Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
1A-654-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08785-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08785-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskieneiasmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta byla P. B.,asmens, kurio atžvilgiu nutraukta byla P. B. gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu nutraukta byla, P. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą L. B. atsakomybei 2 metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, tai yra 11 500 Eur, konfiskavimas.

Šiuo nuosprendžiu iš P. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškotos proceso išlaidos, susijusios su transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu, kurias sudaro 33 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. P. B. 2021 m. kovo 22 d. apie 18:41 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog P. B. charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nors anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamo veikos, konstatavo, jog P. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir atleido P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį žmonos L. B. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Teismas įvertindamas L. B. asmenybę – tai, jog ji neteista, darbovietėje charakterizuojama kaip atsakinga, darbšti, patikima, nesivelianti į konfliktus, skatinta už gerus darbo rezultatus darbuotoja, bet to, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, gali padaryti pastarajam teigiamą įtaką, sprendė, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo.

3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog aptariamą nusikalstamą veiką P. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis šia teise. Atsižvelgiant į tai, kad P. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatė minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminą – 2 metams.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvykio metu P. B. būdamas neblaivus vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, jis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, jog ši transporto priemonė priklauso ne P. B. ir atsižvelgdamas į tai, iš P. B. valstybės naudai konfiskavo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – t.y. 11 500 Eur.

5. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik paties kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendė transporto priemonės nuvežimo išlaidas – 33 Eur priteisti iš P. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniu skundu P. B. prašo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą nustatyti minimaliam 1 metų laikotarpiui, netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų – nekonfiskuoti iš jo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 11 500 Eur, teismui manant, kad vis dėlto privalu taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (10 MGL) ir atidėti mokėjimą 2 metų laikotarpiui, o netenkinus pastarųjų dviejų prašymų, taikyti minimalų įmanomą dalinį vertės nufiksavimą, atidedant mokėjimą 2 metų laikotarpiui.

6.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ypač didelį reikalingumą turėti jam specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones,į ypatingai sunkią dabartinę jo finansinę situaciją, neturėjimą realių galimybių įvykdyti nei dabar, nei artimiausiu metu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėjimą 11 500 Eur į valstybės biudžetą, neatkreipė dėmesio į šių galimybių dar didesnį sumažėjimą, kuris visai nepriklauso nuo jo valios, t.y. COVID-19 įtakos Lietuvos Respublikos ekonomikai ir ūkio sektoriui, kas turėjo įtakos didelei bedarbystei šalyje. Apeliantas nurodo, jog sutinka su šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo būtinumu, tačiau nesutinka su jų dydžiu.

6.2. Pasak apelianto, jis supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmės ir dėl to labai gailisi ir gailėsis visą likusį savo gyvenimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, nagrinėdami kitas viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, retais atvejais skiria pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar didesniam terminui ir nurodo teismų praktiką. Pažymi, kad tuo atveju, jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės, teismas dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Be kita ko, nurodo, kad jam buvo nustatytas girtumas, kuris nežymiai viršijo administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančią ribą – 1,70 prom.

6.3. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, taikydamas uždraudimą naudotis specialiąja teise būtent dvejiems metams, visiškai šio būtinumo tokiam terminui nemotyvavo. Teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl baudžiamojo poveikių tikslų negali pasiekti ir mažesnis teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino skyrimas. Mano, kad teismas turėjo pagrindo išvadai, kad jam gali būti skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

6.4. Nurodoma, jog teismas nevertino šiandieninės ir artimiausių kelių metų COVID-19 įtakos ekonomikai ir ūkio sektoriui šalyje ir iš to kylantį didelį sunkumą ieškant darbo, neturint teisės vairuoti transporto priemones.. Taip pat nevertino to, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, jog galėtų dėl saugumo ir atstumo iki ugdymo įstaigų vežioti dukras į mokymosi įstaigą, būrelius bei tam, jog galėtų padėti savo garbaus amžiaus, turtintiems sunkią sveikatą, nesavarankiškiems ir reikalingiems kasdieninės pagalbos tėvams.

6.5. Nurodoma, jog P. B. yra nustatytas cukrinis diabetas ir lėtinis pankreatitas. Dėl lėtinio pankreatito jis jaučia dažnus, pasikartojančius stipraus skausmo epizodus. Turėjimas teisę vairuoti labai palengvina jo judėjimą.

6.6. P. B. prašo netaikyti jam turto konfiskavimo instituto. Nurodo, jog jo nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų. Be to, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

6.7. Apeliantas nurodo, jog jis UAB „Pavarų centras“ direktoriaus, UAB „Statel“, VšĮ „Sportas ir Hobis“ bei kitų asmenų yra charakterizuojamas teigiamai. Tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Šios aplinkybės patvirtinta, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška ir taikant konfiskavimo institutą šioje byloje, tai bus jo nubaudimas, o neturės auklėjamojo poveikio. Konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje pagal nustatytas aplinkybes ir jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.

6.8. Nurodoma, jog jo ir sutuoktinės finansinė situacija yra sunki. Dėl šio pažeidimo jis patirs labai didelius nuostolius. Šeima turi didelių skolinių įsipareigojimų – yra paėmę būsto paskolą 100 000 Eur sumai, per mėnesį moka apie 300 Eur. Anksčiau yra pasiėmę 70 000 litų paskolą, už kurią per mėnesį moka po 100 Eur. Turi kreditorinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį 12 000 Eur, todėl per mėnesį privalo mokėti po 200 Eur. Taip pat apeliantas yra pasiskolinęs 40 000 Eur lėšų iš fizinių asmenų. 11 500 Eur vertės konfiskavimas sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai, neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo.

6.9. Nurodo, jog turto vertės konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų jo ir su šiuo nusikaltimų visai nesusijusių asmenų (sutuoktinės, vaikų ir tėvų) teisinę padėtį. Kadangi jis išlaiko du vaikus, tai pritaikius turto konfiskavimo institutą, jis net minimaliai negalės prisidėti prie vaikų išlaikymo.

6.10. Apeliantas nurodo, jog negauna jokių pajamų. Jis nori dirbti ir užsidirbti, bet to negali padaryti dėl visiškai nuo jo nepriklausančių aplinkybių – COVID-19 ligos (pandemijos) ir didelio nedarbo šalyje. Jis dėl sunkios turtinės padėties ir negalėjimo užsidirbti, nesugebės sumokėti teismo priteistos tokios didelės sumos.

6.11. Nurodoma, jog jeigu teismas mano, jog turi taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, tokiu atveju prašo skirti P. B. įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (10 MGL), atidedant mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu advokatas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo - P. B. prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

P. B. apeliacinis skundas atmestinas

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių: specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo termino bei dėl paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo trukmės

10. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo terminą.

11. Skundžiamu nuosprendžiu P. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. kovo 23 d. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus – 1 metų termino.

12. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

13. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiamo to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui – pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore rasta 1,70 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas (į)rodo apelianto padarytos veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys ar padaryta kitokia turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties apelianto sveikatai ar net gyvybei.

17. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (poreikis nuvežti nepilnametes dukras į mokyklą, būrelius, siekis padėti garbaus amžiaus tėvams, palengvinti galimybę susirasti darbą, palengvinti judėjimą) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels P. B. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Be to, teismas pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė P. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, P. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, t. y. 2 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir apeliantui paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

Dėl turto vertės konfiskavimo

19. Skundžiamu nuosprendžiu P. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t.y. 11 500 Eur, atitinkančios sumos konfiskavimas. Apeliantas prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, teigdamas, kad ji neproporcinga padarytam pažeidimui, o nusprendus taikyti – nustatyti minimalų įmanomą dalinį vertės nufiksavimą, atidedant mokėjimą 2 metų terminui.

20. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, bet nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

21. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. B. automobilį Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Taigi P. B. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

22. Pažymėtina, jog automobilis, kurį vairavo P. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, P. B. nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai ir konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 500 Eur, pirmosios instancijos teismas, įstatymo nuostatų nepažeidė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga P. B. padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto nurodytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, aplinkybės apie jo finansinę padėtį, pandemija ie nedarbas šalyje, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančioms netaikyti automobilio vertės konfiskavimo. Be kita ko, asmens finansinė padėsis gali kisti. Be to, tai, jog P. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo automobilio vertės konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, automobilio vertės konfiskavimas, yra laikytinas pagrįstu.

Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

24. BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

25. Apeliantas prašo, kad tuo atveju, jeigu teismas mano, jog privalu taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui dydį ir atidėti mokėjimą 2 metų laikotarpiui.

26. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams bei nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos - 11 500 Eur konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skyrimas šiuo atveju būtų netikslingas bei dar labiau apsunkintų P. B. finansinę padėtį, todėl ji nėra skiriama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens P. B. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė