Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6 punktais, 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 6 (šešis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 16 d. 19.40 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 13.35 val. (dvi paros).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, pradėjus probacijos vykdymą – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta V. M. asmens sveikatos kortelę gražinti gydymo įstaigai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 18 val. 45 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas, t. y. abejomis rankomis sugriebdamas savo tėvo A. M. kaklą ir jį suspausdamas, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus virtuvėje, vieną kartą delnu suduodamas savo tėvui A. M. į veidą, sukėlė šeimos nariui (tėvui) nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Motyvuodamas bausmės skyrimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, V. M. asmenybę, kad anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir konstatavo, jog jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat sprendė, kad V. M. prisipažino ir galisi padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno, darbingo amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, sutinka gydytis nuo alkoholio priklausomybės, byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, todėl jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t. y. skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį, prašo jį dalyje dėl bausmės pakeisti ir paskirti V. M. 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo dienos. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta taikyti V. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 6 punktą, 3 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. M. šiuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 6 mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

3.3. Prokurorė pažymi, kad V. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Be to, nuteistojo nusikalstamo veikimo būdas yra akivaizdžiai pavojingas. Prokurorės nuomone, V. M. nusikalstamo veikimo aplinkybes vertinant ankstesnių jo teistumų kontekste, konstatuotina, kad jis savo nusikalstamu elgesiu kelia realų pavojų jo aukų sveikatai ir gyvybei. Visos ankstesnės priemonės (administracinės nuobaudos, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės) yra nepaveikios V. M. elgsenai pakeisti, todėl jo buvimas laisvėje yra pavojingas visuomenėje.

3.6. Skunde pabrėžiama, kad V. M. negerbia įstatymo, nekeičia teisei priešingo elgesio, sistemingai daro tuos pačius tyčinius nusikaltimus, anksčiau taikytos poveikio priemonės jam nėra veiksmingos, o tai reiškia, kad V. M. nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinio pobūdžio, o sąmoningai sistemingo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis V. M. turi sukurti teisines prielaidas ir tam, kad jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Taigi, nuteistojo V. M. asmenybės, elgesio ir jo padarytų veikų analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių V. M. aplinkybių, neleidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o prašoma paskirti jam griežtesnę bausmę, bei netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės dydžio

8. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai V. M. laisvės atėmimo bausmės terminą nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

9. Nagrinėjamu atveju V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurio padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Be to, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką V. M. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Byloje yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog V. M. iki nuosprendžio priėmimo buvo 5 kartus teistas, iš kurių net 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. už smurtą artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 43–49; 88–103). Be to, visas ankstesnes nusikalstamas veikas V. M. padarė būdamas neblaivus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. M. 4 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių vienas administracinis teisės pažeidimas padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio (1 t., b. l. 53–54). Šiuo metu V. M. nedirba (1 t., b. l. 5), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2014 m. kovo 20 d. yra įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 39). Visos išvardintos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo, jog V. M. yra linkęs būdamas neblaivus nusikalsti. Taigi, jam inkriminuotas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai ar dėl kitų asmenų įtakos, o buvo tik loginis nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Nors ir byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nuteistajam skirti prokurorės prašomą maksimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau skirti už vidurkį mažesnę bausmę (įvertinus 9 punkte nurodytas aplinkybes), pagrindo taip pat nebuvo. Todėl atsižvelgiant į V. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet dvi sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog mažesnės nei inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas vidurkis bausmės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, konstatavus, jog neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas). V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų

12. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat ginčija BK 75 straipsnio taikymą, prašo V. M. netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įvertinus visas bylos aplinkybes, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja prokurorė, nagrinėjamu atveju buvo taikytos pagrįstai.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

14. Kolegijos vertinimu, aptartos nuostatos sprendžiant V. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, iš kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas ir kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Nagrinėjamu atveju, V. M. paskirta bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, V. M. su tėvais susitaikė. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad V. M. jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei, kad jis praeityje jau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau šios aplinkybės, nors ir nėra palankios nuteistajam, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės V. M. taikyti BK 75 straipsnį. Šiuo atveju nusikaltimų, dėl kurių V. M. buvo nuteistas, skaičius nėra tas objektyvus kriterijus, kuris turėtų iš esmės lemti sprendimą taikyti ar ne nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą. V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, baudą sumokėjo ir įvykdė kitus teismo įpareigojimus, tame tarpe ir gydėsi nuo alkoholizmo (V. M. sveikatos istoriją). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, V. M. suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Todėl kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai V. M. atžvilgiu vis tik gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę nuteistajam pasitaisyti.

15. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį V. M. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Taip bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, bei tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vis dėlto, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, V. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visumą aplinkybių, šis terminas turi siekti bent jau įstatyme numatyto bausmės vykdymo termino atidėjimo vidurkį – 2 metus. Tokia išvada daroma, nes tik toks terminas užtikrintų tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomos baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistąjį V. M. įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 6 mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

17. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų – terminas pirmosios instancijos teismo buvo paskirtas per trumpas, ir turi būti padidintas iki artimo maksimaliam, t. y. 90 valandų (BK 70 straipsnis). Atlikdamas didesnį kiekį nemokamų darbų nuteistasis labiau ugdys darbinę motyvaciją bei toleranciją kitiems asmenims, kas ateityje jam galimai padėtų susirasti ir nuolatinį darbą.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nuteistąjį V. M. įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą, dažnai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgiasi agresyviai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju minėtas įpareigojimas turi būti patikslintas, įpareigojant V. M. 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:

V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 (vienų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6 punktais, 70, 72² straipsniais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą padidinti iki 2 (dvejų) metų, įpareigojant V. M. šiuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 6 (šešis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 15 (penkiolika) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.