Atsakovo paaiškinimu nustatyta, jog iki gydymo ligoninėje pražios ieškovė gyveno perleistame bute, 2013-03 pabaigoje atsakovas paėmė ieškovę iš slaugos ligoninės ir ji dabar vėl gyvena tame pat bute. Teismui atvykus į butą, ieškovė rasta sėdinti lovoje, su ja bendrauta, ieškovė iš esmės rišliai atsakė į klausimus, teigė dabar gyvenanti sykiu su anūko( atsakovo) šeima.

Ieškovė teigia sudarant sutartį buvo tokioje būsenoje, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės.

Pagal CK 1.89 str. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

Toks kaip ir kiti šalių teiginiai turi būti įrodytas pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Civilinio proceso kodeksas nustato ir kasacinis teismas, siekdamas formuoti vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str.reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Ieškovės atstovo prašymu buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuria buvo prašoma pasisakyti ar dovanojimo sutarties sudarymo laikui 2010-01-04 ji galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus kiek tai susijęs su sutarties sudarymu.2012-11-14 šios ekspertizės aktu Nr.(duomenys neskelbtini)2012 ekspertų komisija sprendė, jog sutarties sudarymo laikui ji galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti( b.l.58-61). Ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu nustatyta, kad 2010-01-04 P. B. nesirgo psichine liga ar silnaprotyste, iš aprašomosios dalies matyti, kad sirgo tik somatinėmis ligomis. Ekspertų išvados motyvuotos, jos paremtos ištirta bylos tame tarpe ir medicinine medžiaga, suformuluoti atsakymai į teismo nutartyje keltus klausimus, šias išvadas teismo posėdyje patvirtino dalyvavusi ekspertė, todėl teismas nenustatė faktinio pagrindo dėl kurio išvada galėtų būti pripažinta nepagrįsta ar klaidinga. Iš bendravimo su pačia ieškove teismas irgi daro išvadą, jog ji suvokia proceso faktą ir esmę, prisimena sudarytą sandorį, nenurodė apie neleistinus dovanos gavėjo veiksmus sandoriui sudaryti ar šiuo metu.

Šalys- senolė ir anūkas, jie palaiko gana glaudžius ryšius, abu ilgą laiką gyvena Panevėžyje, anūkas ir dabar gyvena su ieškove, ji našlė, garbaus amžiaus-88 metų, todėl tokio sandorio sudarymas nėra neįprastas. Faktas, jog ieškovė iki buto perleidimo buvo surašiusi testamentą kitam asmeniui, nėra kliūtimi po to sudaryti dovanojimo sutarčiai. Ieškovė paaiškino ( tą patvirtina ir dokumentai), jog po sutarties sudarymo ji gana ilgą laiką gyveno globos namuose dėl to, jog jai vienai būdavo nuobodu, o ne dėl atsakovo elgesio. Nepateikta įrodymų, jog sandorio sudarymo metu ar po to atsakovas būtų daręs poveikį ieškovei sutarčiai sudaryti. Abi šalys

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė ir teiginį, jog nesuprato, kad po sutarties sudarymo ji neteks nuosavybės, t.y. ji suklydo. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK1.90 str.2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis ir suklysta buvo dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar asmuo sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimą sandoryje išreikštai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt.).

Šioje byloje dėl šio pagrindo teismas sprendžia šio savo reikalavimo ieškovė neįrodė. Asmeniškai teikdama paaiškinimus, ieškovė nebeįrodinėjo suklydimo, pripažino norėjusi butą anūkui perleisti, atsiminė buvus pas notarą. Iš bylos duomenų nematyti, jog notarei būtų kilę abejonių dėl turtą perleidžiančios valios ir tikslų. Duomenų apie specifinę ieškovės sveikatos būklę tuo metu nepateikta.

Ieškovė neįrodinėjo, jog ginčijamas sandoris sudarytas dėl galimo smurto, todėl pateiktas Panevėžio apylinkės prokuroro nutarimas dėl šalių konflikto, įvykusio 2006 metais, teisiškai nereikšmingas. Konflikto ryšys su sandorio sudarymu nenustatytas, sandoris sudarytas net po keletos metų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Dėl šio ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamojoje byloje paliekamos jo sąskaita, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos dalinai priteisiamos iš ieškovės, nes jam teikiama 50 proc. nemokama teisinė pagalba. Valstybė už teisinę pagalbą atsakovo advokatei sumokės 420 Lt, todėl pusę šių ir dokumentų įteikimo išlaidų turi apmokėti bylą pralaimėjusi šalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. B., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 210 Lt teisinės pagalbos išlaidų sumokant į tą pačią sąskaitą, kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui.