Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant ieškovės atstovėms I. P., S. S., atsakovės L. Ž. atstovams Š. Ž. ir advokato padėjėjui N. J., trečiajam asmeniui A. K. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Ž. dėl savavališkos garažo statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. K. Z., A. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovei L. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovės sklypo dalis ribojasi su trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. sklypais, jie visi yra žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė sklypo dalyje, kuri ribojasi su trečiųjų asmenų sklypais, pastatė garažą. Ieškovė 2011-03-29 aktu nustatė, kad statytoja L. Ž., turėdama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė I grupės nesudėtingą statinį – garažą, pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Ieškovė teigia, kad atsakovės garažo užstatymo plotas padidintas nuo 19,6 m2 iki 29,08 m2, tuo pažeidžiant 3 m. atstumą iki gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribos, neturint gretimų sklypų savininkų sutikimo.

Pagal ginčui aktualios Statybos įstatymo (Įstatymo) redakcijos 2 str. 6 d., garažas priskirtinas nesudėtingiems statiniams (nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m., kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto). Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, nesudėtingi statiniai skirstomi į: I grupės nesudėtingi statiniai; II grupės statiniai; laikini statiniai (7 p.). I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas; neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre (12.3 p.). II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimas; neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti. Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai taip pat neprivalomas. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant statyti nesudėtingą statinį, ginčo atveju – garažą, statybos leidimas nebuvo privalomas. Garažo statybai sodininkų bendrijoje buvo reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas. Byloje nustatyta, kad atsakovės kaimyninio sklypo savininkai tretieji asmenys A. K. Z. ir A. U. sutiko su atsakovės statomo garažo atstumu nuo jų sklypo ir atitinkamai 2006-01-24 ir 2010-07-07 davė sutikimus garažo statybai (b. l. 106-107). Tretysis asmuo A. K. Z. nurodo, jog jo sutikimas buvo duotas kitokiam, mažesniam statiniui, tačiau 2006-01-24 jis sutiko, kad gretimo žemės sklypo savininkė įsirengtų mūrinį garažą, kurio viena siena ribotųsi su jo sklypo riba. 2010-07-07 rašte trečiasis asmuo A. U. nurodė, kad sutinka su atsakovės garažo statyba sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir patvirtino, kad sutinka su esama garažo vieta. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato gretimo žemės sklypo savininko duodamo sutikimo turinio.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai tais atvejais kai kiti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimo žemės savininko sutikimus. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis taip pat numato, jog minėti sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Byloje nustatyta, jog atsakovei L. Ž. priklausančio garažo statyba pradėta 2007 metais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie trečiųjų asmenų, gretimų žemes sklypų savininkų A. K. Z. ar kitų suinteresuotų asmenų pretenzijų buvimą per įstatymo nustatytą vienerių metų laikotarpį. Nors tretieji asmenys šioje byloje reiškia nesutikimą dėl atsakovės pastatyto garažo ir nori atsisakyti savo duotų sutikimų jo statybai, tačiau trečiojo asmens A. K. Z. 2006-01-24 ir A. U. 2010-07-07 duoti sutikimai atsakovės garažo statybai įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti ar panaikinti (b. l. 27-28, 74-75, 79-80, 85, 120, 132, 135). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad trečiųjų asmenų nuomonė praėjus tam tikram laikui dėl atsakovės garažo statymo pasikeitė, neturi teisinės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad garažas buvo 2011-03-28 įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre – preziumuotina, kad statinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pastatytas teisėtai (b. l. 44-45, CK 4.253 str. 1 d., 4.262 str.). Ieškovė, nepatikrinusi viešo registro duomenų, po statinio registravimo registre 2011-03-30 surašė atsakovei savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini) ir 2011-04-01 pareikalavo pašalinti savavališkos padarinius – nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę. Dėl garažo įregistravimo pagrindo – deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo – tarp šalių vyksta teisminiai ginčai ir dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10959-794/2011 priimto teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas. Šios civilinės bylos duomenimis garažas yra įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nekilnojamam daiktui keliamus reikalavimus atitinkantis statinys ir nėra duomenų, kad šis faktas būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais.

Be to, įsiteisėjusiu 2011 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1477-95/2011 yra nustatytos aplinkybės, kad nei Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Nesudėtingi (tarp jų laikini statiniai)“ reikalavimai, nei Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. l p. nuostatos dėl minimalaus atstumo nuo atsakovės garažo iki trečiųjų A. U. ir A. K. Z. žemės sklypų ribų nebuvo pažeisti, kadangi asmenys sutiko su statomo garažo atstumu nuo jų sklypų ir davė sutikimus ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės garažas yra pastatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo turėti turimų gretimų sklypų savininkų sutikimus. Suinteresuoti asmenys per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą nuo 2007 m. garažo statybos pradžios jokių pretenzijų dėl garažo statybos nepareiškė, todėl laikyti 2011-03-28 viešame registre nekilnojamojo daikto statybą savavališka (neteisėta) ir tenkinti ieškovės 2012-01-24 ieškinį dėl atsakovės L. Ž. įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-03-30 buvo surašytas savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį (pagalbinį ūkio pastatą-garažą), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir sutvarkyti statybvietę, nėra teisinio pagrindo (CK 4.103 str. 1 ir 3 d., CPK 185 str.).

Atsakovė prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau teisė kreiptis į teismą nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės ieškinys nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, ar tapatus kitiems, teismų išnagrinėtiems, todėl atsakovės prašymas atmestinas (CPK 5 str. 1 d., 95 str.).

Atsakovė turėjo išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą – 1936 Lt už didelės apimties ir sudėtingo atsiliepimo į ieškinį parengimą, 968 Lt už patikslinto ieškinio parengimą ir keliones iš Vilniaus į Klaipėda dalyvauti teismo posėdžiuose, 484 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 62-65, 124-125, 138-139). Teismas, spręsdamas išlaidų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais advokatų paslaugų įkainiais (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus atsakovės atstovo advokato padėjėjo suteiktų paslaugų, skaičiuotinų be PVM mokesčio, įkainius, atsakovei iš ieškovės atitinkamai priteistinos išlaidos 1600 Lt už atsiliepimo ir 800 Lt už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir 576 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kitas paslaugas (po 96 Lt už 6 val.) – iš viso 2 976 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., 96¹ str. 1 d., Rekomendacijų 5 p., 7 p., 8.2, 8.18 p., 9-10 p.).

Trečiasis asmuo A. K. Z. turėjo 242 Lt bylinėjimosi už atsiliepimo į ieškinį surašymą, kurios priteistinos iš ieškovės (b. l. 81-83, CPK 47 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 96¹ str. 1 d.). Valstybės patirtos išlaidos paštui neatlygintinos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2 976 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei L. Ž. ir 242 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui A. K. Z..

Atmesti atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.