- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-1-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52805-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 2.1.12Baudžiamojo proceso terminai (BPK 99-102 str.)
- 2.2.3.3Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (BPK 215 str.)
- 2.3.2.1.3.1Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234, 254 str.)
- 2.5.9Nuosprendžio ir nutarties privalomumas ir vykdymo kontrolė (BPK 346 str.)
- 2.14.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios D. M. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-988/2020 priimtos protokolinės nutarties, kuria atmestas kaltinamosios D. M. gynėjos prašymas grąžinti bylą prokurorei dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismui su 2020 m. rugsėjo 30 d. surašytu kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, o UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
2. 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teisme įvykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios D. M. gynėja advokatė L. Andriuškevičienė pateikė teismui prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorei dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą kaltinamosios gynėja nurodė kaltinamojo akto šioje byloje surašymą esant pasibaigusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi nustatytam ikiteisminio tyrimo terminui.
3. Vilniaus apygardos teismas, teisiamajame posėdyje susipažinęs su kaltinamosios D. M. gynėjos prašymu, protokoline nutartimi atsisakė tenkinti pateiktą prašymą, motyvuodamas tuo, jog prašyme gynėja nenurodė jokių BPK numatytų kaltinamojo akto neatitikimo keliamiems reikalavimams požymių. Be to, kaip protokolinėje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorei šioje baudžiamojoje byloje jau buvo pateiktas anksčiau ir teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje toks gynėjos prašymas buvo išspręstas, teismas pripažino, jog kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas praleidus vieną dieną ir ikiteisminis tyrimas byloje baigtas pavėluotai, tačiau to nelaikė esminiu BPK pažeidimu. Tos pačios sudėties teismas negali vertinti savo priimtos nutarties ir jos panaikinti, tą gali padaryti tik aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamoje protokolinėje nutartyje nurodyta, kad 2020 m. spalio 15 d. nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje yra neskundžiama, tačiau, apygardos teismo manymu, gynėja galėjo šią nutartį skųsti aukštesniajam teismui, jeigu manė, kad nutartis yra neteisėta.
4. Kaltinamosios D. M. gynėja skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. priimtą protokolinę nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – D. M. gynėjos prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui tenkinti.
4.1. Gynėja skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo priimta protokolinė nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Gynėja nesutinka su apygardos teismo išvada, kad prašyme grąžinti bylą prokurorei nėra nurodyta, kokių konkrečių BPK numatytų reikalavimų neatitinka šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas. Šiuo pagrindu jos prašymas grąžinti bylą prokurorei nebuvo grindžiamas. Teikiant prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorei, buvo vadovaujamasi BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis du alternatyvius pagrindus, t. y. jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas šiuo atveju buvo įvardintas kaltinamojo akto surašymas esant pasibaigusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi nustatytam ikiteisminio tyrimo terminui.
4.2. Gynėja skunde nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad prašymas grąžinti bylą prokurorui šioje byloje jau buvo išnagrinėtas. Gynėjos teigimu, byloje nėra jokios nutarties, kuria toks prašymas būtų išnagrinėtas ir su šia nutartimi būtų supažindinta tiek kaltinamoji D. M., tiek kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė.
4.3. Gynėja skunde pažymi, kad apygardos teismui jos prašymą grąžinti bylą prokurorei atmetus nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuri yra neskundžiama, buvo pažeistos kaltinamosios D. M. teisės, kadangi apygardos teismui pasirinkus tokią pateikto prašymo nagrinėjimo procesinę formą, buvo užkirstas kelias D. M. kreiptis su skundu į aukštesnįjį teismą.
4.4. Kaltinamosios D. M. gynėja skunde nurodė, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, gavęs baudžiamąją bylą, kurioje ikiteisminis tyrimas nėra baigtas per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą, be jokių išimčių neturi teisės šio termino nei atnaujinti, nei nustatyti, nei tęsti, nes tokių klausimų sprendimas priskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai. Atitinkamai teismas, gavęs baudžiamąją bylą, kurioje ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per nustatytą terminą, neturi teisės vertinti tokio pažeidimo kaip mažareikšmio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios D. M. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs įtariamosios D. M. gynėjos skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, įpareigojo prokurorę ikiteisminį tyrimą užbaigti iki 2020 m. liepos 29 d.. Prokurorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pratęsti terminą ir terminas 2020 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 29 d.. Kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje prokurorė surašė 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. viena diena vėliau nei buvo įpareigota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. D. M. gynėja Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorei, nes yra nustatytos kliūtys nagrinėti bylą teisme – ikiteisminis tyrimas nebaigtas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu laiku. Vilniaus apygardos teismas kaltinamosios gynėjos prašymą išnagrinėjo ir 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatavo, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas praleidus tik vieną dieną, todėl toks formalus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui ar ją nutraukti dėl tyrimo vilkinimo. 2020 m. gruodžio 3 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios gynėja dar kartą pateikė apygardos teismui prašymą dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų grąžinti baudžiamąją bylą prokurorei, tačiau apygardos teismas atmetė šį prašymą motyvuodamas tuo, jog gynėja nenurodė jokių argumentų, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK numatytų reikalavimų ir toks gynėjos prašymas šios sudėties teismo jau išspręstas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kuria ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
7. Advokatės skunde yra keliami du įstatymo taikymo klausimai – prašymo grąžinti bylą prokurorui dėl padarytų esminių BPK pažeidimų išnagrinėjimas nutartimi, kuria baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino praleidimo viena diena pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
8. BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti ją teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo. Tokia pat nuostata dėl prašymų išsprendimo nurodyta BPK 238 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir kitus išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Jeigu prašymai atmetami, dėl to priimama motyvuota nutartis. Šios nutarties nuorašai nedelsiant išsiunčiami prokurorui ir gynėjui.
9. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisiamajame posėdyje priimtų nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarką nustato BPK X dalis. Joje esančioje 439 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
10. 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis išsprendžia du klausimus – bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje bei su tuo susijusius organizacinius klausimus ir kaltinamosios advokatės prašymą. Šių dviejų sprendimų apskundimo tvarka yra reguliuojama skirtingų BPK 439 straipsnių dalių ir yra skirtinga. Pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje yra neskundžiamas, tačiau toje pat nutartyje esantis sprendimas dėl advokatės prašymo išnagrinėjimo, vadovaujantis BPK 238 straipsnio 1 dalimi ir 439 straipsnio 1 dalimi, yra skundžiamas. Priėmęs 2020 m. spalio 15 d. nutartį, kurią išsprendė advokatės skundą, apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 238 straipsnio 1 dalimi, privalėjo jos nuorašus išsiųsti prokurorui ir advokatui, o gavęs skundą dėl šios nutarties – išspręsti jo priėmimo klausimą. To nepadaręs teismas pažeidė BPK 238 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau posėdžio metu advokatei pakartotinai pareiškus prašymą, teismui jį išsprendus, o gavus skundą, jį priėmus ir BPK 440 straipsnio nustatyta tvarka perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui, pirmosios instancijos teismas šią savo klaidą tinkamai ištaisė.
Žemesnės instancijos teismas
11. BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Pagal BPK 215 straipsnio 1 dalį, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteismini tyrimo vilkinimo. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: 1) skundą atmesti; 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. Minėto straipsnio 5 dalies nuostatos įpareigoja prokurorą per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.
12. BPK 99 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. Įstatymų numatytais atvejais terminus gali nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismas. BPK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Šioje byloje svarbi ir BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Apygardos teismas, susipažinęs su šia baudžiamąja byla bei nustatęs, kad nėra įvykdytos BPK 215 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos – prokurorė neužbaigė ikiteisminio tyrimo surašydama kaltinamąjį aktą ar nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą, taip pat nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą, neteisingai aiškino BPK 99 straipsnį, 101 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra esminių BPK pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo nustatyta iki 2020 m. rugsėjo 29 d. užbaigti ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Pagal BPK 99 straipsnį, 101 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 5 dalį, visi proceso veiksmai šioje byloje turėjo būti atlikti, taip pat ir kaltinamasis aktas turėjo būti surašytas, iki ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino pabaigos. Tai buvo nustatyta teismo nutartimi, kuri, vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims, o visų pirma bylą tyrusiai prokuratūrai, ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau prokuratūra nesilaikė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nustatyto termino, BPK 215 straipsnio 5 dalyje nustatytų sprendimų iki šio termino nepriėmė, o vieną iš jų – užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu – priėmė 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam terminui, nors pagal BPK 99 straipsnį ir 101 straipsnį jokie procesiniai veiksmai pasibaigus terminui nėra galimi.
15. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nustačius ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 29 d., o prokuratūrai jo nesilaikius ir surašius kaltinamąjį aktą 2020 m. rugsėjo 30 d., susidarė padėtis, kuomet dėl prokuratūros veiksmų kaltinamasis aktas buvo surašyta viena diena po ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino praleidimą vertino kaip formalų pažeidimą, o advokatė priešingai – nevertino jo kaip mažareikšmio, mano, kad tokiu atveju teismas neturi teisės šio termino nei atnaujinti, nei nustatyti, nei tęsti, nes tokių klausimų sprendimas priskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai, o byla turi būti grąžinama prokurorui. Teismas sutinka su tokiais advokatės argumentais.
16. Kaip jau minėta, BPK 99 ir 101 straipsniai reglamentuoja, kad pasibaigus nustatytam ikiteisminio tyrimo terminui jokie procesiniai veiksmai negalimi, todėl pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo terminui prokurorė negalėjo surašyti kaltinamojo akto, nes kaltinamojo akto surašymas irgi yra procesinis veiksmas. Be to, BPK 215 straipsnio 5 dalis nustato, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas iki nustatyto termino pabaigos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytas terminas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, formalus ar kaip nors kitaip, pateikiant motyvus, kurie leistų jį vertinti kaip negalutinį ar kurie leistų nesilaikyti teisėjo nustatytų terminų. Tokiu atveju terminai prarastų savo prasmę, o teismo sprendimai nebūtų vykdomi ir gerbiami taip, kaip nustatyta įstatymuose. Motyvuojant formalumu ar mažareikšmiškumu galima pateisinti nedidelį termino praleidimą bet kuriuo atveju, o tai neatitinka terminų esmės. Kitą vertus, kyla klausimas dėl prokurorės atlikto procesinio veiksmo – kaltinamojo akto surašymo – teisėtumo, kuomet jis surašytas pažeidžiant įstatymus ir jau pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui. Teismas konstatuoja, kad prokurorė pažeidė BPK 99 straipsnį, 101 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 5 dalį ir 346 straipsnio 1 dalį. Suėjus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui prokuratūra negalėjo perduoti bylos su aiškia procesine problema į teismą ir pati padariusi akivaizdžią klaidą palikti ją spręsti teismui. Ši prokuratūros padaryta klaida tęsis ir gynybos bus pateikiama viso proceso metu, ją turės spręsti teismas ir taip bus nukreiptas dėmesys nuo pagrindinio bylos nagrinėjimo klausimo – nusikaltimo aplinkybių ištyrimo. Taigi, teismas nusprendžia, kad šis įstatymo pažeidimas nėra formalus ar mažareikšmis.
17. Ši byla prokuratūros buvo perduota pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo veiksmus gavus bylą su kaltinamuoju aktu ir galimus sprendimus reglamentuoja BPK 231-310 straipsniai. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas gali priimti BPK 232 straipsnyje nurodytus sprendimus, tarp kurių yra sprendimas nutraukti bylą. Šio sprendimo priėmimo tvarka yra detalizuota BPK 235 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, įstatymas nesuteikia pirma instancija bylą nagrinėjančiam teismui teisės nutraukti bylą pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui ar dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Be to įstatymas nenumato galimybės pirma instancija bylą nagrinėjančiam teismui kokiu nors kitokiu būdu ištaisyti prokuratūros padarytą klaidą. Tokios galimybės teismui įstatymas nenumato ir jam išnagrinėjus bylą (BPK 303 straipsnis), todėl pirma instancija bylą nagrinėjantis teismas negali imtis jokių veiksmų siekiant ištaisyti prokuratūros padarytą klaidą.
18. BPK 212 straipsnis, kuriame nustatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai, ar BPK 3 straipsnis, kuriame nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ar BPK 215 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, nenustato, kad suėjus BPK 215 straipsnio tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui ikiteisminis tyrimas automatiškai pasibaigia. Pagal BPK 214 straipsnį nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Be to, BPK 215 straipsnio 5 dalis nustato, kad prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai. Taigi, ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar termino pratęsimas galimas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.
19. Teismas tokią prokuratūros sukurtą situaciją, kuomet yra aiškus BPK 99 straipsnio, 101 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 5 dalies ir 346 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuomet pasibaigus ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui prokuratūra atliko proceso veiksmą – surašė kaltinamąjį aktą, tokiu atveju kylant abejonėms dėl jo teisėtumo, taip pat kuomet esant prokuratūros sukurtai problemai ir jos neišsprendus byla buvo perduota į teismą, taip paliekant problemą spręsti teismui, kuomet akivaizdžiai viso tolimesnio proceso metu ši klaida bus gynybos akcentuojama ir trukdys susikoncentruoti į pagrindinį bylos klausimą – nusikalstamos veikos ištyrimą, vertina kaip esminį BPK pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą. Tokia situacija atitinka BPK 234 straipsnio 2 dalį, todėl byla grąžinama prokurorui, nes padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.
20. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. protokolinę nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-988/2020, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-336-988/2020 perduoti prokurorei, nes padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.
Ši nutartis neskundžiama.