Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2) Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2017-06-20, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei O. B., būtent: 2017-06-16, apie 2.00 val., kieme (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia spyrė O. B. du kartus į kairę ranką, vieną kartą į kairį šoną, sugriebęs rankomis kaklą smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad O. B. jo sugyventinė, kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrų vaikų. Tąkart dienos metu ji su vaikais buvo išėjusi. Pats nuėjo iki D. U. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten atsigėrė alaus. Buvo jau vakaras, apie 18-19 val. D. U. pasiūlė eiti iki (duomenys neskelbtini), pas jos pažįstamus. Ten dar išgėrė alaus, prabuvo iki pusę pirmos nakties, kai staiga išgirdo, kad kažkas barškina į langą, tai buvo O. Nežino, iš kur ji sužinojo, kad jis ten. Išėjo į lauką parūkyti, O. puolė į namą ir pradėjo D. „kolioti“, jos apsipyko. O. pasakė eiti namo, jis grįš pats, ji išėjo. Jos nelietė, tik per atstumą kalbėjo, buvo dviejų metrų atstumas. Konfliktas gal 10 sekundžių truko. Ji „koliojo“ D., o jis tik šalia sėdėjo, ji šaukė, rėkė, po to išėjo. Atvažiavo pareigūnai, ji pasakė jiems, kad jis ją sumušė. Su O. jis tik per atstumą šnekėjo. Nespyrė jai ir jos nesmaugė, būtų mėlynės likusios, jis taip ir aiškino pareigūnams. Jiems priešinosi, nes už nieką jį sulaikė, buvo panaudotas „tazeris“. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nedavė tokių parodymų, kaip užrašyta. Jis taip nesakė. Ant apklausos protokolo jo parašas, tačiau pasirašė neskaitęs. Jis nesakė, kad sudavė O. Jis sakė tyrėjai, kad pasirašys, bet jis jos nemušė. Nesakė, kad spyrė jai ir ją smaugė. O. pareiškimą parašė iš pavydo. D. ir O. buvusios draugės. Minėtu adresu (duomenys neskelbtini) buvo S., pavardės nežino, ir D., taip pat kartu buvo S. draugas E. ir dar du žmonės, jų nepažino, atrodo, vyras ir moteris. Su O. buvo L., ji gali paliudyti, kad jis O. nemušė. Tuo metu L. buvo ant gatvės, atstumas iki namo gal 20-30 metrų, yra medžių, bet ji turėjo matyti, kad O. nemušė. Buvo prie jos priėjęs, kalbėjosi. Pripažįsta, kad padarė klaidą, jog pasirašė apklausą jos neperskaitęs. Kai gavo neįsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, tik tada susipažino. Po to buvo susitikęs su O., mieste, kalbėjo apie vaikus. Jos neprašė ir nereikalavo rašyti teismui pareiškimą apie tai, jog jis jos nemušė, jog visa tai išsigalvojo. Su O. gyvena 15 metų kartu, ji buvo bausta 2-3 kartus už melagingus pranešimus. Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, dėl vaiko tvirkinimo. Tai buvo seniau, gal prieš 5 metus, ar 2014 metais. Neprognozuojamas žmogus yra O. Sunku jos elgesį apibūdinti tą vakarą, ji buvo kažkiek išgėrusi, 0,4 promiles įpūtė. Smurto nenaudojo. Ji pavydi, labai piktas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo velti kitų žmonių, sakė tyrėjai, kad buvo ir daugiau žmonių, vardų pavardžių nenurodė, nes tada jų nežinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. O. B. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie penkiolika metų. Su O. B. gyvena kaip šeima, augina tris bendrus vaikus: D. 14 metų, G. 12 metų, L. U. 2 metų. Veda bendrą ūkį. Yra smurtavęs savo sugyventinės O. B. atžvilgiu ir anksčiau, yra nuteistas. 2017-06-15 sugyventinė O. B. išėjo į dienos centrą su vaikais, o jis apie 17.00 val. gėrė alų pas draugus, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini), ir ten gėrė alų, degtinę pas iš matymo pažįstamas dvi moteris. Jis visą vakarą susirašinėjo žinutėmis su O. B., apie viską, apie skyrybas. Neprisimena, ar rašė jai ateiti parsivesti, buvo labai girtas. Po to, O. B. atėjo ir jį rado. Kieme kalbėjosi, susipyko ir tyčia spyrė jai du kartus į kairę ranką, vieną kartą į kairį šoną, po to, sugriebęs rankomis kaklą ją smaugė. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada nedaryti naujų nusikaltimų. (b. l. 88-89).

Nukentėjusioji O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dienos nepamena, bet tai galėjo būti birželio 15 d., vakare. Pareinant iš dienos centro, šokių pamokų, jai paskambino L. Z. ir paklausė, kada grįš, pasakė, kad jau grįžta, bet dar užeis dėl namo nuomos. Ėjo kartu su L. B., pastaroji nusisuko į namus, tuo pačiu adresu gyveno, o ji pati nuėjo pas D. V., L. parašė, kad užtruks, pastarasis atskambino ir jis tam neprieštaravo. Po to ėjo namo, jau vėlus vakaras buvo, tamsu. Einant namo gavo žinutę iš L., kad jis yra pas S., prašė jį parsivesti. Tikslaus adreso nežino, tik namą. Prieš tai grįžo namo, paprašė L. B., kad ji eitų kartu su ja. Nuėjo prie namo, apie kurį kažkada buvo minėjęs L., tikriausiai (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), netoli vaistinės, per langą pamatė gulintį L. Z., degė šviesa, L. kartu su D. U. ant lovos gulėjo. Pusę valandos beldėsi į langą, tai matė ir L. B., kol įėjo į vidų, įsileido. L. buvo išėjęs į lauką, su ja jis nekalbėjo, kalbėjo su L. B., po to jos abi išėjo. Tada vėl gavo žinutę iš L., kad ateitų jo parsivesti, atėjo antrą kartą, bet jau pati viena. Nuo pirmo atėjimo iki antro praėjo gal 30 minučių, jau buvo po vidurnakčio, galėjo būti 2 valanda. L. buvo prie laukinių durų, lauke, rūkė, klausė jo, ar eis namo, sakė, eis. Gal 3 metrus nuėjo nuo namo, tada S. ar D. kažką pasakė ir tai jam iššaukė agresijos priepuolį, jis jai spyrė, 2-3 kartus į kairį šoną, taip pat necenzūrinius žodžius jos adresu išsakė. Nepamena tiksliai, ką jam pasakė, lyg „ko tu kūrvos klausai“, ar kažką panašiai. Po to jis bandė apsikabinti ir ją laikyti. L. Z. užkišo ranką už nugaros ir spaudė ją už kaklo. Nieko jis spausdamas nesakė, nepamena. Parodė, kaip kaltinamasis ją laikė už kaklo ir į kurią vietą spyrė. Stipriai jis spyrė, skaudėjo. Kai smaugė nepamena, ar juto dusimą. Ji iškvietė pareigūnus, L. Z. nuėjo atgal į namą. Įvykio niekas nematė. Tuo metu buvo dviese tik su L. Z., kai jis jai spyrė ir už kaklo spaudė. Buvo tamsu, apšvietimo kieme nebuvo. Kai atvažiavo pareigūnai, buvo išlindusi S., ji buvo atsirėmusi į namą ir kažką šaukė, pareigūnai jai liepė eiti į namą. Policijos pareigūnams papasakojo, kad jis jai spyrė ir už kaklo buvo suėmęs. Ant rankos buvo mėlynė, rodė savo sužalojimus, šoną irgi rodė, visą teisybę papasakojo. Kraujo nebuvo, tik mėlynė. Pas gydytojus nesikreipė, vaistinėje nusipirko vaistų, pasitepė ir praėjo ta mėlynė. Ikiteisminio tyrimo metu teisybę pasakojo ir pareigūnams teisybę sakė, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dabar taip pat teisybę sako. Smurto vaikai nematė, pretenzijų L. Z. neturi, civilinio ieškinio jam nereiškia. Nepamena, ar nuo spyrio, ar nuo rankos suėmimo atsirado mėlynė jai ant rankos. Viskas įvyko labai greitai. Kai už kaklo paėmė, nepamena, ar skaudėjo, kai spyrė, skaudėjo šonas. Teismui rašė raštą, nes jos dukra buvo po reanimacijos ir S. K., L. Z. sesuo, patarė