Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. A. bei jo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei L. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, einančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), praeityje bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2018 m. birželio 22 d., iki (UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas, kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, kas nustatyta įvertinus 2015 m. liepos 10 d. patvirtintus UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m., iš kurių matyti, kad 2014 m. bendrovė buvo nemoki, o UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2015 m. spalio 16 d. buvo 18691,06 Eur, ir turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus bei neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tačiau teismas išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą, išklausęs teismo posėdžio metu A. A. ir Institucijos atstovės duotus paaiškinimus, susipažinęs bei ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų ir duomenų visumą, konstatuoja, jog šiuo atveju asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai bei A. A. kyla administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Byloje esantys įrodymai VMI pareiškimai, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 16 d. turėjo 18.691.06 Eur mokestinę nepriemoką vien VMI, kuri vis didėjo, t.y. 2016 m. kovo 22 d. buvo 19307,46 Eur, 2016 m. gegužės 9 d. buvo 19 530,72 Eur, 2018 m. gegužės 18 d. buvo 20 096,51 Eur. Pagal paskutinį bendrovės teiktą balansą už 2014 m. bendrovė turinti turto už 42 811.34 Eur (147 819 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 55.764,88 Eur (192 545 Lt). VĮ „Registrų centro“ duomenimis bendrovė vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitros“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Bendrovė VĮ „ Registrų centras“ nebuvo teisusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2014 metus. Tai, kad bendrovė yra nemoki bendrovės vadovui jau turėjo būti žinoma 2015 m. liepos 10 d., nes bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentai už 2014 metus buvo parvirtinti 2015 m. liepos 10 d., iš kurių matyti, kad bendrovės įsipareigojimai sudarė 55.764,88 Eur (192 545 Lt), t.y. viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės 42 811.34 Eur (147 819 Lt), bei šis juridinių asmenų registrui balansas pateikta 2015 m. rugpjūčio 13 d. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtina tai, kad bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio lėšų, o turimų įsiskolinimų vertė viršijo pusę įmonės turimo turto vertės, todėl įmonė yra nemoki.

Be to, institucijos atstovė pagrįstai laiko 2015 m. spalio 16 d. datą kada bendrovės vadovui atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Iš Panevėžio AVMI patikrinimo aktų matyti, kad bendrovės vadovas, nesutiko su patikrinimo akte apskaičiuotais mokesčiais dėl ko VMI teikė skundą, tačiau 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės skundas buvo atmestas ir patvirtintas inspekcijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškinant bendrovei apskundimo tvarką. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė nepasinaudojo apskundimo tvarka ir sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d., bei bendrovei atsirado pareiga nuo 2015 m. spalio 16 d. į valstybės biudžetą sumokėti 18 619,06 Eur. Tai tik įrodo kad bendrovės vadovas tiek teikdamas už 2014 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek ir 2015 m. spalio 16 d. kai mokestinė nepriemoka buvo 18 691,06 Eur, bei ir tolesnis mokestinės nepriemokos didėjimas rodo, kad bendrovė buvo nemoki ir tai buvo žinoma bendrovės vadovui. Nors A. A. ir teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą sustabdė tik 2016 m. dėl susidariusios situacijos, nes nebuvo aišku kaip baigsis A. P. baudžiamoji byla, bei bendrovė nebebuvo pajėgi mokėti susidariusių įsipareigojimų, o VMI (2015 m. birželio 12 d.) nesutiko išdėlioti dalimis susidariusios skolos mokėjimo, kuri buvo nustatyta po patikrinimo akto, tačiau teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė. Nepaisant to, pats A. A. patvirtino, kad iš esmės jokių veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) mokumui atkurti nesiėmė, o laukė kol bus išnagrinėta byla dėl vadybininko A. P. dirbusio toje bendrovėje suklastotų dokumentų panaudojimo dėl parduotų automobilių kai automobiliai buvo parduodami už didesnes vertes, nei buvo išrašomos sąskaitos bei tikėjosi kad iš A. P. bus priteista padaryta žala bendrovei, nors pats kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nei baudžiamojoje byloje reiškė ieškinį, nei civilinio proceso tvarka nesikreipė su civiliniu ieškiniu dėl nusikalstamas veiksmais padarytos žalos priteisimo. Ttaip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o tokia byla UAD (duomenys neskelbtini) buvo iškelta VMI pareiškimu. Pastaroji aplinkybė matyti iš teismui pateikto VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties (1 t., b. l. 95-97). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. A. būdamas vadovu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2018 m. birželio 22 d., t. y. iki UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl būtent jam jau 2015 m. spalio 16 d. atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Nors A. A. ir nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. jis nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį įrašą su istorija matyti, kad A. A. nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, be to tai yra konstatuota ir 2018 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 66 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad juridinių asmenų duomenų pakeitimas įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas A. A. žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnį ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Šioje byloje teismas nustatė, kad A. A. veika padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 iki 2018 m. birželio 22 d., dar 2015 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) tapus nemokia, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, kai 2018 m. gegužės 18 d. tai padarė VMI. Taigi, A. A. nepertraukiamai buvo pažeidimo būsenoje, kuri susidarė nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pareigos visą šį laikotarpį. Teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų laikotarpį. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką. Tokio nusižengimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai uždrausta įstatymo veika buvo pabaigta arba nutraukta (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-89-851/2018). Šiuo atveju A. A. veika buvo nutraukta 2018 m. gegužės 18 d. (galiojant ANK), kai dėl bankroto bylos į teismą kreipėsi kreditorė VMI, todėl ši veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Paminėtina ir tai, kad ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas veikos perkvalifikavimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tuo tarpu A. A. veika iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo baigta, taigi, administracinis teisės pažeidimas tebuvo daromas. Atitinkamai, nustačius, kad A. A. tęsėsi iki 2018 m. gegužės 18 d., o jo veika kvalifikuotina būtent pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kartu šiuo atveju taikytinas ir ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų senaties terminas.

Teismas atmeta A. A. atstovės išdėstytus argumentus, kad kreditorė VMI vėliausiai 2015 m. liepos 10 d. sužinojo, jog bendrovė yra nemoki, t. y. kad nėra galimybės išieškoti iš jos lėšų, todėl nuo šios dienos paaiškėjo A. A. inkriminuojamo trunkamojo administracinio nusižengimo padarymas ir nuo tada skaičiuojamas senaties terminas, kadangi VMI , kaip kreditorės, nepasinaudojimas teise pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra tiesiogiai susijęs su administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino skaičiavimo pradžia, eiga ir pasekmėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nustato kreditoriui (VMI ) ne pareigą, o teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai ir dėl administracinės nuobaudos įstaigos vadovui už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, VMI neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant imti skaičiuoti senaties terminą dėl galimo kreditorių teisių pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, pagal bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, kurie buvo patvirtinti 2015 m. liepos 10 dieną, VMI tik galėjo įžvelgti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo požymių, tačiau neturėjo pareigos nedelsiant imtis priemonių aiškintis, ar įmonė išties nemoki, ar įmonės vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai imti skaičiuoti senaties terminą dėl galimos administracinės atsakomybės pagal tuo metu galiojusį ATPK 50⁶ straipsnį, kadangi paprastai atsakingi juridinių asmenų vadovai, tiksliai žinodami apie jų vadovaujamų įstaigų (įmonių) turtinę padėtį bei sulaukę panašių VMI prie LR FM dokumentų, gali ir siekia imtis priemonių bendrovės mokumui atstatyti (pvz. skolintis, restruktūrizuotis ir kt.) arba savarankiškai kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, VMI, kaip kreditorės, veiksmai, nedelsiant po bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų už 2014 metus pateikimo, bei nesulaukus kol įsiteisės sprendimas dėl patikrinimo akto parvirtinimo, taip pat nesiaiškinant, ar bendrovės vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bei savarankiškai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei UAB (duomenys neskelbtini), o kartu neinicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos pagal tuo metu galiojusią ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, pateisinami ir nėra pakankami spręsti, kad jau nuo tada turėjo prasidėti senaties termino skaičiavimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnį, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Antra vertus, kasacinis teismas, aiškindamas ATPK 35 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog jos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015). Minėta teismų praktika aktuali ir šiuo atveju, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad A. A. nuobauda pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nepaskirta suėjus senaties terminui, tą patį nusižengimą A. A. tęsė ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, o jis nutrūko tik 2018 m. gegužės 18 d., kai kreditorius VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertina ir A. A. asmenybę: neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 42-49), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Nors Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, tačiau matyti, kad šios teisės normos nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu didesnė už numatytą minimalų dydį, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. A., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų:(duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB“ bankas)); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) .

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimui įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. Ž..

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo arba nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.