Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teigia esąs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 10 d. (įsiteisėjo 2008 m. birželio 26 d.), dėl neteisėto ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų eksporto ir importo, laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2015 m. birželio 12 d.;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2015 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje 20 parų arešto bausme, kurią atliko 2016 m. gegužės 11 d.,

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neatlygintinai iki 2019 m. kovo 1 d. išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. tyčia sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent, kad jis, 2021 m. sausio 21 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esant automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam E. R. į galvos sritį ir du smūgius į krūtinės sritį, taip sukėlė E. R. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. nurodė, kad iš dalies prisipažįsta. Neatitinka tikrovės, sveria (duomenys neskelbtini) kg., daug metų (duomenys neskelbtini), jeigu jis nukentėjusiajam būtų sudavęs 7 smūgius į galvą, tai neįmanoma. Nepripažįsta skaičiaus, ir smūgis ne su kumščiu, o su delnu, buvo suduota pora kartų į ausį, į krutinę nebuvo smūgių, tik į galvos sritį ir E. pabėgo. Tie skaičiai neatitinka tikrovės, kas supranta (duomenys neskelbtini), tai supranta, kad 10 smūgių tai čia nerealu, nes galima užmušti žmogų arba padaryti labai sunkias traumas. Nenorėjo daryti jokių traumų, tiesiog buvo susierzinęs, nes E. R. jį apvogė ir jis yra kaltinamas kitoje byloje. Dėl to, kad jis nepasakė, kodėl jis jį apvogė, kodėl su juo taip pasielgė, susierzino ir porą kartų nesusivaldęs trenkė su delnu. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg. Jeigu smūgiuotų su kumščiu, tai būtų jį stipriai sužalojęs. Antausis buvo į galvos sritį su delnu. G. sako, kad E. kitoje byloje pasakojo, kad jis pats atvežė pas jį, su dalimi jo daiktų. Tikslios datos neatsimena, kada viskas įvyko, gali būti sausio 21 d. Automobilyje jo sėdėjo E. R.. E. R. atvežė G. S., jo buvęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) kitos (duomenys neskelbtini). Jis jam paskambino iš ryto papasakojo, kad išvakarėse jie išgėrinėjo su E. R. (duomenys neskelbtini), kai atėjo ryte pamatė daiktus ne iš savo (duomenys neskelbtini), kadangi G. dirbo (duomenys neskelbtini), nesunkiai atpažino jo daiktus. E. R. iš ryto buvo atėjęs pas G. Jam E. R. atvežė G., ir pasakė paskambinęs, kad jis pavogė jo dalį daiktų. Kadangi tai buvo karantino metu važiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti kažkokius popierius jam reikėjo, bet jis atvažiavo ir pamatė atidarytas duris, pamatė šalia durų gulintį stacionarų kompiuterį, kuris apsinešė sniegu, sniegas buvo labai stiprus. Įbėgo į (duomenys neskelbtini) nieko nerado, uždarė (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nėra įsibrovimo žymių, kadangi suprato, kad kažkas padarė iš darbuotojų nepradėjo kviesti policijos, parašė darbinėje grupėje į ,,(duomenys neskelbtini)“ „kas buvo (duomenys neskelbtini)“. Kažkas atsakė iš darbuotojų, kažkas neatsakė, bet jis ramiai nuėjo miegoti. Tos aplinkybės buvo 20 d., nes 21 d. iš ryto apie 12 val. G. jam paskambino į ,,(duomenys neskelbtini)“, ten yra jų skambučiai, jis pasakė, kad atveš jam daiktus ir jį apsivogusį žmogų. G. atvežė E., kuris negalėjo pažiūrėti jam į akis, nuleidęs galvą, sakė: „J., nežinau dėl ko aš taip pasielgiau“, iš jo žodžių suprato, kad jis buvo stipriai išgėręs alkoholio ar pavartojęs narkotikų. Klausė už ką, kodėl, į tuos klausimus, jis negalėjo nieko atsakyti. Paklausė, kur kiti daiktai, jis pasakė, kad daugiau nėra. Kadangi jis pažiūrėjo, kad buvo ir kiti dingę daiktai ir nesusivaldė, davė porą antausių. Tuo metu E. ištrūko iš automobilio, kadangi aikštelėje stovėjo kiti automobiliai, pradėjo prie jų bėgti ir rėkti: ,,policija, kvieskite policiją“. Iš automobilio jis paskui E. nebėgo, jo negaudė. Po to jam paskambino E. tėvas, gal už kokių 10 minučių. Kai tėvas paklausė kokią teisę turėjo smūgiuoti jo sūnui, pasakė, kad sūnus apsivogė. Tėvas pasakė, kad tą situaciją jis žino išsiaiškins. Su tėvu kalbėjo, sakė gal nereikia eiti iki teismų, tiesiog draugiškai, kad atlygintų žalą už prarastą įrangą, kurios trūksta. Tėvas su juo kalbėti nenorėjo, pradėjo iš jo prievartauti pinigus. (duomenys neskelbtini) 123,17 Eur civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl E. R. turtinės žalos 15 Eur dėl vaistų pripažįsta, bet norėtų pamatyti kokie buvo vaistai. 5000 Eur nepagrįstai prašo neturtinės žalos, nes antausį gavo už tai, kad apsivogė. Neturėjo teisės suduoti nukentėjusiajam. Dėl neturtinės žalos nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. B. parodė, kad dėl jam įteikto įtarimo, pasakys savo nuomonę vėliau, kai atvyks su savo advokatu. Jis pasinaudodamas savo teisėmis parodymus duos vėliau, kai atvyks kartu su savo advokatu (b. l. 77-78).