L. Z., kaip išsisukti nuo atsakomybės, kad ji pati prisiimtų kaltę ant savęs, kad jai bus tik bauda, taip L. negautų arešto parų, ji patikėjo ir parašė. Po kelių dienų buvo iškraustyta iš (duomenys neskelbtini), ten L. tėvo namai, buvo iškraustyta į krizių centrą. Dukra, kuriai bus 12 metų, taip pat prašė, kad parašytų teismui raštą, nes jai tikriausiai taip pat buvo pasakyta, kad tėtis nesėstų, jei toks raštas būtų parašytas. Ją privertė parašyti, buvo paveikta. L. nėra blogas žmogus, bet jį paveikia kiti asmenys, kurie kišasi į jų gyvenimą. L. Z. jos atsiprašė, dabar jie gražiai bendrauja, Z. sakė daugiau taip nebebus, sakė, kad lankysis pas psichologus, jis pats susiprato, kad negali gerti. Pažymėjo, kad pirmą kartą pas L. Z. buvo nuėjusi su L. B., o antrą kartą tik viena, jei jos apklausoje parašyta, kad su vaikais ėjo, tai susimaišė, vaikai buvo namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. B. parodė, kad kartu su savo sugyventiniu L. Z. gyvena 16 metų ir augina tris vaikus. Sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ne vieną kartą, policija buvo kviesta, ikiteisminiai tyrimai pradėti, bet jam atleisdavo. 2017-06-16, apie 01.30 val. kartu su dukra L., išėjusi iš sesers ir eidama namo užsuko parsivesti sugyventinio iš landynės, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jis ten girtauja. Jam išėjus į lauką, prie namo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis „iškoliojo“ įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kelis kartus iš kojos spyrė į kairę ranką ir kairį šoną. Pabėgusi nuo jo parbėgo namo ir paskambino į policiją. Smurto vaikai nematė, nes buvo namie, o L. miegojo vežimėlyje. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo, niekur nesigydė, ant kairės rankos po įvykio matėsi patinimas. Rodė policijos pareigūnams. Pas medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka yra išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 42-43, 46-47, 50).

Liudytojas R. B., pagarsinus nukentėjusiosios O. B. pareiškimą ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismo posėdžio metu parodė, kad pamena šias apklausas, jis buvo įspėjęs ją dėl melagingo pranešimo ir melagingų parodymų davimo, ji pati davė parodymus. Užrašė viską, ką nurodė pareiškėja, ji buvo truputėlį susijaudinusi. Jos girtumas buvo lengvas, mano ji negalėjo išsigalvoti. Buvo sąmoninga, nekilo abejonių, kad gali apkalbėti kaltinamąjį. Rodė ranką, buvo matyti sužalojimai. Sakė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodė, kad skauda ranka ir šonas. Abejonių nekilo, ji perskaitė pareiškimą, pretenzijų nereiškė, pasirašė, su viskuo sutiko. Smurtas įvyko tarp kartu gyvenančių asmenų. Sulaikytas įtariamasis buvo pagal nukentėjusiosios pareiškimą. Kai būna matyti sužalojimai ant kūno, skiriamas objektų tyrimas, nepamena, ar tokią užduotį jis byloje surašė, ant rankos matėsi mėlynė, o jos šono neapžiūrėjo.

Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad byloje ji atliko tyrimą, apklausė įtariamąjį, nukentėjusiąją, pareiškė įtariamajam įtarimą, jis išsamiai paaiškino aplinkybes, davė parodymus, po to jam davė persiskaityti ir pasirašyti. Tada jis prisipažino, kad sumušė O., savo sugyventinę, įtarimą visą pilnai pripažino. Jai nekilo abejonių, jis gerai jautėsi, advokato atsisakė, nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, pretenzijų ir pastabų nebuvo. Kai užbaigė bylą nebuvo su juo susitikusi, protokolas dėl baigimo buvo pasirašytas prokuratūroje. Su B. teko bendrauti, kiek kartų nepamena. Ji aiškino, kad buvo sumušta, kad buvo naudotas smurtas, spirta ir suduota, tiksliai nepamena. Nekilo jokių įtarimų ir abejonių dėl jos parodymų, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, blaivi, sveikata nesiskundė, perskaitė ir pasirašė, apklausa vyko kabinete, komisariate, dviese buvo, kitų asmenų nebuvo. Surašė viską ką papasakojo. Jos parodymai buvo nuoseklūs, nukentėjusioji pati papasakojo, ji tik užfiksavo protokole, kas jai buvo papasakota. Įvykio vietoje pati nebuvo, parodymų patikrinimo vietoje neatlikinėjo, proceso dalyvių parodymai sutapo, nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymai atitiko vieni kitus ir bylos duomenims neprieštaravo, liudytojų nebuvo, jie nebuvo nurodyti. Įtarimas įtariamajam buvo grindžiamas ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nukentėjusiosios parodymais. O. B. apklausos metu sąmoningai davė parodymus, buvo blaivi. Įtariamasis buvo blaivus, savo noru davė parodymus. Negali paaiškinti, kodėl tada nenurodė liudytojų. Įtariamasis savo apklausą perskaitė ir pasirašė, liudytojų nenurodė. Baudžiamuoju įsakymu baigti bylą nutarė prokuroras. L. Z. neminėjo, kad kažkokie žmonės matė įvykį, nesakė, kad nenori velti kitų asmenų. Įtariamojo duotus parodymus surašė išsamiai, kad parodymus nurašytų nuo kito asmens parodymų, tokių dalykų nebūna. Ką sakė, tą užrašė.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad smūgių sudavimą nurodė nukentėjusioji, buvo susijaudinusi, jam nekilo įtarimų, sakė ranka skauda, verkė. Atrodo, kairė ranka buvo patinusi. Atrodo, įtariamasis iškart po įvykio savo kaltę neigė, buvo neblaivus, pareigūnų reikalavimų nevykdė. Jam ir jo kolegai abejonių dėl smurto nekilo. Po to atskirą tarnybinį pranešimą surašė dėl jų reikalavimų nevykdymo. Įtariamąjį pristatė į komisariatą. Liudytojų nebuvo, kai nuvyko buvo naktis, tuščia. Vyko į (duomenys neskelbtini), atrodo, nukentėjusioji laukė viena pati prie įvažiavimo. Įtariamasis buvo adresu (duomenys neskelbtini), kažkas dar miegojo tuose namuose. Nukentėjusioji laukė prie įvažiavimo, iš to namo niekas neišėjo. Nukentėjusioji buvo priėjusi prie įtariamojo, negražiai jie bendravo, šaukė, rėkė. Tvirtina teisme pagarsintą tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis.

Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. 2017-06-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad neblaivus sugyventinis L. Z. konflikto metu spyrė sugyventinei O. B. į kairę ranką bei į kairį šoną, taip pat rankomis trenkė į krūtinę, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėta, jog matosi patinimas ant kairės rankos. (b. l. 25-26).

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, buvo vasara. O. B. grįžo gerai išgėrusi ir užsimanė susirasti vyrą, ji viena pati grįžo, jau vėlu buvo, gal po 12 valandos. Tada gyveno pas O. B., adresu (duomenys neskelbtini). Parėjusi jai pasakė, kad einam susirasti L. Z. Vaikus paliko namuose. Tada jos nuėjo iki D., nežino jos pavardės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo tamsu, šviesa nedegė, iš vidaus nieko nebuvo girdėti. Nuėjo į kitą vietą, pas S., nežino adreso, matė ją pirmą kartą, pavardės nežino. O. B. barškino į langą, sakė jai ateiti pasižiūrėti, matė, kad L. sėdėjo ant kėdės, jis negulėjo lovoje. Iš pradžių šviesa nedegė, paskui užsidegė, nes B. pradėjo barškinti, šaukti, L. išeik. Po to L. išėjo, B. pradėjo L. prikaišioti D. Pro langą D. ji nematė, S. taip pat nematė. O. šūkavo, rėkavo ant L., ji kalbėjo su L., norėjo su juo parūkyti, bet O. sakė einam iš čia ir išėjo. Tada nebuvo konflikto, tik O. šaukė, prikaišiojo D., L. jai nespyrė ir nesudavė. O. šaukė, kad ji matė, kad L. gulėjo su D. O. tempė ją ir jos kartu parėjo namo, ji nuėjo prie vaikų, o paskui vienas iš vaikų D. pasakė, kad mama (O.) vėl išėjo. Suprato, kad į tą pačią vietą. Einant namo, O. visą kelią kalbėjo su L. seserimi S., O. jai guodėsi, kad užmatė L. Antrą kartą O. išėjo gal po 10 minučių, ji parėjusi bandė sukrauti L. rūbus į maišiukus, norėjo iškraustyti L., norėjo iškviesti policiją. Sakė jai policijos nekviesti, pati buvo neblaivi, negirdėjo kada ji iškvietė policiją. Prie jos akių jokio smurto nebuvo. Antrą kartą kada O. grįžo nežino, miegojo. Kas buvo antrą kartą, nežino. Tik vėliau sužinojo, kad L. išsivežė policija, kad jis ją (O.) užsipuolė, trenkė jai, kad spyrė jai. Mėlynių nematė, nieko jai nerodė, nesakė, kad šoną skauda. O. jai pasakė, kad ją sumušė, kad įspyrė, bet mėlynių nematė.

Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad muštynių nematė, O. tą vakarą pas ją buvo atėjusi. Gyvena (duomenys neskelbtini), O. B. tik šiek tiek pažįsta. B. viena buvo atėjusi, paprašė, kad ji išeitų, nes atėjo nekviesta, ji išėjo. Gal pusvalandis praėjo ir pasibeldė policija, tada B. kieme stovėjo, policija išsivedė L. Buvo neblaivi, išgėrusi, buvo apie 10 val. vakaro, bet tiksliai laiko nežiūrėjo. Tada ji išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta, O. prie policijos mašinos stovėjo, o L. su policijos pareigūnais kalbėjo. Po to L. išsivežė, tada O. paklausė, kam taip darai, ji atsakė, taip geriau ir viskas. Pirmą kartą L. buvo išėjęs į kiemą, gal į tualetą ėjo, nežino. L. iš paskos O. išėjo, ji kambaryje pasiliko, gal 10 minučių užtruko, nežino kur jis ėjo, grįžo gal po 10 minučių, nieko nesakė, nebuvo susinervinęs. Ji į lauką buvo išėjusi, tik kai policija atvažiavo. Konflikto jokio nematė ir negirdėjo. Matė, kad policija su „tazeriu“ L. parvertė ant žemės. Pirmą kartą O. buvo tik į kambarį įėjusi, o antrą kartą ji su policija stovėjo. Pirmą kartą, kai O. buvo atėjusi, ji išėjo pirma, o L. iš paskos išėjo. Pirmą kartą ji į lauką nebuvo išėjusi. B. buvo neblaivi, keistai kalbėjo. Be jos ir L. Z. dar buvo jos sugyventinis ir draugė D. U. Pirmą kartą, kai atėjo O. B., jie visi sėdėjo prie stalo ir gėrė, šviesa degė, ji su sugyventiniu sėdėjo. Antrą kartą, kai atvažiavo policija jie sėdėjo, nemiegojo. Kai O. B. išėjo, ji užrakino duris, ji visą laiką L. matė. Antrą kartą O. B. į vidų nebuvo atėjusi, jai išėjus į kiemą ją matė prie policijos. O. į vidų atėjo pirmą kartą, nežino, kiek laiko ji lauke buvo prieš įeinant, negali pasakyti. Nežino, ar ji viena buvo atėjusi, nes jai iš paskos nėjo. Prieš tai nežino, ar ji buvo atėjusi, jos nematė, negirdėjo, kad barškintųsi į langus. Laiko negali pasakyti tiksliai, nežiūrėjo į laikrodį, gali būti, kad maišo laiką.

O. B. protokole - pareiškime pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad 2017-06-16, apie 02.00 val. nuėjus parsivesti sugyventinio L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš landynės, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), prie namo kilo konfliktas su juo, kurio metu jis kelis kartus iš kojos spyrė į kairę ranką ir kairį šoną bei atėmė mobilų telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, bet medikų pagalbos nereikėjo. Prašo nubausti smurtavusį sugyventinį ir taikyti jam kitas įstatymo numatytas poveikio priemones. (b. l. 7-10).

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 14-18 ).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2017 m. birželio 17 d. 3.23 val. L. Z. nustatytas 1,21 promilių girtumas. (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. Z. kaltu neprisipažino, nurodė, jog jis nukentėjusiosios O. B. atžvilgiu nesmurtavo, jos fiziškai nelietė, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas per atstumą, buvo dviejų metrų atstumas, kurio metu O. B. šaukė, rėkė, „koliojosi“, tačiau jis jai nespyrė, jos nesmaugė, jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti neteisingai, jis nesakė, kad sudavė O., kad jis jai spyrė, ją smaugė, apklausos protokolą pasirašė jo neperskaitęs, nurodė, kad nukentėjusiosios O. B. pareiškimas išgalvotas, surašytas tik iš moteriško pavydo be realaus pagrindo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios O. B. parodymai, kuriuose ji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tąkart L. Z. buvimo vietoje lankėsi du kartus, pirmu kartu su liudytoja L. B., tuo laiku jokio fizinio smurto ir fizinio skausmo nepatyrė, antru kartu – pati viena, praėjus 30 minučių, į namo vidų nebuvo įėjusi, L. Z. sutiko prie namo laukinių durų, lauke jis rūkė, jie apsižodžiavo, kai netikėtai pastarajam pasireiškė agresijos priepuolis, buvo neblaivus, ir jis jai 2-3 kartus įspyrė į kairį šoną, skaudėjo, po to užkišo ranką už nugaros ir spaudė ją už kaklo, nepamena, ar juto dusimą, bet dėl to iškvietė pareigūnus. Nurodė, kad tuo metu įvykio vietoje jie buvo tik dviese ir šio įvykio niekas nematė. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, būtent, kai ji užsuko parsivesti sugyventinio iš landynės, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jis ten girtauja, lauke, prie minėto namo, jis ją „iškoliojo“ įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kelis kartus iš kojos spyrė į kairę ranką ir kairį šoną. Nukentėjusiosios parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet juos objektyviai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai: liudytojas R. B., kuris teisme parodė, kad nukentėjusioji iškart po įvykio buvo įspėta dėl melagingo pranešimo ir melagingų parodymų davimo, įspėjimo esmę suprato ir būdama sąmoninga savo noru davė kaltinamąjį kaltinančius parodymus, rodė ranką, ant kurios buvo matyti sužalojimai, nurodė, kad būtent jis jai sukėlė fizinį skausmą, kad skauda ranka ir šonas, bei abejonių dėl to jam nesukėlė, ant rankos matėsi mėlynė, taip pat liudytoja L. Š., kuri teisme parodė, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog buvo sumušta savo sugyventinio, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ir dėl to jokių abejonių jai nesukėlė, nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ji buvo blaivi, sveikata nesiskundė, parodymus perskaitė ir pasirašė, pastabų ar pretenzijų neišreiškė, taip pat liudytojas E. A., kuris teisme parodė, kad nukentėjusioji iškart po įvykio nurodė smūgių sudavimo faktą, ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, ir dėl to jam įtarimų nekilo, nurodė, kad skauda ranka, verkė, kairė ranka buvo patinusi, aukščiau minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent O. B. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-06-16, apie 02.00 val. nuėjus parsivesti sugyventinio L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš landynės, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), prie namo kilo konfliktas su juo, kurio metu jis kelis kartus iš kojos spyrė į kairę ranką ir kairį šoną, bei dėl to patyrė fizinį skausmą, taip pat įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, taip pat Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. 2017-06-16 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad neblaivus sugyventinis L. Z. konflikto metu spyrė sugyventinei O. B. į kairę ranką bei į kairį šoną, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, pažymėta, jog iškart po įvykio buvo matyti patinimas ant kairės rankos. Visi šie įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, L. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, panaudojant smurtą ir sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, veika kvalifikuota teisingai.

Tuo tarpu kaltinamasis savo kaltę pradėjo neigti tik praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio ir šią savo poziciją grindė suderintu, nukentėjusiosios 2017-07-06 surašytu bei 2017-07-10 teismui pateiktu jos pareiškimu apie tai, kad L. Z. jos nemušė ir nelietė, jį apkaltino melagingai, kurio patikimumas teisme buvo paneigtas, nukenėjusioji nurodė turėjusi pašalinių asmenų poveikį dėl kaltinamojo atžvilgiu duotų parodymų pakeitimo, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, ir šis pareiškimas jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi. Teismas atmeta kaltinamojo teisme duotus parodymus, kaip nepatikimus ir itin subjektyvius, siekiant sau palankesnių bylos baigties rezultatų, kaltinamasis nebuvo nuoseklus, byloje keitė ir teikė prieštaringus parodymus, galiausiai jo galutinių parodymų byloje nepatvirtina joks kitas objektyvus įrodymas. Tačiau teismas darydamas byloje išvadas remiasi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose kaltinamasis įvykio laiku nurodė ir apibūdino įvykio aplinkybes analogišku turiniu, kaip kad jau aukščiau išdėstyti, teismo įvertinti kaip patikimais bylos įrodymais atskirai ir jų visuma, kaltinamasis savo kaltę neteisėtai sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai pripažino visiškai ir jis tai nurodė laisva valia, niekieno neverčiamas, juos patvirtindamas savo parašu. Nors liudytojos L. B. ir S. D. tiesiogiai įvykio nematė bei smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu fakto negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, iš šių liudytojų parodymų analizės matyti, kad nukentėjusioji viena po vidurnakčio išties grįžo atgal į įvykio vietą, po to ji sakė, kad L. Z. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (liudytoja L. B.), ir kad L. Z. buvo vienas išėjęs į kiemą, užtruko, bet grįžo atgal, kai po to netrukus namuose pasirodė policijos pareigūnai (liudytoja S. D.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje galėjo įvykti tarpusavio konfliktas nukentėjusiosios ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo L. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. Z., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis jau teistas 2 kartus, taip pat už analogiško pobūdžio veikas, viešųjų darbų bausmės atlikimo metu ir teistumui neišnykus, jis vėl padarė analogišką veiką, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir švelnesnių bausmių išvadų nepadarė, nepasitaisė, toliau linkęs daryti nusikalstamas veikas, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji baigta ir padaryta tiesiogine tyčia (b. l. 95-112). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 113-115), nedirbantis, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, kuris ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jos sveikatai nesukėlė, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Bausmės dydis skirtinas didesnis nei bausmės vidurkis numatytas įstatyme. Į atliktą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktas prašymas valstybės naudai iš kaltinamojo L. Z. priteisti 79,04 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai O. B. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-09-22 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai O. B. buvo paskirta atstovė advokatė J. Š. Byloje įrodyta, kad tyčiniais kaltinamojo L. Z. veiksmais prieš nukentėjusiąją O. B. buvo panaudotas fizinis smurtas ir taip jai sukeltas fizinis skausmas, atitinkamai nukentėjusioji dėl to turėjo nepatogumų, tame tarpe finansinių išlaidų. Atsiževelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo realus ir pagrįstas, prašymą pagrindžia rašytiniai įrodymai, todėl tenkintinas pilnai ir išlaidos 79,04 Eur pripažintinos proceso išlaidomis, priteisiant iš L. Z. 79,04 Eur proceso išlaidų Lietuvos valstybei (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, L. Z. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 16 d. 3 val. 00 min. iki 2017 m. birželio 16 d. 13 val. 40 min. ir laikyti L. Z. atlikusiu 1 (vieną) arešto parą.

Bausmės pradžią L. Z. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

L. Z. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą, 79,04 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai O. B. pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. Z. 79,04 Eur proceso išlaidų Lietuvos valstybei (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.