Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017 m. liepos 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimto nutarimo Nr. 86-NT-616-(13.5.16) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo (nutraukimo), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 17 d. apie 7 val. 47 min. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK) užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykio dalyviai, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. U. ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. G., tarpusavyje sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, užsipildė eismo įvykio deklaraciją.

2016 m. lapkričio 17 d. 10 val. 44 min. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK gautas pranešimas apie tai, kad po eismo įvykio į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Naujosios Akmenės ligoninės“ priėmimo skyrių kreipėsi I. U., kuriai diagnozuotas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas. Asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. Todėl 2016 m. lapkričio 17 d. minėtoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje („Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“).

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta užduotis atlikti I. U. kūno tyrimą pagal medicininius dokumentus. 2016 m. lapkričio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. U. kūne sužalojimų nėra.

2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu – nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir medžiaga L. G. administracinės atsakomybės klausimui išspręsti perduota Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK.

Pastarasis sprendimas I. U. skundu apskųstas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros aukštesniam prokurorui. 2017 m. sausio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. nutarimu I. U. skundas netenkintas. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. pranešimu skundą pateikusi I. U. informuota, kad tiek prokuroro Ž. G., tiek aukštesnio prokuroro S. B. procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis BPK nuostatomis, o skundo dalis dėl policijos pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, veiklos perduota nagrinėti Telšių apskrities VPK. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK pareigūnai tarnybinio nusižengimo nepadarė.

2017 m. vasario 10 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK vyresnysis tyrėjas S. K., susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. 2016 m. gruodžio 9 d. priimtu nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, bei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos L. G. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nesutikdama su priimtu nutarimu I. U. 2017 m. kovo 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. K. 2017 m. vasario 10 d. priimtą nutarimą ir pradėti administracinę teiseną dėl šio įvykio, o nustačius, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nemotyvuotai – pradėti ikiteisminį tyrimą.

2017 m. balandžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi I. U. skundas patenkintas iš dalies: 2017 m. vasario 10 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. K. nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo panaikintas, administracinio nusižengimo byla grąžinta Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK papildomiems tyrimo veiksmams (teismo medicinos ekspertizei paskirti) atlikti.

Pagal 2017 m. birželio 6 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK pateiktą užduotį ir medicininius dokumentus atliktas papildomas objektų tyrimas ir 2017 m. birželio 26 d. surašyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, jog I. U. kūne sužalojimų, atitinkančių įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2016 m. lapkričio 17 d.) nėra.

2017 m. liepos 17 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK vyresnysis tyrėjas S. K. priėmė nutarimą Nr. 86-NT-616(13.5.16) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos L. G. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji I. U. skundu prašo panaikinti 2017 m. liepos 17 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK vyresniojo tyrėjo S. K. priimtą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo (nutraukimo), nes skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neoficialus, negaliojantis ir nelogiškas, bei prašo įpareigoti Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK tyrimą atlikti išsamiai, o vyresnįjį tyrėją S. K. nušalinti.

2017 m. rugpjūčio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teisme gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atsiliepimas į I. U. skundą, kuriame nurodoma, kad 2017 m. liepos 17 d. priimtas nutarimas, atsižvelgiant į nustatytas neginčijamas faktines aplinkybes, bei surinktus įrodymus yra objektyvus, išsamus, teisiškai motyvuotas ir pagrįstas, todėl prašoma I. U. skundo netenkinti ir palikti galioti 2017 m. liepos 17d. priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu I. U. savo skundą palaikė skunde nurodytais motyvais, skundo reikalavimo dalyje dėl administracinio nusižengimo bylą tyrusio ir nutarimą priėmusio pareigūno nušalinimo atsisakė. Papildomai nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kūno tyrimui atlikti teismo medicinos ekspertui buvo pateikta tik Naujosios Akmenės ligoninės priėmimo skyriaus medicininė kortelė, nors gydymas ir nedarbingumo pažyma buvo tęsiama iki 2016 m. gruodžio 9 d. tęsiant gydymą pas šeimos gydytoją, bei 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 dienomis apsilankius psichikos sveikatos centre, taipogi nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 9 d. gydantis Naujosios Akmenės ligoninės neurologijos skyriaus dienos stacionare. Tai liudijančius dokumentus nurodė pateikusi pirmojo skundo nagrinėjimo Akmenės rajono apylinkės teisme metu. Nukentėjusiosios teigimu, šie medicininiai duomenys nebuvo įvertinti atliekant papildomą kūno tyrimą, nes teismo medicinos ekspertui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai iš psichikos sveikatos centro ir Naujosios Akmenės ligoninės. Dėl šios priežasties, jos nuomone, papildomas kūno tyrimas iš medicininių dokumentų buvo neišsamus, o jo pagrindu priimtas 2017 m. vasario 10 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos – nepagrįstas.

Teismo posėdyje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas S. K. su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, prašė skundo netekinti ir palikti galioti Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK priimtą nutarimą. S. K. nurodė, jog medžiagoje skiriant papildomą užduotį atlikti kūno tyrimą ir pateikiant papildomus dokumentus buvo atsižvelgta į ankstesnio skundo nagrinėjimo teisme metu teismo medicinos eksperto, atlikusio pirmąjį kūno tyrimą, pateiktas žodines rekomendacijas, jog svarbiausi duomenys nustatant asmeniui padaryto sužalojimo sutrikdymo mastą yra duomenys, užfiksuoti asmenį pristačius į gydymo įstaigą iškart po įvykio, todėl papildomam kūno tyrimui atlikti teismo medicinos ekspertui buvo papildomai pateikta pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorija.

I. U. skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalyje nustatyta, jog kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas, į tai, jog L. G. padarytas teisės pažeidimas užfiksuotas iki 2017 m. sausio 1 d., administracinio teisės pažeidimo teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teismas, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, nagrinėdamas skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis).

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymu apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsniu reglamentuota, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, jog 2017 m. liepos 17 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos L. G. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. apie 7 val. 47 min. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykio dalyviai – abiejų transporto priemonių vairuotojos tarpusavyje sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, užsipildė eismo įvykio deklaraciją. Tą pačią dieną nukentėjusioji I. U. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, todėl Telšių AVPK Akmenės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių ir medžiaga perduota Telšių AVPK Akmenės r. PK administracinio teisės pažeidimo teisenos klausimui spręsti. 2017 m. vasario 10 d. minėtos institucijos priimtu nutarimu nutarta administracinio nusižengimo teisenos L. G. atžvilgiu nepradėti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau 2017 m. balandžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi šis nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Telšių AVPK Akmenės r. PK papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Nukentėjusioji I. U. skundžia 2017 m. liepos 17 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK priimtą nutarimą, atlikus papildomus tyrimo veiksmus, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nesant L. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymių.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausus skundą pateikusią I. U., išklausius institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti teisės pažeidimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas pažeidimui kvalifikuoti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. lapkričio 17 d. eismo įvykis įvyko dėl L. G. kaltės, kai ši sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuodama į pagrindinį kelią nepastebėjo artėjančios kitos transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog L. G. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. („Bendrosios eismo dalyvių pareigos“) ir 154 p. („Važiavimas per sankryžas“) reikalavimus. Vadovaujantis KET 220 punkto nuostatomis, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų pagalba apsiribojo žodine konsultacija eismo įvykio dalyviams pildant eismo įvykio deklaracijas. Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas: 1) eismo įvykio metu neturi būti žuvusio ar sužeisto žmogaus; 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 3) minėti dalyviai sutaria nekviesti policijos į įvykio vietą; 4) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes; 5) visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo pasirašyti minėtą deklaraciją. Taigi, deklaracijos užpildymo tikslą atitinkanti pagrindinė teisinė paskirtis – sudaryti prielaidas išvengti asmeniui administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio. Kartu pažymėtina, kad teisė surašyti eismo įvykio deklaraciją kyla tik esant visų minėtų sąlygų visumai. Nustatytas eismo įvykio deklaracijos surašymo teisinis reguliavimas paaiškinamas siekiu mažiausiomis sąnaudomis, greitai, operatyviai likviduoti eismo įvykių, nesusijusių su nukentėjusiųjų gyvybės atėmimu ar sveikatos sutrikdymu, padarinius ir kartu nedelsiant įtvirtinti eismo įvykio vietoje likusius įrodymus, transporto priemonių sugadinimo (apgadinimo) požymius ir pan., t. y. teisingai užfiksuoti eismo įvykį ir išvengti klastojimų, vertimo su eismo įvykiu susijusius asmenis pateikti neobjektyvią, vienpusišką, pavyzdžiui kaltininkui palankią informaciją. Taigi, yra užtikrinama visų su eismo įvykiu susijusių asmenų teisių apsauga, siekiama teisėtų, bet skirtingų, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų suderinimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2-AT-7-47-2014). Todėl, 2016 m. liepos 17 d. įvykusio eismo įvykio dalyviams pagrįstai, esant visoms įstatymo numatytoms deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygoms, užpildžius eismo įvykio deklaracijas, L. G. išvengė administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nebėra numatyta administracinė atsakomybė už analogišką – ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą esminis argumentas buvo tas, jog minėtas sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos buvo priimtas remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuri pateikta tyrimą atlikus tik iš dalies, neįvertinus visos esamos medicininės dokumentacijos apie pareiškėjos ilgalaikį gydymą įvairiose gydymo įstaigose. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiosios I. U. kūno tyrimas atliktas ir specialisto išvada pateikta remiantis VšĮ „Naujosios Akmenės ligoninės“ asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Išvadoje konstatuota, jog I. U. kūne sužalojimų nėra. 2017 m. birželio 26 d. papildomas kūno tyrimas atliktas ir specialisto išvada pateikta remiantis VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ asmens sveikatos istorijos, kurioje įdėtas ir Tauragės ligoninės ligos istorijos Nr. 17TKP-26709 išrašas, duomenimis ir nustatyta, jog I. U. kūne sužalojimų, atitinkančių įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2016 m. lapkričio 17 d.), nėra. Be kita ko išvadoje taipogi konstatuota, jog „I. U. sprando ir galvos skausmais pradėjo skųstis po anksčiau (2015 m. rugpjūčio 5 d.) autotraumos metu patirto kaklo srities sužalojimo. Vertinant kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl I. U. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių bendrųjų nuostatų 2 punkte nurodyta, jog „Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Šių taisyklių 6.9 punktu reglamentuota, jog „Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija“. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjos akcentuoti po eismo įvykio patirti psichikos sutrikimai yra ne (2016 m. lapkričio 28d. ir 2017 m. birželio 26 d. atliktų) kūno tyrimų objektas, todėl jokios įtakos atliktų tyrimų išvadoms negalėjo turėti. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos esminis skundo argumentas dėl nepilnai ir neišsamiai atlikto tyrimo atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl, nenustačius daugiau jokių minėtą kelių eismo taisyklių pažeidimą kvalifikuojančių požymių, konstatuotina, kad L. G. veika kvalifikuota teisingai, o administracinė atsakomybė jai netaikyta pagrįstai. ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukimas vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą.

Pažymėtina, kad dalis skunde išdėstytų argumentų susiję su įvairių aplinkybių išdėstymu (pvz. kaip po eismo įvykio elgėsi eismo įvykio kaltininkė, atvykę policijos pareigūnai, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų atlikimas (neatlikimas) ir pan.), pateikiamas savas situacijos vertinimas, o tai nėra nagrinėjamo skundo pagrindas ir dalykas.

Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, teismas konstatuoja, jog institucija, atlikusi administracinio teisės pažeidimo tyrimą, išsamiai, tinkamai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo teisės pažeidimo aplinkybes, bei, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Nors skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse netiksliai nurodyta, jog administracinė teisena nepradėta, nes padaryta veika neturi administracinio teisės pažeidimo požymių, kai tuo tarpu aprašomojoje dalyje konstatuojamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas, tačiau pagrįstai vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 6 punkte nurodyta administracinio nusižengimo nutraukimo aplinkybe – kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, todėl šis trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl ko priimtas nutarimas būtų keistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti 2017 m. liepos 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. 86NT-616(13.5.16) medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir I. U. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašą per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo išsiųsti I. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.