Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-255-790/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
e2-255-790/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00031-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-255-790/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00031-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Frineta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 4 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; 2) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei trečiojo asmens UAB „Frineta“ pateiktus papildomus dokumentus, paslepiant tik konkrečius žodžius, skaičius, kurie galėtų būti nepateikiami dėl asmens duomenų apsaugos ar komercinių paslapčių; 3) įpareigoti atsakovę pagrįsti ir įrodyti, kad ji įsitikino trečiojo asmens pasiūlymo atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams iš pirminių, kartu su pasiūlymu pateiktų, bet ne pateiktų vėliau dokumentų; 4) panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį jos vykdomo viešojo pirkimo „Privataus subjekto atranka Kauno rajono gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo ir eksploatavimo paslaugoms teikti (Nr. 2)“ laimėtoju, įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų ir įtraukti trečiąjį asmenį į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties arba, jei ji jau sudaryta, sustabdyti sutarties vykdymą. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar net neįmanomas, nes atsakovė užbaigtų pirkimo procedūras ir įsigytų pirkimo objektą, todėl ieškovė netektų galimybės laimėti pirkimą ir pati pateikti pirkimo objektą; 3) laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukels jokios realios žalos viešajam interesui arba kitų asmenų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą.

Šalies argumentai

4. Susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, teismas nurodė neturintis pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nurodė, kad tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) viešasis pirkimas yra laikomas pasibaigusiu, be kita ko, kai sudaroma pirkimo sutartis. Todėl, neįpareigojus atsakovės sustabdyti pirkimo procedūrų ir nesudaryti sutarties su nustatytu pirkimo laimėtoju, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma.

6. Teismas nurodė, kad šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginamas visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Kaip nurodė ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukels jokios realios žalos viešajam interesui arba kitų asmenų interesams, priešingai – jų nepritaikymas suteiks galimybę atsakovei toliau vykdyti pirkimo procedūras, vadovaujantis galimai neteisėtai priimtais sprendimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškinio reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti, kadangi: trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams buvo galima nustatyti iš kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų, kuriuos atsakovė buvo pateikusi ieškovei; ieškovės reikalavimas atskleisti konfidencialią informaciją nėra nagrinėtinas teisme, nes jo patenkinimas nesukels materialinių pasekmių – šviestuvų konstrukcinės atsparumo smūginėms apkrovoms klasės vertinimas nėra pirkimo procedūrų metu atliekamo vertinimo objektu; atsakovė nevertino trečiojo asmens po pasiūlymų pateikimo pateiktų dokumentų ir neturi teisės pateikti jų ieškovei, nes trečiojo asmens informacija apie paslaugų teikimui ketinamą naudoti įrangą nelaikytina pasiūlymo dalimi; ieškovė neturi teisės ginčyti trečiojo asmens pasitelkto subtiekėjo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, nes analogiškus reikalavimus ji reiškė ankstesnėje pretenzijoje, į kurią atsakovė pateikė atsakymą ir kurio ieškovė neskundė teismui.

7.2. Nors pareiga įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės tenka ieškovei, ji neįrodė tokių aplinkybių. Ieškovės argumentas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti sudaryta sutartis su kitu asmeniu, yra deklaratyvus ir nepatvirtina grėsmės sprendimo įvykdymui. Savo teises ieškovė galės apginti ir pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo.