Papildomai paklaustas įtariamasis J. B. paaiškino, kad su įtarimu, kuris jam buvo pareikštas 2021 m. sausio 30 d. jis sutinka, tačiau nori patikslinti, kad sudavė E. R. ne daugiau kaip du smūgius į galvą. E. R. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklauso ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas E. R. kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 20 d., apie 20 val. jis vienas atvažiavo į savo (duomenys neskelbtini) darbo reikalais ir pamatė, kad įėjimo durys pradarytos, ant sniego prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) guli sudaužytas kompiuteris ,,HP“, o kai užėjo į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad visi stalčiai yra išmėtyti, nerado daug instrumentų. Vaizdo stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) nėra. Kadangi įėjimo durų spyna buvo nesugadinta, tai jis padarė išvadą, kad kažkas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų padarė minėtą vagystę bei sudaužė kompiuterį, todėl jis policijos nekvietė, o norėjo pats sužinoti, kas tai padarė ir kodėl. Jis internete paklausė jų ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,(duomenys neskelbtini)“ grupėje, kas buvo (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 20 d. Dauguma atrašė, kad nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau E. R. nieko neatrašė. 2021 m. sausio 21 d., 12.46 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamas G. L. (jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini)) ir pasakė, kad 2021 m. sausio 21 d., iš ryto pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini) (buto Nr. nežino) atėjo E. R. Dar G. paaiškino, kad E. buvo pas jį 2021 m. sausio 20 d., kartu su bendru pažįstamu vardu L. (jo pavardės bei kontaktų nežino, jis buvo jų (duomenys neskelbtini) kaip klientas atrodo 2020 metais vasarą), gėrė G. bute. Kaip jis suprato nakties metu pats G. nebuvo minėtame bute, paliko E. kartu su L., o pats kažkur tai išvažiavo. Kai 2021 m. sausio 21 d., iš ryto G. grįžo namo, tai E. bei L. nebuvo, o bute jis rado instrumentus dėl ,, (duomenys neskelbtini)“ ir iškart atpažino, kad minėti instrumentai priklauso jo (duomenys neskelbtini), t. y. įtariamajam. Todėl G. iškart paskambino jam ir paklausė, ar nedingo iš jo (duomenys neskelbtini) instrumentai. Jis pasakė G., kad 2021 m. sausio 20 d., apie 20 val. jis nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) dingo instrumentai, išvardino, ir jie pokalbio metu kartu su G. nustatė, kad instrumentai, kuriuos rado G. savo bute, priklauso jam ir buvo pavogti 2021 m. sausio 20 d. Taip pat jis (G.) jam pasakė, kad E. jam (G.) prisipažino, kad minėtus instrumentus jis (E.) pavogė iš jo (įtariamojo) (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 20 d. G. pasakė, kad kai atvažiuos pas jį (G.) E., tai kartu su E. jis (G.) atvažiuos į turgelį, (duomenys neskelbtini) ir E. grąžins jam (įtariamajam) instrumentus. 2021 m. sausio 21 d., apie 12.18 val. jam (įtariamajam) G. paskambino, pasakė, kad E. jau atvyko ir buvo sutarta, kad jis (G.) kartu su E. atvažiuos į turgelį, (duomenys neskelbtini) bei jam (įtariamajam) bus grąžinti jo instrumentai. Taip pat G. jam pasakė, kad E. jam (G.) prisipažino, kad 2021 m. sausio 20 d., jis (E.) buvo (duomenys neskelbtini) ir pavogė jo (įtariamojo) instrumentus, po ko nuvažiavo su instrumentais pas G. į butą gerti. Kodėl E. pavogė instrumentus jis (E.) G. nepaaiškino. 2021 m. sausio 21 d., apie 13.30 val. jis savo motinos automobiliu ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į turgelį, (duomenys neskelbtini). Iškart atvažiavo G. savo automobiliu ,,Mercedes“, juodos spalvos (jis buvo už vairo) kartu su E. bei anksčiau minėtu vaikina vardu L. G. atidarė bagažinę iš kurios jis paėmė savo instrumentus. Po ko jis pasakė E. įlipti į jo automobilį ir pasakė, kad nori pakalbėti dėl šio įvykio. E. nieko prieš neturėjo, įlipo į jo automobilį iš priekio ir jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Minėta gatvė yra šalia turgelio, todėl jis ten ir nuvažiavo. Kaip jis paklausė E., kodėl pastarasis pavogė instrumentus bei sugadino kompiuterį, tai E. pasakė, kad jam (E.) yra gėdą už tai, ką jis (E.) padarė, kodėl jis (E.) taip padarė nesugebėjo paaiškinti. Tik pasakė, kad jis (E.) negali žiūrėti jam į akis, nes jam (E.) gėda, grąžino jam raktą nuo (duomenys neskelbtini) ir pažadėjo už kitus instrumentus, kurių jis (E.) dar negrąžino, atlyginti padarytą žalą 6 mėn. bėgyje. Jis pasakė, kad pareiškimo į policiją dėl vagystės nerašys, tačiau dar kartą paklausė, kur kiti jo instrumentai. E. nenorėjo jam sakyti, kur yra inventorius, kuris dar jam negrąžintas. Jis supyko ir du kartus dešinės rankos delnu jam (E.) trenkė į pakaušį. Po ko jis (E.) išlipo iš mašinos ir pabėgo, o jo automobilyje liko jo (E.) tašė. Minėtą tašę jis grąžino jo (E.) tėvui 2021 m. sausio 23 d. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. sausio 21 d., 15.46 val. jam paskambino E. tėvas, kuris pasakė, kad nors jam (tėvui) yra žinoma, kad E. apvogė jo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nepatenkintas, kad jis sumušė E. 2021 m. sausio 23 d., 13.49 val., kai jis grąžino jam (tėvui) E. tašę, tai E. tėvas jam pasakė, kad jis yra skolingas E. tris algas, ir padavė popieriaus lapą su užrašais, kiek jis turi E. sumokėti - 1200 Eur. Taip pat E. tėvas jam pasakė, kad jeigu jis iki 2021 m. vasario 26 d. jam nesumokės 1200 Eur, tai jis ,,spręs klausimą kitaip“, o kai jis paklausė E. tėvo: ,,ką reiškia-kitaip?“, tai jis (tėvas) jam pasakė: ,,Pamatysi“. 2021 m. vasario 3 d. jis dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą į policiją per E.POLICIJA.LT sistemą. Laukia atsakymo iš policijos. 2021 m. sausio 21 d., savo motinos automobilyje jis E. jokio kasos orderio sumai 430 Eur pasirašyti nedavė. Įtariamasis labai gailisi, kad neištvėrė ir du kartus rankos delnu trenkė E. į pakaušį (b. l. 88-91).

Teisiamojo posėdžio nukentėjusysis E. R. nurodė, kad įvykis buvo šių metų sausio 21 d., jam taip atrodo, prašo naudotis jo duotais parodymais. Buvo žiema, nes dar buvo sniegas, dienos tiksliai nepamena, berods 21 d. Susitiko su J. B., jie privažiavo su G. ,,Mersedes“ automobiliu, pavardės nepamena. G. buvo kažkada (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuomavo vietą, jie jam kaip pažįstami, buvo su jais, prieš važiuojant pas B. Jie įlipo į ,,Mersedesą“ ir nuvažiavo prie B., ir jis įsėdo tada pas B., ir jie nuvažiavo į kažkokią vietą, kur jis jį sumušė. L. su G. nedalyvavo. Jiems reikėjo susitikti su J. dėl finansinių klausimų, nes jis nemokėjo jam (duomenys neskelbtini), sėdo į J. automobilį ,,Toyota“, nuvažiavo prie kažkokių namų, gatvės nepamena, kur atsitiko tas konfliktas, ir jis ten jį sumušė. Dirbo J. įmonėje (duomenys neskelbtini), dar vis ten dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nemokėjo atlyginimo. Su kumščiais sumušė davė per galvą ir jam bėgo kraujas iš dantų, į kairę veido pusę, per visą ir apatinę, kai jis jį mušė iššoko iš automobilio, pribėgo prie kito automobilio, sakė ,,padėkite man kviesti policiją“. Po to matė, kad J. pradeda važiuoti su automobiliu, ir jis išvažiavo. Ėjo pora ir sakė, ar reikia iškviesti policiją, pasakė, kad reikia, bet jie išvažiavo su automobiliu, ir jokia policija neatvažiavo. Paskambino tėvui, pasakė, kad jį sumušė, jis paklausė, kur jis yra, pasakė, kad jis nežino kur jis yra, pradėjo eiti prie namų, žiūrėti koks namų adresas, šiuo metu nepamena adreso, ir tėvas po pusvalandžio atvažiavo paimti jo ir nuvežė namo. Po dviejų dienų jam pasidarė blogai, nes jam pradėjo skaudėti galvą, ir jie nuvažiavo į ligonine, ten pažiūrėjo, kad pas jį veido kairės pusės hipertenzija, lengvas sutrikimas. Kaip J. sakė, kad parašė ant jo pareiškimą dėl pavogtų daiktų, jį išsikvietė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, jį apklausė ir kai bus priimtas sprendimas jis kreipsis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo. J. sakė dar, kad jis moka mokesčius, bet kaip pažiūrėti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra mokami atlyginimai, nėra mokama Sodra, (duomenys neskelbtini) šiuo metu uždaryta (duomenys neskelbtini), ten šiuo metu kažkokia (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimus nurodė, kad apie 7 smūgius jam sudavė J. Buvo į veidą sudavęs, ir į krutinę. Nurodė, kad niekas nematė, kaip J. prieš jį naudojo fizinį smurtą, tik žmonės galėjo matyti, kad jam bėgo kraujas. Smūgio sudavimo metu, buvo tik jis ir J. Su dešine ranka jam buvo suduoti smūgiai. Kaltinamasis už vairo sėdėjo, jis iš dešinės jam, ir jis jam sudavė į kairę pusę veido. Prie akies gavo, jam labai skaudėjo akis, ir skaudėjo dantis ir krutinę. Kai mėgino išlipti iš automobilio jautė smūgį. Jautė smūgį į krūtinės kairės pusę, apie du smūgius pajautė. Į galvą porą smūgių, vienas prie akies, ir du į krūtinę, daugiausia gavo smūgių į veido kairę pusę, ir dar gavo du smūgius į krūtinę. Drabužiai neišsitepė krauju. Neturi foto medžiagos, nei video po sumušimų. Į policija nesikreipė iš karto, nes galvojo gal galima susitarti su J., tėvas sakė pakalbės su J., ir jie buvo susitikę, apie ką jie kalbėjo detalių nežino. Tėvas nepažinojo J. B.. Turėjo savo mobilų telefoną, tiesiog buvo šoke. Tai paskambino tėvui, manė, kad ta pora iškvietė policiją, bet taip ir neatvažiavo. 15 Eur vaistai, čekis yra. 5000 Eur, kad būtent tokia suma neturtinės žalos. Nes pas tėvą yra daug draugų advokatų, tai jie pasakė, kad reikia tokios sumos prašyti. Jeigu būtų nesikonsultavęs, neprašytų. Jam nepatiko, kad jį sumušė, buvo šoke, blogai jaučiai, dirbti negalėjo, miegoti negalėjo, svaigo galva.

Protokole – pareiškime E. R. nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, būnant J. B. vairuojamame automobilyje ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. abejomis rankomis jam sudavė 7 ar 8 smūgius į galvos ir veido sritį ir 2 smūgius į kairės pusės šonkaulius, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas galvos smegenų sukrėtimą ir krūtinės ląstos sumušimą (b. l. 14-15). Policijos vyresnysis tyrėjas 2021 m. sausio 26 d. pranešė pareiškėjui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 16-17).

Iš 2021 m. sausio 24 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) išrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. R. skundžiasi galvos skausmu, pablogėjusia rega kaire akimi, nutirpusia kaire ranka, kairės krūtinės pusės skausmu. Traumos aplinkybės: konflikto metu sumušė pažįstamas asmuo. Diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 44-45).

Akistatos protokole nurodyta, kad į akistatą suvesti nukentėjusysis E. R. ir įtariamasis J. B.. Akistata atlikta dėl prieštaravimų, esančių nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymuose (b. l. 96-98).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad J. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas, kad susierzino ir porą kartų nesusivaldęs trenkė su delnu. Nepripažįsta skaičiaus, ir nurodo, jog ,,smūgis buvo ne su kumščiu, o su delnu, buvo suduota pora kartų į ausį, į krutinę nebuvo smūgių, tik į galvos sritį ir E. pabėgo. Nurodė, kad jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg. ir jeigu smūgiuotų su kumščiu, tai būtų jį stipriai sužalojęs. Tie skaičiai neatitinka tikrovės, kas supranta (duomenys neskelbtini), tai supranta, kad 10 smūgių tai čia nerealu, nes galima užmušti žmogų arba padaryti labai sunkias traumas“. Tačiau šie kaltinamojo argumentai, kad jeigu butų sudavęs daugiau smūgių pasekmės būtų kitokios atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nėra jokios suformuotos praktikos, kokios pasekmės yra sukeliamos po 10 ar daugiau smūgių. Kiekvienu atveju suduotų smūgių skaičius ir jų padaryta žala vertinama pateiktų byloje įrodymų visuma.

Visgi, teismas pažymi kad atsižvelgus į šioje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių apklausos metu duotus parodymus konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis J. B. sudavė nukentėjusiajam E. R. daugiau kaip du smūgius į galvos sritį ir du smūgius į krūtinės sritį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasi davė nuoseklius parodymus ir pripažino, jog iš pykčio ir nesusitvardęs sudavė tik du smūgiu į galvos sritį. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ,, J. B. jam rankomis smogė 7 ar 8 smūgius į galvą ir veido sritį. Po minėtų smūgių jis apsvaigo ir tuo metu J. B. jį suėmė ir tuo metu jis pajautė 2 smūgius į kairės pusės šonkaulius“ (b. l. 20-22), tokius parodymus iš pradžių davė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau vėliau išsakė, kad gavo ,,į galvą porą smūgių, vienas prie akies, ir du į krutinę, daugiausia gavo smūgių į veido kairę pusę, ir dar gavo du smūgius į krūtinę“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis iš pradžių nurodė 7-8 smūgius į galvos sritį, papildomai apklaustas jau tik 6 smūgius į galvos sritį. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių skaičiaus nėra nuoseklūs, todėl vien tik jais vadovautis teismas neturi pagrindo.

Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, juos turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-135-648/2021).

Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės (suduotų smūgių skaičius, sužalojimo vietos) tik iš dalies patvirtintos byloje esančių įrodymų visuma. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma tik tai, kad E. R. po 2021 m. sausio 21 d. užduotyje nurodomo įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 49-50). Iš šios specialisto išvados negalima nustatyti, kiek nukentėjusiajam buvo suduota smūgių. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išraše (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. R. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir krūtinės ląstos sumušimas. Atsižvelgiant į šiuos medicininius dokumentus, darytina išvada, kad E. R. buvo suduoti smūgiai, šio fakto neneigia ir pats kaltinamasis J. B., tačiau tai nepatvirtina kaltinimo, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 7 smūgius į veido sritį.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau kaltinimo nurodytos aplinkybės pasitvirtino ne visos, t. y. J. B. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį ir sąmoningai siekdamas nusikalstamų pasekmių, du kartus trenkė ranka nukentėjusiajam į veido sritį ir du kartus į krūtinės sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog rankomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius nukentėjusiajam E. R. į galvą, keistina nurodant, kad kaltinamasis J. B. rankomis sudavė du smūgius į galvos sritį ir du kartus į krūtinės sritį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas vieną kartą (b.l. 106), dirbantis ( b. l. 103), teistas ( b. l. 108-111).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis dirba (teigia esantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)), šiuo atveju jam netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę. Taip pat atsižvelgiant į J. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo jo vertinti neigiamai, negali daryti išvados jog dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė ir linkęs daryti nusikalstamas veikas, kadangi paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2018 m. Teismo vertinimu, arešto arba laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų per griežta, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. B. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis). Nustatant skirtinos bausmės dydį, įvertintinus BK 48 straipsnyje numatytus laisvės apribojimo terminus bei faktines byloje nustatytas aplinkybes, sukeltas pasekmes, darytina išvada, kad prokuroro siūloma 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajam J. B. taikyti laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Visgi, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bei kitas byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, kuri laikytina pakankamai griežta bei neproporcinga šiuo atveju priemone. Tačiau su laisvės apribojimo bausme, J. B. skiriami įpareigojamai laisvės apribojimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Šioje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinė ieškinį 123,13 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 54-64). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti (b. l. 140), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 55), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo J. B. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 123,13 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Taip pat civilinis ieškovas E. R. šioje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 15 Eur turtinės žalos, bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu E. R. nurodė, kad 15 Eur turtinę žalą sudaro vaistų kaina. 5000 Eur neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad jam nepatiko, kad jį sumušė, buvo šoke, blogai jautėsi, negalėjo dirbti, miegoti, svaigo galva bei nurodė, kad neturtinės žalos dydžio pasikonsultavo su pažįstamais advokatais.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sutiko atlyginti turtinę 15 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 15 Eur priteistinas iš kaltinamojo J. B.. Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Civilinio ieškovo E. R. teiginys, kad jam 5000 Eur neturtinės žalos nurodė prašyti advokatai, parodo, kad ši suma yra formali ir nevisiškai susijusi su jo patirtais išgyvenimais. Kita vertus, E. R. dėl patirtų sužalojimų, kaip jis nurodo negalėjo miegoti, dirbti, jam nuolat svaigo galva, todėl tai laikytini neigiami išgyvenimai dėl patirtų kaltinamojo veiksmų, už kuriuos civiliniam ieškovui turi būti atlyginta. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, E. R. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. B. 15 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80) - paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį:

1) neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. B. priteisti 123,13 Eur turtinei žalai atlyginti.

E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. B. priteisti 15 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 515 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.