Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-22 · Administracinė byla Nr. eI2-9612-331/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-22
Bylos Nr.
eI2-9612-331/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06222-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9612-331/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06222-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 23S57065 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui A. L. (A. L.) leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

1.1. Departamentas 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 23S58287 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. balandžio 30 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1 bei Sprendimą Nr. 2; 2) priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti suvirintoju elektra rankiniu būdu. Pareiškėjas 2023 m. kovo 2 d. asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. 2023 m. kovo 13 d. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųstas prašymas patikslinti atsakymus klausimyne. 2023 m. kovo 13 d. taip pat per MIGRIS komunikaciją gautas pareiškėjo klausimynas su patikslintais atsakymais, kuriame Jis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 1997–2000 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje. Departamentas 2023 m. balandžio 5 d. gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-3721 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis nėra turėjęs leidimo laikinai gyventi, turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas 2023 m. sausio 16 d., nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. vasario 14 d. dirbo kitose Lietuvos įmonėse.

2.2. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse yra duomenų apie jo šeimos narius. Pareiškėjo sutuoktinė L. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, nepilnametė duktė J. L. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė. Pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė dukra 2017 m. yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. balandžio 30 d.

2.3. Departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtus Sprendimus iš esmės grindė tik VSD pateikta Išvada bei vieninteliu argumentu, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo nurodė, kad 1997–2000 m. jis tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, dėl ko priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi ketino dirbti Lietuvos bendrovėje suvirintoju elektra rankiniu būdu, t. y. pagal trūkstamą profesiją ir jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas. Vien tas faktas, kad pareiškėjas prieš 23 metus tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, niekaip neįrodo, kad jis yra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas privalėjo atlikti privalomąją karinę tarnybą, kaip ir visi kiti piliečiai, tačiau jis niekada nebuvo lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, o visiškai priešingai, visada buvo ir yra prieš A. L. bei V. P. režimą bei karinę agresiją prieš Ukrainą. Pareiškėjas niekada nepalaikė L. režimo, todėl dar 2000 metais jis įsidarbino PO ,,(duomenys neskelbtini)“ gamykloje ir tapo (duomenys neskelbtini) nepriklausomos profesinės sąjungos nariu, kuri šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra pripažinta teroristine organizacija. PO ,,(duomenys neskelbtini)“ gamyklos profesinės sąjungos pirmininku buvo S. A., kurį (duomenys neskelbtini) valdžia pasodino į kalėjimą, ne jis kovojo už piliečių teises ir laisves, o pareiškėjas dėl tos pačios priežasties buvo priverstas išeiti iš darbo, kadangi jis nepalaikė (duomenys neskelbtini) valdžios ir 2016 metais jis išvyko iš šalies, kadangi likti (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nesaugu. Taigi, pareiškėjui teko išvykti ieškoti darbo Europoje, nes dėl jo aktyvios veiklos (duomenys neskelbtini) nepriklausomoje profesinėje sąjungoje, jam buvo nesaugu likti gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra prieš karą Ukrainoje, prieš P. veiksmus ir palaiko V. Z. bei Vakarų šalis ne tik, kaip paprastas demokratiškas vertybes puoselėjantis pilietis, bet ir todėl, kad dalis pareiškėjo šeimos yra ukrainiečiai ir gyvena Ukrainoje. Pareiškėjo tėvas, senelis ir prosenelis - (duomenys neskelbtini). Todėl, priešingai, nei teigia Migracijos departamentas ir VSD, pareiškėjas kaip tik nebuvo ir juolab nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai bei seniai nepalaiko jokių ryšių su valdžios įstaigomis.

2.4. Migracijos departamentas visiškai nevertino to fakto, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną aiškiai nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra lojalus nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pažymėtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jaunesnė dukra turi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę, kadangi sutuoktinės tėvas ir visa jo šeima yra (duomenys neskelbtini) ir nors dukra gimė ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ji su motina planuoja visam persikelti gyventi į Lietuvą, kai tik baigs mokyklą. Pareiškėjo sutuoktinė buvo auklėjama kaip tikra lietuvaitė ir jai buvo skiepijamas lietuviškas patriotizmas, kadangi 1939 metais sovietų valdžia iš jos senelių atėmė žemę ir paliko šeimą be nieko, todėl pareiškėjo šeima niekada nepalaikė nei P. nei L. vedamos politikos ir visada buvo ir yra už demokratiškas vertybes. Pareiškėjo vyresnioji dukra išvyko studijuoti į Varšuvą ir liko ten gyventi, o kai Ukrainoje prasidėjo karas, ji savanoriavo ir padėjo Ukrainos pabėgėliams Lenkijoje, rinko ir siuntė humanitarinę pagalbą. Taigi, tiek VSD tiek atsakovo vertinimas, kad pareiškėjas tarnaudamas (duomenys neskelbtini) armijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, neatlaiko kritikos bei yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio - pareiškėjas savo karinę tarnybą pabaigė dar 2000 metais ir nuo to laiko jis neturi jokių ryšių su jokiomis (duomenys neskelbtini) institucijomis ir gyvena, kaip paprastas eilinis pilietis ir kaip tik nepalaiko (duomenys neskelbtini) valdžios. Akivaizdu, kad atsakovas net neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis abstrakčia informacija, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.5. Atsakovas grindžia savo sprendimą vien abstrakčia VSD Išvada (kuri garantuotai yra suklijuota pagal klišę iš tuščio pranešimo(-ų)), nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo vertinimu, visiškai nesąžininga yra perkelti paprastam žmogui, kuris dirba ir išlaiko savo šeimą, visą atsakomybę už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomą agresyvią politiką vien todėl, kad jis prieš 20 metų atliko privalomąją karinę tarnybą, neatlikus jo individualios situacijos įvertinimo. Tenka pripažinti, kad atsakovas itin formaliai vertino pareiškėjo individualią situaciją ir vietoje to, kad išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, paprasčiausiai ,,išvaro“ (duomenys neskelbtini) piliečius iš šalies esant itin formaliems pagrindams, šiuo atveju vien dėl to, kad pareiškėjas prieš daugelį metų tris metus tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Juk asmeniui net teistumas po kurio laiko išnyksta, o šiuo atveju gaunasi, kad pareiškėjas dėl to, kad kadaise atliko privalomąją karinę tarnybą, liks ,,nubaustas“ visą likusį gyvenimą, nes šie duomenys niekada neišnyks iš asmens istorijos ir dėl tokių duomenų jis visą likusį gyvenimą bus laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę valstybei saugumui bei persona non grata, kas yra visiškai neprotinga bei neteisinga. Pareiškėjas neturi absoliučiai jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis. Pareiškėjas nėra padaręs jokių nusikaltimų ar nusižengimų, nėra atlikęs absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir su ja nieko bendro neturi bei gyvena kaip eilinis paprastas pilietis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui. Todėl, Atsakovo Sprendimai vien dėl to, kad jis daugiau nei prieš 20 metų atliko privalomąją karinę tarnybą, yra neproporcinga, nesąžininga ir neteisinga. Migracijos departamentas pats nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, o pasirėmė tik Valstybės saugumo departamento išvada. Atsakovas neatliko jokių aktyvų veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, nes sprendime nėra nei vieno iš atsakovo pusės atlikto vertinimo, nuomonės, išvadų, įžvalgų, argumentų ir pan. Departamentas šiuo atveju nepadarė apskritai nieko, kad būtų įvertinta, ar pareiškėjas kelia realią grėsmę ar ne ir kokią grėsmę jis kelia ir dėl kokių nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju atsakovas tik nurodė, kad gavo VSD išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.6. Atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbius Sprendimus vienu vieninteliu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę vien dėl to, kad jis prieš 20 metų atliko privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nepatikrinus jokių kitų faktų, objektyviai neišsiaiškinus visos situacijos, yra neteisėta, nes tokie Sprendimai laikomi neišsamiais, nemotyvuotais, neargumentuotais, todėl negali būti laikomi priimtais tinkamai. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 20 metų atliko privalomąją karinę tarnybą, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik tokio atsakymo pateikimas, sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas. Šiuo atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su kokiomis nors (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) karinėmis, žvalgybos ar kitomis institucijomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta, kad, jų vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

2.7. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, įskaitant jo padarytus/nepadarytus pažeidimus, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Taigi, atsakovas šiuo atveju nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamus Sprendimus neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius atsakovo įtarimus, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos bei jo ryšių su Lietuvos valstybe. Vienintelis nustatytas faktas, kad pareiškėjas 1997-2000 metais atliko privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, negali būti laikomas realia grėsme. LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta, o Sprendimai priimti akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija. Atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti tokius svarbius Sprendimus, ribojančius pareiškėjo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje vien gauta VSD išvada bei vieninteliu faktu, kad pareiškėjas prieš 20 metų atliko privalomąją karinę tarnybą, neišsiaiškinus individualios prašymą pateikusio užsieniečio situacijos, jo pozicijos dėl pradėto karo Ukrainoje, kaip to reikalauja LVAT praktika ir iš to spręsti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, yra neproporcinga ir neteisinga. Todėl, tokie atsakovo priimti Sprendimai laikomi neišsamiais, nemotyvuotais, neargumentuotais bei neproporcingais, todėl negali būti laikomi tinkamai priimtais. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, jog šių duomenų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.8. Migracijos departamento Sprendimuose nurodytų duomenų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl ginčijami Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuoti. Migracijos departamento Sprendimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi atsakovas neįrodė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nes atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi ir šio sprendimo pagrindu priėmė kitą ginčijamą sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą, tik dėl to, jog buvo gauta Valstybės saugumo departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis Klausimyne nurodė, kad 1997-2000 tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, t. y. grindė vien prielaidomis ir spėlionėmis, todėl šie Sprendimai ne tik gali, bet ir privalo būti panaikinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Prašymo priėmimo metu buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. 2023 m. kovo 13 d. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųstas prašymas patikslinti atsakymus klausimyne. 2023 m. kovo 13 d. taip pat per MIGRIS komunikaciją gautas pareiškėjo klausimynas su patikslintais atsakymais, kuriame užsienietis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 1997–2000 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje. VSD Išvadoje nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, jis, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat nustatyta, kad esami socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, todėl jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktus, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su ginčijamais Sprendimais. Jis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo individualią situaciją, t. y. kad tai privalomoji tarnyba, kuri atlikta prieš 23 metus, sutuoktinė ir viena iš dukrų yra Lietuvos Respublikos pilietės. Migracijos departamento nuomone tokie pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami ar paneigiantys ginčijamais sprendimais nustatytą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, t. y. jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis 1997–2000 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, t. y. 3 metus, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad tai yra tik privalomoji tarnyba. VSD įvertino šią aplinkybę ir nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir yra pagrįstas manymas, kad jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Su tokiomis VSD išvadomis sutinka ir atsakovas, o pareiškėjo skunde minimos aplinkybės, kad jis įsidarbino PO ,,(duomenys neskelbtini)“ gamykloje ir tapo (duomenys neskelbtini) nepriklausomos profesinės sąjungos nariu, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Be to, iš pareiškėjo pateikto klausimyno matyti, kad jis dirbo minėtoje gamykloje nuo 2000-2013 m., o protestai (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2020 m. Tad ir šis argumentas nepaneigia, jo galimos grėsmės valstybės saugumui ar jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Migracijos departamentas nesutinka ir su kitais skundo argumentais, nes priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymime, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

3.2. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikia jokių dokumentų, kad jo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje buvo tik kaip privalomoji tarnyba. Tad tikrai nėra jokio pagrindo abejoti VSD išvada, kad pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagrįstai vertinama kaip grėsmė valstybės saugumui. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Socialiniai ir ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, pareiškėjo argumentai, kad jis laikosi teisės aktų, nėra baustas administracine tvarka, neturi jokios reikšmės sprendžiant šioje situacijoje, kai grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. jo tarnybos (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje nuo 1997-2000 m. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad nors jo sutuoktinė ir dukra turi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybes, tačiau išvykusios ir gyvena būtent (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Manome, kad esant tokiai situacijai (duomenys neskelbtini) žvalgybos gali pareiškėją kaip tik išnaudoti: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Ypač šiuo metu kai Lietuvoje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas. Kiti skunde nurodyti pareiškėjo argumentai apie senelius, dukros mokslus Lenkijoje ir giminystės ryšius Ukrainoje ir kiti, nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas juos vertina kaip deklaratyvius, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais ir faktiniais duomenimis.

3.3. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamuose Sprendimuose nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimai yra priimami dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės saugumui, taisyklių nepažeidė. Be to, ginčijamas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui, jame buvo nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo ir apskundė sprendimą teismui. Taigi, savo teise paaiškinti kokią nors informaciją pareiškėjas realizuoja, pateikdamas skundą teismui, kuriam ir gali išdėstyti visus savo nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodyti skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, t. y. Migracijos departamento turimą informaciją apie pareiškėją, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytais argumentais ir motyvais, nėra pagrįstas pagrindas teigti, jog jų nėra ir jie nėra objektyvūs, išsamūs, pagrįsti ir teisėti.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. balandžio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 2 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

6.1. Departamentas 2023 m. kovo 13 d. per MIGRIS išsiuntė prašymą patikslinti atsakymus klausimyne.

6.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. per MIGRIS pateikė patikslintą klausimyną, kuriame nurodė, jog 1997-2000 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje.

6.3. Departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas pažymėjo, jog VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

6.3.1. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis nėra turėjęs leidimo laikinai gyventi, turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas 2023 m. sausio 16 d., nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. vasario 14 d. dirbo kitose Lietuvos įmonėse. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs. Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse yra duomenų apie jo šeimos narius. Pareiškėjo sutuoktinė L. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, nepilnametė duktė J. L. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė. Pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė dukra 2017 m. yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini).

6.3.2. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

6.4. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. balandžio 30 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

7.1. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.2. Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

7.3. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

7.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

7.5. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

7.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

7.7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

7.8. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

8. Pareiškėjas skunde teigė, kad Departamentas Sprendimus grindė tik VSD pateikta Išvada bei vieninteliu argumentu, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo nurodė, kad 1997–2000 m. jis tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje.

8.1. Pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog jis ketina dirbti suvirintoju elektra rankiniu būdu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 1997-2000 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikos kariuomenėje, pareiškėjas neturėjo leidimo laikinai gyventi, turėjo nacionalinę vizą, jo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini) pilietė) su nepilnamete dukra ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė) 2017 m. yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas Sprendimu Nr. 1 pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, įvertinus ginčijamo Sprendimo Nr. 1 turinį matyti, jog jis grindžiamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, VSD Išvada, be to, pareiškėjas atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 1997-2000 m.

8.2. Teismas atkreipia dėmesį, kad Išvadoje, Sprendimuose atsispindi individualus pareiškėjo vertinimas. Kaip matyti, Išvadoje yra nurodoma šiandieninė geopolitinė situacija, aptariamos galimos grėsmės valstybės saugumui, pažymima, jog pareiškėjas atliko karinę tarnybą. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.

8.3. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo Nr. 1, jame remtasi VSD Išvada, papildomai vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo leidimo laikinai gyventi, turėjo nacionalinę vizą, taip pat vertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini) pilietė) su nepilnamete dukra ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė) 2017 m. yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Priimant ginčijamą Sprendimą Nr. 1 remtasi informacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į paminėtus LVAT išaiškinimus darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Išvada, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas. Ginčo Sprendime Nr. 1 atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas atliko karinę tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime Nr. 1 vertinti kiti pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimyną. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrindžia realią grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo veiksmai praeityje buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas Nr. 1 yra pakankamai argumentuotas, Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 2 priimtas dėl to, kad pareiškėjui Sprendimu Nr. 1 atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl teismas daro išvadą, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas, todėl Sprendimai paliekami nepakeisti.

10. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

11. Vertindamas ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, teismas pažymi, kad Sprendimus priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimų motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje byloje ginčijami Migracijos departamento Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas dėl atsakovo Sprendimų panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė