- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-335-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02052-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- J. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui J. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti atsakovo ir šalių dukros, gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas arba dukra), bendravimo tvarką, nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3936-1124/2022 (toliau – 2022 m. spalio 5 d. nutartis) 6.2 punktu, nustatant, kad atsakovas turi teisę praleisti pusę vaiko mokymosi atostogų ir išsivežti vaiką į užsienį, kai vaikui sukaks ne šešeri, o aštuoneri metai, be to, reikalinga gauti ieškovės sutikimą jai įvertinus dukros norą bei interesus.
2. Ieškovė nurodė, kad dukra pamiršo atsakovą ir yra reikalinga adaptacija. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovui atvykti į Lietuvą, pabūti su vaiku, kad vaikas vėl priprastų prie tėvo ir atsirastų judviejų ryšis. Tačiau atsakovas į Lietuvą neatvyko, o dukra verkia, nenori vykti su atsakovu į (duomenys neskelbtini). Atsakovas neinformuoja ieškovės, kur jis su dukra bus, kokiu adresu, neparodė kelionės bilietų. Ieškovė turi būti užtikrinta dėl vaiko saugumo, be to, ji turi žinoti, kur vaikas skrenda, kur gyvens ir panašiai. Dukra yra labai jautri, serga įvairiomis peršalimo ligomis, dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose ir toks ilgas dukros išvykimas į užsienį apsirgimo atveju neužtikrina vaikui reikiamos sveikatos priežiūros užsienio valstybėje. Atsakovas turi teisę su dukra išvykti į užsienį tik su jos sutikimu. Ieškovė, būdama motina, turi teisę žinoti, kokiomis sąlygomis ir kokioje šalyje atostogaus jos dukra, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai visada buvo konfliktiški ir ji baiminasi, jog atsakovas neišvežtų vaiko į šalį, iš kurios ji negalėtų vaiko susigrąžinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovas vykdo teismo sprendimą ir nuolat bendrauja su dukra nuotoliniu būdu, dukra nėra praradusi emocinio ryšio su tėvu, nori su juo susitikti, bendrauti ir vykti kartu atostogauti. Vaikas neturi didelių sveikatos sutrikimų, išskyrus peršalimo ligas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Atsakovui 2024 m. (duomenys neskelbtini) atvykus į Lietuvą ir supratus, kad vaiko ieškovė neduos, pastarasis kreipėsi į antstolį. Ieškovė tuo metu pateikė policijai skundą, kad neva patiria pavojų iš atsakovo, dėl ko buvo surašytas apsaugos nuo smurto orderis (toliau – orderis), kuris vėliau teismo buvo panaikintas. Atsakovui pasikreipus į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl kilusio ginčo, ieškovė pareiškė, kad vaikui yra pasibaigęs asmens dokumento galiojimas ir ji jo nepratęsė, todėl vaiko išsivežti nepavyks. Ieškovė piktnaudžiauja savo motinos teisėmis, daro žalą vaikui, apribodama jį nuo tėvo, pažeidžia vaiko interesus.
4. Išvadą duodanti institucij a išvadoje nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja, nes ieškovės prašomas pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktas neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad išvadą duodančios institucijos išvadoje nurodyta, jog vaikas bendrauja su atsakovu telefonu, kartais susitinka ir sutaria gerai, be to, kad atsakovas gyvena labai toli ir važiuoti ji nenorėtų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (šešeri metai) ir į tai, kad vaikas nėra skridęs pas atsakovą į užsienį, jis negali tinkamai įvertinti atstumo, o vaiko išreikšta nuomonė labiau atspindi galimai ieškovės poziciją. Teismas nenustatė, kad atsakovo bendravimas su dukra darytų žalingą poveikį, to nenurodė ir ieškovė. Priešingai, atsakovas rūpinasi dukra, rodo didelį norą bendrauti su ja. Vaikas nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, kas, teismo nuomone, leidžia manyti, kad vaikui pavojus būnant ilgesnį laiko tarpą nekiltų.
7. Teismo vertinimu, natūralu, kad vaikas šiuo metu labiau prisirišęs prie ieškovės, nes kartu gyvena, ieškovė rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais ir pan. Tačiau, teismo nuomone, tai nereiškia, kad vaikas per mažas būti be mamos. Šiuo amžiaus metu formuojasi vaiko santykis su tėvais, todėl tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra svarbus. Ieškovė siekdama užtikrinti vaiko interesus turėtų skatinti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, pabandyti vaiką nukreipti teigiamoms emocijoms dėl kelionės ir pan. Ir tik pastebėjus, kad tokia sąlyga vaikui kelia neigiamus išgyvenimus, svarstyti apie bendravimo tvarkos pakeitimą visiems priimtinu būdu.
8. Teismo nuomone, ieškovė piktnaudžiauja savo kaip mamos teisėmis. Šalys 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 14 punkte sulygo, kad tokia bendravimo tvarka atitinka šalių išreikštą valią. Todėl ieškovei buvo suprantama, kad vaikui suėjus šešeriems metams, atsakovas turės teisę pasiimti vaiką į užsienį. Tačiau suėjus tokiam amžiui sutarties sąlygos ieškovės nėra vykdomos, nenurodant objektyvių priežasčių. Vienu atveju nepratęstas asmens dokumento galiojimas, kitu atveju dažnai serga peršalimo ligomis, dar kitu – vaikas per mažas ir pan. Ieškovė neleisdama pasiimti atsakovui vaiko, nurodo, kad galės jį pasiimti, kai vaikui bus septyneri metai, o ieškinio reikalavimu – aštuoneri. Atsakovas gyvena užsienyje, kas ir taip sukelia papildomas kliūtis vykti tiesioginiam ir nuolatiniam vaiko ir tėvo bendravimui. Bendravimas nuotolinėmis ryšių priemonėmis nesukuria pakankamo emocinio ryšio.
9. Teismo vertinimu, taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko geriausių interesų. Tuo tarpu esant situacijai, kai vaikas serga, ieškovė pagrįstai gali prašyti atsakovo vaiko nevežti į užsienio valstybę dėl objektyvių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovė neįrodė, jog pasikeitusios gyvenimo sąlygos sudaro pagrindą keisti taikos sutartimi nustatytą susitarimą, bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra darytų jai žalą, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai įvertino ieškinyje nurodytus argumentus. Atsakovas visų pirma turi atkurti ryšį su dukra, o ne gąsdinti, kad ją išsiveš, kas kelia stresą ir neatitinka dukros interesų, turi būti atsižvelgiama į vaiko psichologinę būseną. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip jis rūpinasi dukra ir rodo norą bendrauti. Atsakovas rūpinasi tik savo interesais, nesiteirauja, kaip jai sekasi, ar kaip ji jaučiasi, kai serga. Išvadą duodanti institucija pritarė, kad apeliantės (ieškovės) prašomas nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimas atitinka vaiko interesus. Verčiant vaiką bendrauti su tėvu, jei jis jo bijo ir nenori, yra vaikui psichologinė trauma. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė (ieškovė) nepagrįstai teigia, kad vaikas pamiršo tėvą, jam yra reikalinga adaptuotis, ieškinyje nurodomos tikrovę neatitinkančios aplinkybės, kad atsakovas neatvyko kviečiamas ir pan. Atsakovas pateikė visus duomenis apie tai, kaip apeliantė (ieškovė) piktybiškai stengėsi drausti atsakovo bendravimą su vaiku, dėl ko jis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir toks prašymas buvo patenkintas. Nepaisant to, apeliantė (ieškovė) siekdama išvengti vykdyti teismo sprendimą, nusprendusi bet kokia kaina neduoti atsakovui pasiimti vaiko atostogoms, tyčia ir melagingai pateikė skundą policijai apie patiriamą pavojų iš atsakovo pusės. Pranešimo pagrindu atsakovo atžvilgiu orderis buvo išrašytas, tačiau jo skundo pagrindu teismo nutartimi panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3936-1124/2022 (toliau – 2022 m. spalio 5 d. nutartis) tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (toliau – taikos sutartis). Taikos sutarties 6.2. punktu (e. b. l. 20) šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę praleisti pusę vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), mokymosi atostogų ir išsivežti vaiką į užsienį, kai vaikui sukaks šešeri metai, iš anksto suderinęs su vaiko mama išvykimo ir parvykimo laiką.
13. Atsakovas 2024 m. kovo 28 d. prašymu (e. b. l. 70) prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2. punkto. Prašyme nurodoma, kad vaikui šešeri metai sueina (duomenys neskelbtini), todėl jis planuoja pasiimti vaiką (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13–16, 61–68) atostogoms. Apeliantė (ieškovė) (toje byloje atsakovė), atsakovo nuomone, piktnaudžiauja motinos teisėmis, be jokių argumentų nurodė, kad vaiko neduos. Atsakovo (toje byloje ieškovo) teigimu, jam reikia planuotis atostogas su vaiku, pirkti lėktuvo bilietus ir pan., o apeliantė (ieškovė) (toje byloje atsakovė) piktybiškai vengia vykdyti teismo nutartį, todėl būtina išduoti vykdomąjį raštą, kad atsakovas (toje byloje ieškovas) galėtų pasiruošti vaiko kelionei ir atėjus laikui galėtų gauti vaiko asmens dokumentą kelionei į (duomenys neskelbtini) [šioje šalyje atsakovas gyvena iki šiol, o apeliantė (ieškovė) su dukra, kuri gimusi (duomenys neskelbtini), grįžusi gyventi į Lietuvą].
14. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi (e. b. l. 22–24, 74–76) atsakovo (toje byloje ieškovo) prašymas patenkintas ir nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad dukrai šešeri metai sueis (duomenys neskelbtini), todėl minėta taikos sutarties sąlyga nuo šios datos gali būti pradėta vykdyti. Atsakovas (šioje byloje ieškovas) ruošdamasis vykdyti sulygtą sąlygą (žr. šios nutarties 12 punktą) iš anksto [š. m. balandžio mėn.] informavo apeliantę (ieškovę) (šioje byloje atsakovę) apie planuojamų atostogų su dukterimi praleidimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13– 16, 61–68), tačiau apeliantė (ieškovė) (toje byloje atsakovė) nepagrįstai ketino šios sąlygos nevykdyti.
15. Įsiteisėjus 2024 m. balandžio 25 d. nutarčiai apeliantės (ieškovės) atžvilgiu 2024 m. gegužės 8 d. išduotas vykdomasis raštas.
16. Apeliantė (ieškovė) (duomenys neskelbtini), likus savaitei iki dukrai sueis šešeri metai ir atsakovas įgys teisę išsivežti vaiką į užsienį atostogų, be kita ko, šalį, kurioje jis gyvena, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti taikos sutarties 6.2. punktą (žr. šios nutarties 12 punktą), kad atsakovas tokią teisę įgytų, kai vaikui sueis aštuoneri metai, t. y. dar po dvejų metų.
17. Be to, apeliantės (ieškovės) iniciatyva atsakovo atžvilgiu policija (duomenys neskelbtini) išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – orderis), kuriuo atsakovas įpareigotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebendrauti su apeliante (ieškove) ir su ja gyvenančia dukra bei pan. (e. b. l. 77–80). Atsakovo (duomenys neskelbtini) skundo pagrindu (e. b. l. 81–83), Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 77–80) panaikino orderį. Įsiteisėjusioje nutartyje, kurioje nustatytas aplinkybes galima laikyti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalimi), teismas nurodė, kad orderis buvo priimtas netinkamai įvertinus faktines įvykio aplinkybes ir nepagrįstai padarius išvadą, kad egzistavo pakankama smurto artimoje panaudojimo rizika. Teismas pažymėjo, kad orderio išdavimas neturėtų būti konflikto šalims priemone, kurią jie galėtų naudoti savo interesų užtikrinimui. Pateiktoje medžiagoje, be apeliantės (ieškovės) paaiškinimų, nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieš ją ar judviejų dukrą smurtavęs (aptariamos teismo nutarties 12 punktas). Iš Specialios kompleksinės pagalbos centro asociacijos „Moterų informacijos centras“ 2024 m. rugpjūčio 2 d. ekspertinio vertinimo pažymos teismas sprendė, kad ji parengta išimtinai pagal apeliantės (ieškovės) pateiktus duomenis, o vertinant visumą aptartų aplinkybių tokia pažyma savaime neduoda pagrindo pripažinti, kad orderis išduotas nepagrįstai (aptariamos teismo nutarties 13 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, todėl apeliacinio skundo argumentų pagrindu patikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl apeliacinio skundo
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ir motina bei kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (res judicata) ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2024). Ieškovės (apeliantės) nuomone, pasikeitęs dukros noras, jos sveikatos ir emocinė būklė sąlygoja leisti atsakovui vaiką vežtis į užsienį (savo gyvenamąją vietą) ne nuo šešerių metų, kaip šalys buvo sulygę ir šią vasarą atsakovas jau tokią teisę turėjo, tačiau nuo aštuonerių, t. y. ne ateinančią vasarą, bet dar kitą. Tačiau teisėjų kolegija tokią apeliantės (ieškovės) poziciją laiko nepagrįsta ir be objektyvių duomenų atitolinančią atsakovo ir dukros bendravimą.
20. 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, kai šalių dukrai buvo ketveri metai, buvo patvirtinta taikos sutartis, kad atsakovas turi teisę kasdien bendrauti su dukra vaizdo ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukters dienotvarkę, o vaiko mama įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui (nutarties 6.1 punktas). Taip pat sulygta dėl ginčo sąlygos, kad atsakovas turi teisę praleisti pusę vaiko mokymosi atostogų ir išsivežti vaiką į užsienį, kai vaikui sukaks šešeri metai, iš anksto suderinęs su vaiko mama išvykimo ir parvykimo laiką (nutarties 6.2 punktas). Atsakovui būnant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą savaitgalį praleisti su dukra, nuo penktadienio 18.00 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 20.00 val., vaiką paimdamas ir parveždamas atgal į jo gyvenamąją vietą (nutarties 6.3 punktas). Šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus (nutarties 6.4 punktas). Tokią tarp šalių sulygtą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką sąlygojo tai, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) nesusituokusios vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno (duomenys neskelbtini), po dviejų metų gimė dukra, tačiau šalių santykiams pašlijus apeliantė (ieškovė) ir dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Lietuvoje (žr. duomenis, esančius civilinėje byloje Nr. e2-3936-1124/2022, kurioje 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, įskaitant šiame punkte nurodytas bendravimo tvarkos sąlygas).
21. Kaip matyti, vienintelis ilgesnis vaiko pabendravimas su tėvu yra šalių sulygta ginčo sąlyga. Kaip viena iš priežasčių, kodėl, apeliantės (ieškovės) teigimu, ji neturi būti įgyvendinama ir pakeista, kai dukrai sueis aštuoneri metai, yra vaiko nenoras vykti su tėvu į (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai emocinė būklė, nes vaiko ryšys dėl reto bendravimo su atsakovu yra nusilpęs.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, net esant išreikštam vaiko nenorui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Nr. 19823/92 Hokkanen prieš Suomiją 60 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo bendravimo tvarkos sąlyga pažeidžia vaiko interesus. Kaip matyti iš išvadą duodančios institucijos (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto (e. b. l. 50–51), kuriame užfiksuota, kad vaikas nenori keliauti su atsakovu „toli, toli“, tai pokalbyje dalyvavo ir apeliantė (ieškovė), todėl neatmestina, kad vaikas neturėjo galimybės laisvai išreikšti savo pozicijos ir nenoras galėjo būti sąlygotas išimtinai apeliantės (ieškovės) pozicijos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad natūralu, jog vaikas šiuo metu labiau prisirišęs prie ieškovės, nes kartu gyvena, ieškovė rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas per mažas būti be mamos, akivaizdu, kad vaikui reikalingi abu tėvai. Apeliantė (ieškovė) siekdama užtikrinti vaiko interesus turėtų skatinti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, pabandyti vaiką nukreipti teigiamoms emocijoms dėl kelionės su juo ir pan. Ir tik pastebėjusi, kad tokia sąlyga vaikui kelia neigiamus išgyvenimus, svarstyti apie bendravimo tvarkos pakeitimą visiems priimtinu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas gyvena užsienyje, kas ir taip sukelia papildomas kliūtis vykti tiesioginiam ir nuolatiniam vaiko ir tėvo bendravimui. Tuo tarpu bendravimas nuotolinėmis ryšių priemonėmis nesukuria pakankamo emocinio ryšio tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) nesant objektyvių priežasčių, remdamasi tik savo subjektyviu nenoru, siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, atitolinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, tokiu būdu pažeisdama ne tik vaiko, bet ir atsakovo teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį motina (tėvas) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).
24. Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodo, kad vaikas dažnai serga peršalimo ligomis (e. b. l. 17), todėl tai dar viena kliūtis, kodėl dukra neturėtų keliauti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tik tuo atveju, jeigu vaiko ligos faktas paaiškėtų tuo momentu, kai būtų numatytas atsakovo bendravimas su vaiku, galėtų būti vertinama ar ligos pobūdis sudaro objektyvų pagrindą atšaukti atsakovo bendravimo laiką su dukra. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus (žr. šios nutarties 21 punktą).
25. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde gausiai cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau jose nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos ar panašios su nagrinėjamos bylos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tokia kasacinio teismo praktika vadovautis.
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialines teisės normas, susijusias su tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.