7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, nesuderinamas su viešuoju interesu, kadangi: sukels 143 701 Eur žalą atsakovei dėl prarasto elektros energijos sutaupymo (laiku nemodernizuota apšvietimo sistema ir toliau naudos bazinį elektros energijos kiekį); į aplinką bus papildomai išmesta 402,4 t CO2 ir dėl to padaryta žala gamtai sieks 52 714 Eur; nebus išvengta potencialios žalos pirkimo pagrindu vykdomo projekto tikslinei auditorijai – Kauno rajono gyventojams, nes pirkimu yra siekiama, be kita ko, sumažinti eismo įvykių tamsiu paros metu skaičių ir nusikalstamumo riziką tamsiu paros metu; padidins trečiajam asmeniui riziką prarasti Europos energijos efektyvumo fondo (toliau – Fondas) finansavimą pirkimo pagrindu vykdomam projektui įgyvendinti; sukels žalą Lietuvos Respublikos investicinei aplinkai ir atgrasys užsienio investuotojus nuo dalyvavimo kituose čia organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose; sukels atsakovei riziką prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtą 1 500 000 Eur finansavimą pirkimo pagrindu vykdomam projektui įgyvendinti.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Kaip pagrįstai nurodė teismas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kurie buvo vertinami priimant sprendimą dėl pirkimo laimėtojo ir kurie savo esme nėra konfidencialūs, net jei jie nebuvo pateikti kartu su pasiūlymu, bet buvo pateikti vėliau. Prašomi pateikti susipažinti dokumentai buvo vertinami priimant sprendimą dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, nes, priešingu atveju, atsakovė nebūtų paprašiusi jų iš trečiojo asmens. Nors atsakovė nurodo, kad pirkimo sąlygose nėra reikalavimo kartu su pasiūlymais pateikti dokumentus, pagrindžiančius šviestuvo konstrukcijos atsparumo smūginėms apkrovoms klasę, atitiktis nurodytai klasei turėjo būti pagrįsta laboratoriniais matavimų protokolais, kuriuos atsakovė turėjo vertinti. Paskutinėje ieškovės pretenzijoje nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens kvalifikacijos savo esme buvo nauji argumentai, kuriuos atsakovė priėmė ir išnagrinėjo, todėl jie nagrinėtini ir teisme. Atsakovė atskirajame skunde neįrodinėja, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pagrįsti, jog ji įsitikino trečiojo asmens pasiūlymo atitiktimi nustatytiems reikalavimams iš kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų nėra preliminariai pagrįstas.

8.2. Teismui leidus ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pateiktais dokumentais galėtų paaiškėti aplinkybės, dėl kurių trečiojo asmens pasiūlymas būtų pripažintas neatitinkančių pirkimo sąlygų ir galėtų pasikeisti pirkimo laimėtojas, o teismui patenkinus reikalavimą panaikinti sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju ir reikalavimą įtraukti jį į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą negalėtų būti sudaroma ir vykdoma sutartis. Tačiau nesustabdžius pirkimo ir sutarties sudarymo, sutartis bus pradėta vykdyti ir ieškovės grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį bus apsunkintas. Siekdama žalos atlyginimo ieškovė turėtų inicijuoti naują teisminį ginčą, o tai apsunkintų jos padėtį.

8.3. Pirkimo objektas nėra toks, dėl kurio, sustabdžius pirkimo procedūras, visuomenės interesams galėtų kilti itin didelė žala. Dabartinė gatvių apšvietimo sistema veikia. Tai, kad atsakovė siekia mažinti savo išlaidas gatvių apšvietimui, CO2 emisiją, didinti gyventojų saugumą gatvėse, o kartu ir pasinaudoti lengvatiniu finansavimu projektui įgyvendinti savaime nesuponuoja ir nelemia pirkimo ypatingos svarbos ir skubos. Atskirajame skunde aprašyta tariama žala dėl CO2 didesnės emisijos, padidėjusios eismo įvykių rizikos ir pavojaus žmonėms yra neįrodyta, o pateikti skaičiavimai yra deklaratyvūs. Atsakovės teiginiai dėl žalos valstybės reputacijai taip pat yra deklaratyvūs, kiekvienas tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, suvokia galimų teisminių ginčų dėl pirkimo procedūrų riziką. Dėl grėsmės prarasti finansavimą yra kalta pati atsakovė, kuri turėjo tinkamai ruoštis pirkimų procedūroms, planuoti pirkimų organizavimo etapus ir tinkamai vertinti tiekėjų pasiūlymus.

9. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimai nėra net preliminariai pagrįsti ir ji neįrodė grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsukintas ar negalimas. Atsakovė taip pat tinkamai pagrindė didelę laikinųjų apsaugos priemonių žalą viešajam interesui.

9.2. Trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą pirkime atsižvelgdamas į Fondo siūlomas lengvatines sąlygas paskolinti lėšas investicijoms į projektą padengti. Jeigu tokios galimybės neliktų, trečiasis asmuo būtų priverstas atsisakyti pirkimo sutarties sudarymo, nes negalėtų įvykdyti sutarties galutiniame pasiūlyme nurodytomis kainomis. Nuo atsakovės sutarties su Fondu pasirašymo praėjo jau daugiau nei 2 metai, todėl pagal sutarties nuostatas Fondas turi teisę nutraukti sutartį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones labai padidėja rizika, kad trečiasis asmuo neteks Fondo finansavimo.

9.3. Dėl užsitęsusio pirkimo ir iki šiol nesudarytos sutarties trečiojo asmens suplanuoti kaštai projektui įgyvendinti jau dabar labai padidėjo, o rinkos tendencijos rodo, kad kainos didės ir ateityje. Nesudarius kuo greičiau pirkimo sutarties ir neužsitikrinus projektui įgyvendinti reikalingų techninių priemonių dabartinėmis rinkos kainomis, projekto vykdymas trečiajam asmeniui taps nuostolingas ir nebeaktualus. Jeigu pirkimo sutartis ir toliau nebus sudaroma, trečiasis asmuo praras šviestuvų komponentų rezervacijas, o naujai užsakytus komponentus šviestuvų gamintojas gautų tik per 6–8 mėnesius nuo jų užsakymo, vėliau šviestuvus dar reikės pagaminti ir tai dar užtruks apie 1–2 mėnesius, todėl sutartis negalės būti įvykdyta per nustatytą 12 mėnesių terminą.

9.4. Inicijuodama šią bylą ieškovė galimai turi tikslą atgrasyti savo tiesioginę konkurentę, trečiojo asmens pasitelktą UAB „Enefit“, nuo dalyvavimo Lietuvoje organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tokiu būdu užsitikrindama sau didesnes galimybės juos laimėti su aukštesnėmis pasiūlymų kainomis ir (ar) žemesniais ekonominio naudingumo balais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 1) atsakovei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galinčios kilti žalos apskaičiavimo lentelę, 2) atsakovės sutartį su Fondu, 3) atsakovės bei viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0032 „Gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“ sutarties nuorašą. Susipažinus su šių atsakovės teikiamų įrodymų turiniu matyti, kad atsakovės pateikta sutartis, sudaryta su Fondu, yra parengta užsienio (anglų) kalba ir atsakovė nepateikė teismui teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtinto šio dokumento vertimo. Taigi, teikdama šį įrodymą, atsakovė nesilaikė CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad visi dokumentai byloje turi būti teikiami išversti į valstybinę kalbą, todėl šį jos teikiamą įrodymą atsisakoma priimti. Kiti atsakovės naujai teikiami įrodymai priimami. Įvertinus atsakovės atskirajame skunde pateiktus paaiškinimus, matyti, kad šie įrodymai yra susiję su jos atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negalėjo jų pateikti nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, kadangi šis klausimas buvo išspręstas nepranešus apie tai atsakovei. Šiuos įrodymus teismas, nagrinėdamas bylą, vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, nustatytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras, įpareigodamas atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu ji jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma, ginčija teismo išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą leisti jai susipažinti su trečiojo asmens papildomai pateiktais dokumentais, kadangi jo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms patvirtina kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai, su kuriais ieškovei buvo leista susipažinti, o jos reikalaujami trečiojo asmens papildomai pateikti dokumentai neturėjo jokios įtakos vertinant trečiojo asmens pasiūlymą ir juose esanti informacija yra konfidenciali. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė šioje byloje neturi teisės ginčyti trečiojo asmens pasitelkto subtiekėjo atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, kadangi tapačius reikalavimus ieškovė buvo pareiškusi atsakovei anksčiau pateiktoje pretenzijoje ir neskundė jos atsakymo į šią pretenziją. Atsakovės vertinimu, tokie jos nurodyti argumentai jau šioje proceso stadijoje patvirtina, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį teisme, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Ieškinyje ieškovė nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad jos išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, o kartu su ieškiniu ji pateikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti susipažinti su trečiojo asmens pateikta informacija, nes ši informacija yra konfidenciali ir nėra laikytina trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kad ieškovė neturi teisės ginčyti trečiojo asmens subtiekėjo kvalifikacijos, nes neginčijo atsakovės atsakymo į ankstesnę ieškovės pretenziją šiuo klausimu ir kt., yra susijusios su kilusio ginčo esme, todėl jos nevertinamos šioje proceso stadijoje. Išvados dėl šių aplinkybių turės būti padarytos išnagrinėjus byloje kilusį ginčą iš esmės ir išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, o ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jau šioje proceso stadijoje galima nustatyti, jog ieškovės reikalavimai negalėtų būti patenkinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atsakovės argumentą, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

19. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

20. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio metu ji siekia išrinkti subjektą, teiksiantį Kauno rajono gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo ir eksploatavimo paslaugas. Iš atsakovės organizuojamo pirkimo sąlygų matyti, kad įgyvendindama šį projektą atsakovė siekia užtikrinti kokybišką savivaldybės gatvių, įskaitant viešąsias erdves, apšvietimą, padidinant apšvietimo sistemos energetinį efektyvumą. Pirkimo sąlygose taip pat nurodyta, kad šio projekto uždaviniais yra gerinti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo paslaugų kokybę, padidinti saugumą gatvėse, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pagerinti apšvietimo sistemos techninę būklę. Tokios aplinkybės patvirtina, kad vykdydama ginčo pirkimą atsakovė siekia visuomenei reikšmingų tikslų ir įgyvendina viešąjį interesą. Vis dėlto, kaip matyti iš pirmiau aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant.

22. Nepaisant to, kad atskirajame skunde atsakovė pagrindė pirkimo objektu esančių paslaugų reikšmę viešajam interesui, įvertinus šių paslaugų pobūdį, šalių pateiktus paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad, sustabdžius pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atsakovei skubiai neužbaigus pirkimo, galėtų būti padaryta tiesioginė žala svarbiausioms konstitucinėms vertybėms, tokioms kaip visuomenės saugumas, individų sveikata ir kt. Atsakovės argumentai, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus padaryta žala Kauno rajono gyventojams, kuri gali pasireikšti asmenų turto praradimu, sveikatos sužalojimu ar net gyvybės praradimu, ir žala gamtai, kuri atsiras dėl to, kad nebus sumažinta oro tarša, taip pat jos atskirajame skunde pateikti gyventojams bei gamtai galimos sukelti žalos masto skaičiavimai yra visiškai deklaratyvūs ir paremti tik hipotetinėmis prielaidomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuo metu Kauno rajone nėra įrengta jokios apšvietimo sistemos ar esanti apšvietimo sistema yra neveikianti, kad ši sistema potencialiai gali sukelti kokios nors realios ir tiesioginės žalos gyventojams ir aplinkai, kad naudotis esama apšvietimo sistema yra nesaugu ir pan. Todėl tokie atsakovės argumentai nepagrindžia poreikio itin skubiai užtikrinti su pirkimo objektu susijusį viešąjį interesą.

23. Atsakovės nurodyti argumentai, kad teismui sustabdžius pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiui ji patirs nuostolių, nes negalės sutaupyti elektros energijos, kuri, jos teigimu, nebūtų sunaudota, jeigu apšvietimo sistema būtų atnaujinta laiku, taip pat nelaikytini pakankamais siekiant pagrįsti objektyvų poreikį neatidėliotinai skubiai užbaigti pirkimo procedūras. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje pateikto pirkimo sutarties projekto nuostatų, net ir sudarius pirkimo sutartį, darbai nebus pradėti vykdyti nedelsiant. Pavyzdžiui, sutarties projekto 4.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis įsigalios įvykdžius nustatytas išankstines sutarties įsigaliojimo sąlygas, kurios gali būti įvykdytos per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą nuo sutarties pasirašymo, o sutarties projekto 4.4 papunktyje nustatyta, kad šis terminas gali būti dar papildomai pratęstas ne ilgesniam nei 3 mėnesių terminui. Tokios sutarties sąlygos leidžia padaryti išvadą, kad ir pati atsakovė, organizuodama pirkimą, nebuvo suteikusi itin didelės reikšmės tam, kad apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai būtų pradėti vykdyti ir atlikti nedelsiant po sutarties pasirašymo.

24. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės nurodyti argumentai, kad sustabdžius pirkimo procedūras galėtų būti prarastas šiam pirkimui palankiomis sąlygomis skirtas finansavimas. Grįsdama tokias aplinkybes, atsakovė nurodo, kad pirkimas buvo organizuojamas bendradarbiaujant su Fondu, kuris, pagal sutartį, sudarytą su atsakove, finansavo techninės pagalbos, reikalingos atsakovei siekiant pasiruošti pirkimui, įsigijimą ir suteikė išskirtinai palankias finansines sąlygas pirkimą laimėjusiam tiekėjui gauti paskolą investicijoms į apšvietimo sistemą padengti. Atsakovės teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iškilo grėsmė, kad jos ir Fondo sutartis gali būti nutraukta, kadangi nuo sutarties pasirašymo dienos jau praėjo daugiau nei 2 metai, o pagal sutarties nuostatas, praėjus tokiam terminui, Fondas turi teisę nutraukti sutartį, susigrąžinti atsakovei išmokėtą 180 000 Eur subsidiją ir atsisakyti sudaryti finansavimo sutartį dėl lengvatinio finansavimo suteikimo su pirkimo laimėtoju. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių įrodymų, pagrindžiančių šias jos nurodytas aplinkybes – atsakovė neįrodė nei kad minėta sutartis buvo sudaryta, nei kad jai buvo pasiūlyta jos nurodyta parama, nei kad atsakovė ir (ar) pirkimo laimėtojas gali nurodytos paramos netekti ir pan. Taigi, atsakovė neįrodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti prarastas pirkimui lengvatinėmis sąlygomis teikiamas finansavimas. Kita vertus, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jos sudarytoje sutartyje nustatytas 2 metų terminas jau yra pasibaigęs, leidžia padaryti išvadą, kad projektui skirtas finansavimas gali būti prarastas ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl atsakovės nepakankamo rūpestingumo planuojant ir vykdant pirkimo procedūras.

25. Be pirmiau nurodytų argumentų, grįsdama riziką prarasti finansavimą atsakovė taip pat remiasi savo ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0032 „Gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“ sutartimi, kuria, anot atsakovės, projektui įgyvendinti yra skirtas 1 500 000 Eur finansavimas ir pagal kurią galutinį mokėjimo prašymą atsakovė turi pateikti iki 2023 m. kovo 8 d. Vis dėlto ir šių savo argumentų atsakovė tinkamai neįrodė. Kaip minėta pirmiau, kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė šios sutarties nuorašą, tačiau ji nepateikė jos priedų, savo ruožtu iš sutarties nuostatų (žr., pvz., 4.1 papunktį) matyti, kad projekto veiklų įgyvendinimo pradžios ir pabaigos datos yra nurodytos būtent sutarties 1 priedo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose. Be to, sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, nustatyta tvarka, nepažeidžiant šių taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų. Todėl šis atsakovės argumentas taip pat nepagrindžia jos pozicijos, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai.

26. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimą gali būti padaryta žala Lietuvos Respublikos reputacijai, todėl užsienio subjektai nenorės finansuoti čia vykdomų projektų ar dalyvauti pirkimuose. Visų pirma, pažymėtina, kad tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvūs ir atspindintys pačios atsakovės subjektyvią poziciją. Antra, situacija, kai asmuo teisės aktuose nustatyta tvarka siekia įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių teisminę gynybą, nėra išskirtinė ir savaime negali būti vertinama kaip netinkama. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė savo atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, paprastai kiekvienas tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, suvokia, jog dėl pirkimo procedūrų gali būti keliami teisiniai ginčai ir adekvačiai vertina tokias aplinkybes, todėl tokia situacija neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras