Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-13 · Administracinė byla Nr. I-968-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
I-968-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00293-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
T. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-968-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00293-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui T. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas T. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nuo 2016 m. balandžio 18 d. Jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl to, kad nėra galimybės duše reguliuoti vandens temperatūros. Leidžiama maudytis tik kartą per savaitę po penkiolika minučių. Vanduo paleidžiamas automatiškai, bet vandens temperatūros pasireguliuoti pats negali. Vanduo būna per karštas, staiga maždaug 2 minutes pradeda bėgti šaltas vanduo, todėl nesudaromos normalios sąlygos tinkamai išsimaudyti, tenka maudytis patiriant kančias. Šiaulių tardymo izoliatorius yra vienintelė Lietuvoje įkalinimo įstaiga, kurioje nėra galimybės pačiam reguliuoti vandens temperatūrą. Jo manymu, kad pačiam galima reguliuoti tinkamą vandens temperatūrą, numatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse. Maudantis duše dėl tiekiamo per karšto vandens patiria košmarą, didelius išgyvenimus, negali tinkamai išsimaudyti. Po dušo parėjęs į kamerą priverstas atsistoti prie tualeto ir nusipilti kūną šaltu vandeniu.

Taip pat nurodė, kad dėl higienos priemonių išdavimo yra pateikęs Šiaulių tardymo izoliatoriui prašymus, pagal kuriuos kas mėnesį jam turėjo būti išduodama po 4 vienkartines skutimosi priemones ir po 4 ritinėlius tualetinio popieriaus, tačiau išduodavo po 2 vienkartines skutimosi priemones ir po 1 ritinėlį tualetinio popieriaus. Tik nuo šių metų vasario mėnesio gauna po 4 vienkartines skutimosi priemones ir po 4 ritinėlius tualetinio popieriaus. 2016-04-25 pateikė prašymą dėl dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi priemonių, tačiau gavo tik po 1 vienetą visų higienos priemonių, o turėjo duoti daugiau. Jo manymu, buvo išduota per mažai higienos priemonių. Prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti už patirtus dvasinius išgyvenimus, kuriuos kenčia iki šiol, ypatingai dėl dušo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki skundo pateikimo dienos (2017 m. vasario 23 d.), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad kartą per savaitę suteikiama galimybė nusiprausti kūną duše karštu vandeniu, tačiau nėra galimybės reguliuoti vandens temperatūros. Jam yra per karštas vanduo maudytis ir, jei po tokiu karštu vandeniu neišsimaudo, kitos galimybės išsimaudyti po šiltu vandeniu nėra. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikdavo prašymus išduoti higienos priemones. Jam būdavo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vietoj priklausančių 3 vienetų ir 2 vnt. skutimosi peiliukų vietoj priklausančių 4. Išduotų 1 rulono tualetinio popieriaus ir 2 vnt. skutimosi peliukų jam nepakakdavo. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kančias. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 80).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 66–72) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Be to, Kalėjimo departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, preziumuojama, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, kas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-01 pažymos Nr. 60/09-8260 „Dėl T. D.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016-04-18 iki 2016-07-04 ir nuo 2016-09-10 iki 2017-02-23: kameroje Nr. 58 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,63 iki 3,82 m², kameroje Nr. 5 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 12,7 iki 4,23 m², kameroje Nr. 81 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,35 iki 3,68 m², kameroje Nr. 96 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,73 iki 3,79 m², kameroje Nr. 86 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,8 iki 4,45 m², kameroje Nr. 7 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 3,66 m², kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m².

Laikotarpiu nuo 2016-12-05 iki 2016-12-08 ir nuo 2017-02-11 iki 2017-02-17 – drausmės izoliatoriuje Nr. 3 pats vienas.

Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,66 m² iki 17,8 m², o tai leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad „pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, kai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, nes, kaip jau minėta, pareiškėjo kameros ploto normos pažeidimas nebuvo konstatuotas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal konkrečius pareikštus reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Kadangi pareiškėjas, 2017-02-23 skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, jame nurodoma, kad skundžiasi tik dėl galimybės pasinaudoti dušu, karšto vandens nebuvimo kamerose bei higienos priemonių neišdavimo, todėl atsakovas pasisako apie pareiškėjo minėtas aplinkybes skundo apibrėžimo ribose.

Dėl sąlygų asmens higienai

Motyvuojamoji dalis

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas nė vienu jo kalinimo metu nebuvo laikomas daugiau nei su trimis asmenimis, todėl aiškiai matyti, kad tesant kameroje net ir keturiems asmenims, jiems pilnai užteko laiko išsimaudyti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai nepateikė jokių skundų dėl naudojimosi dušu, todėl preziumuojama, kad sąlygos tiek dėl vedimo į dušus, tiek dėl naudojimosi juo, pareiškėją tenkino (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-03-01 pažyma Nr. 61/04-451). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.

Dėl aprūpinimo būtinomis higienos priemonėmis

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2009 m. redakcija Nr. 34-1312). Šiose patvirtintose normose numatyta asmens aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka. Detalesnė higienos priemonių aprūpinimo tvarka nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašu“. Minėtos tvarkos 9 punkte nustatyta, kad „Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui“.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos pastabose nurodyta, kad:

1. Nuteistiesiems (nuteistosioms) ir suimtiesiems (suimtosioms), dirbantiems (dirbančioms) lauke šaltuoju metų laiku, išduodama šilta striukė, žieminiai batai, pirštinės.

2. Nuteistajam (nuteistajai), kuriam (kuriai) suteiktas ilgalaikis pasimatymas, išduodama po 4 prezervatyvus kiekvienai parai.

3. Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo.

4. Priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas.

5. Arešto bausmę atliekantys asmenys drabužiais ir avalyne neaprūpinami.

6. Vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

7. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam išduodavo per mažai skutimosi peiliukų bei tualetinio popieriaus, t. y. pareiškėjas neginčija to fakto, kad skutimosi peiliukai ar popierius jam nebuvo išduodami, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu higienos priemonės (taip pat ir skutimosi peiliukai – 1 vnt. ir 2 vnt.) buvo išduodamos pagal nustatytas higienos normas (t. y. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. O papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo T. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki šių dienų (b. l. 2). Laikotarpis, dėl kurio pareiškėjas kildina neturtinę žalą, apibrėžtas 2017 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi (b. l. 5–7), kuri nustatyta tvarka ir terminais neapskųsta. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų: t. y. dėl to, kad maudantis duše būdavo per karštas vanduo ir jis pats negalėjo reguliuoti vandens temperatūros ir dėl nepakankamo kiekio higienos priemonių neišdavimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartą per savaitę suteikiama galimybė nusiprausti kūną duše karštu vandeniu, tačiau nėra galimybės reguliuoti vandens temperatūros. Jam yra per karštas vanduo maudytis ir, jei po tokiu karštu vandeniu neišsimaudo, kitos galimybės išsimaudyti po šiltu vandeniu nėra.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, o 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 50–54) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).

Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023), 2016-2017 m. m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).

Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB “Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).

Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Skalbykloje sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą (galiojo iki 2015-11-01), laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas taip pat numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nenumatyta galimybė reguliuoti duše vandenį. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad duše vanduo buvo per karštas. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas higienos normos pažeidimų dušo patalpose nenustatė, pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Pareiškėjas neginčija, kad jis kartą per savaitę naudojosi galimybe praustis duše, o pareiškėjo teiginys apie per karštą vandenį yra abstraktus, netikslus ir nepagrįstas objektyviais įrodymais, dėstomas remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl per karšto vandens duše, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nes teismas negali remtis vien pareiškėjo nuomone apie, jo manymu, netinkamas sąlygas bei pripažinti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius kokiu nors būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl naudojimosi dušu. Jokių objektyvių įrodymų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra. Pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.

Dėl higienos priemonių išdavimo

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl higienos priemonių išdavimo yra pateikęs Šiaulių tardymo izoliatoriui prašymus, pagal kuriuos kas mėnesį jam turėjo būti išduodama po 4 vienkartines skutimosi priemones ir po 4 ritinėlius tualetinio popieriaus, tačiau išduodavo po 2 vienkartines skutimosi priemones ir po 1 ritinėlį tualetinio popieriaus. Tik nuo šių metų vasario mėnesio gauna po 4 vienkartines skutimosi priemones ir po 4 ritinėlius tualetinio popieriaus. 2016-04-25 pateikė prašymą dėl dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi priemonių, tačiau gavo tik po 1 vienetą visų higienos priemonių, o turėjo duoti daugiau.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikdavo prašymus išduoti higienos priemones. Jam būdavo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vietoj priklausančių 3 vienetų ir 2 vienetai skutimosi peiliukų vietoj priklausančių 4. Išduotų 1 rulono tualetinio popieriaus ir 2 vienetų skutimosi peiliukų jam nepakakdavo.

Nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimą asmens higienos priemonėmis iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui), tualetiniu muilu (100 gr).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas, būdamas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, rašytiniais prašymais 2016 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais prašė jam išduoti konkrečias higienos priemones ir jų kiekius (b. l. 58–62). Paties pareiškėjo rašytuose prašymuose yra atžymos, kad nurodytas higienos priemones ir jų kiekius pareiškėjas pasirašytinai gavo. Tai pažymėta užvestoje pareiškėjo T. D. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje (b. l. 48–49), kurioje buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą paminėtomis priemonėmis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše numatytos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos (TAR, 2016, Nr. 2016-10107). Pareiškėjas rašytiniais prašymais 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais prašė jam išduoti konkrečias higienos priemones ir jų kiekius (b. l. 64–65). Paties pareiškėjo rašytuose prašymuose yra atžymos, kad nurodytas higienos priemones ir jų kiekius pareiškėjas pasirašytinai gavo. Tai atžymėta pareiškėjo T. D. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje (b. l. 48–49). Taigi, kokių higienos priemonių ir kokį kiekį prašė pareiškėjas, jam buvo išduodama.

Kad gautų papildomai higienos priemonių per mėnesį, pareiškėjas raštu turi pateikti rašytinį prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui. Tokį prašymą Šiaulių tardymo izoliatorius nagrinėja vadovaudamasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (b. l. 55–57), kurio 9 punkte nustatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Duomenų, kad pareiškėjas raštu kreipėsi dėl papildomo higienos priemonių išdavimo, byloje nėra.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį pateikė prašymą dėl dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi priemonių išdavimo, gavo tik po 1 vienetą visų higienos priemonių, o turėjo duoti daugiau. Iš administracinėje byloje esančio 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėjo prašymo matyti (b. l. 58), kad jis prašė išduoti dantų pastos, dantų šepetėlį ir skutimosi priemonę. Paties pareiškėjo rašytame prašyme yra atžyma, kad nurodytas higienos priemones ir jų kiekį pareiškėjas pasirašytinai gavo, jokių pretenzijų dėl to nereiškė.

Taigi, pareiškėjas rašytiniais prašymais prašė jam išduoti konkrečias higienos priemones ir jų kiekius, nurodytų higienos priemonių gavo tiek, kiek prašė, todėl konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nėra pagrindo ir paminėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos kenčia iki šiol, ypač dėl dušo, o skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kančias.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 20–47) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu duomenų apie pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, stresą, kančias nėra. Pirminės gydytojų apžiūros metu 2016-04-20 pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis (b. l. 30). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 61/04-451 (b. l. 19) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-04-18 iki 2016-07-08 ir nuo 2016-09-10 iki 2017-02-23 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl per karšto vandens duše ir dėl neišduodamų higienos priemonių nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo T. D. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, būtų išskyręs jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudaręs jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip būtų bloginęs jo kalinimo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Atsakovas pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu laikėsi teisės aktų reikalavimų, o nenustačius valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtų veiksmų ar neveikimo (neišeinant iš pareiškėjo pateikto skundo ribų ir jame nurodytų argumentų), negali kilti ir valstybės atsakomybė.

Teismo nuomone, pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė