- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-66-526/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- E. G.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.
Nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, E. G. nutraukta, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prieš tai pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę areštu, ir E. G. paskirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamąjį įsakymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y.: jis, 2024-06-05 apie 19.00 val., viešoje vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), terasoje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties, sukėlė žodinį konfliktą su K. B., po ko vieną kartą dešine ranka kumščiu sudavė jam į veidą, į jo apatinę lūpą kairėje pusėje ir tokiu būdu padarė K. B. nubrozdinimą apatinės lūpos laisvajame krašte kairėje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti ir E. G., pagal BK 284 straipsnį paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio l d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenims, tinkamai neįvertino E. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, dėl ko, parinkdamas arešto bausmę, paskyrė nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę. Pažymi, jog E. G. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką – įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties viešoje vietoje – bare, kumščiu sudavė K. B. į veidą, gainiojosi jį po baro teritoriją. Taip pat prokuroras pažymi, jog E. G. teistas net 7 kartus, be to, skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai jam buvo pareikšti įtarimai kitoje baudžiamojoje byloje, už kurią jis 2024-06-14 buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. l d. 30 parų arešto bausme. Prokuroro manymu, vien šios aplinkybės parodo asmens pavojingumą ir tai, kad skiriamos švelnesnės bausmės jo elgesio kitimui jokios įtakos neturi. Prokuroras nurodo, jog negana to, 2024 metais asmuo, iki nusikalstamos veikos padarymo, jau buvo teistas du kartus, kas vėl patvirtina asmens polinkį į nusikalstamų veikų darymą ir visuomenės normų negerbimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-09 nuosprendžiu jam buvo paskirta terminuota 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jo nesustabdė nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tuomet, kai jau buvo ne kartą nuteistas už smurtines ir kitas nusikaltimas veikas, tačiau akivaizdu, kad jam skiriamos bausmės – laisvės apribojimas, bauda, areštas ir net laisvės atėmimo bausmė tikslų nepasiekia. Tad akivaizdu, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, E. G. paskyrus švelnesnę – arešto bausmę.
2.2. Prokuroro vertinimu, nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, todėl švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, niekaip jo nepaveiks, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Prokuroro nuomone, tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, nuteistasis padarys išvadas ir tai jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Prokuroro manymu, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai, nes šiuo metu, pirmosios instancijos teismui subendrinus bausmes, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką realiai neskirta jokia bausmė, nes nuteistasis jau buvo nuteistas 90 parų arešto bausme ir, priėmus šį skundžiamą nuosprendį, bausmė liko ta pati – 90 parų areštas. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus ir teisingumo principą, kas sąlygojo neteisingos, t. y. aiškiai per švelnios bausmės skyrimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl E. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. G. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. G. yra vedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, turi verslo liudijimą. Įvertinęs visa tai, teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. G. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą, nustatant šiek tiek didesnę nei vidurkis už nusikaltimą numatytą šios bausmės rūšies dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 60 parų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005; Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009).
12. Apeliaciniame skunde prokuroras iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. G. paskirtos bausmės individualizavimu. Mano, jog teismas nepakankamai įvertino E. G. asmenybės pavojingumą ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju E. G. nusikalsta nebe pirmą kartą, o jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu ir kito asmens sveikatos sužalojimu, tačiau vertinant nusikaltimo pavojingumą svarbu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam K. B. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kavinės, kurioje įvyko konfliktas (,,Saulės baras“) darbas buvo sutrikdytas tik trumpam laiko tarpui, nes konfliktas truko neilgai. Jokie kiti asmenys ar kavinės inventorius nenukentėjo, jiems žala nebuvo padaryta. Vertinant paties nuteistojo E. G. asmenybės pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau už analogiškas veikas (viešosios tvarkos pažeidimus) teistas nebuvo, šioje baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino, dėl tokio savo netinkamo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus. Be to, Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, vedęs, pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi verslo liudijimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus aptartas aplinkybes, nors ir nėra nustatyta išskirtinai teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ir skirti pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuris aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes ilgalaikis kaltinamojo eliminavimas iš visuomenės užkirstų kelią jo resocializacijai – pozityviam elgesio pasikeitimui sugrįžimui į visuomeninį gyvenimą.
13. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog jo manymu, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai, nes šiuo metu, pirmosios instancijos teismui subendrinus bausmes, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką realiai neskirta jokia bausmė, nes nuteistasis jau buvo nuteistas 90 parų arešto bausme ir, priėmus šį skundžiamą nuosprendį, bausmė liko ta pati – 90 parų areštas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, E. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prieš tai pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę areštu, ir galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamąjį įsakymą. Kadangi E. G. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo ir iki 2024 m. birželio 14 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo atveju vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2024-08-01 nutartimi subendrintos arešto bausmės pridedant dalį – 20 parų šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės arešto bausmės ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nuteistojo E. G. asmenybės pavojingumą ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri vėliau sumažinta trečdaliu ir subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, todėl paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, yra tinkamai individualizuota. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.