Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) (smurtas sutuoktinės atžvilgiu) - 4 mėn. viešųjų darbų bausme;

2) 2021 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas sutuoktinės atžvilgiu) - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį (smurtas sutuoktinės ir mažametės dukros atžvilgiu) – 62 parų areštu, į paskirtos bausmės laiką įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikyti atlikus bausmę ir nedelsiant paleisti teismo salėje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmas sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei - sugyventinei), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugsėjo 22 d. apie 9.35 val., S. M., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs sugyventinei R. G. už plaukų ir drabužių, išvedė ją į lauką, lauke sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, po ko vėl sugriebęs už plaukų nusivedė ją į (duomenys neskelbtini) namą, kur laiptinėje ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nuo pastūmimo parkrito ir užsigavo kairį petį, po ko, vėl sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų ir drabužių, nusivedė ją į namus - adresu (duomenys neskelbtini), kur jai sudavė tris smūgius ranka į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. G. kraujosruvą skruoste po dešine akimi, nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2024-09-22 11.08 val. S. M. nustatytas 2,70 prom. neblaivumas, 11.07 val. R. G. nustatytas 3,40 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 87-88).

Penkiuose policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad rasti proceso dalyvius, suvesti į akistatą nukentėjusiosios R. G. ir liudytojos D. K. nėra galimybės, nes su liudytoja nepavyksta susisiekti arba ji būna neblaivi (1 t., b. l. 64, 65, 66, 67, 68).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas ir joks logiškas bei įtikinamas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, įspėta dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, tiek skambindama į Bendrą pagalbos centrą, tiek pasakodama į įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams, tiek du kartus skirtingu laiku apklausta ikiteisminio tyrimo metu, būtų turėjusi pagrindą kaltinamąjį apkalbėti ir melagingai apkaltinti įvykio laiku jos atžvilgiu smurtavus ir ją sužalojus, tai yra padarius kriminalinę veiką. Paminėti nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, ko negalima pasakyti apie teismo jau aptartus kaltinamojo parodymus. Nors įvykio metu nukentėjusioji ir buvo neblaivi, tačiau savo parodymus dėl smurtavimo patvirtino du kartus apklausta tyrėjos ir jokių duomenų, kad ji tyrėjos buvo apklausinėjama neblaivi ir nesuvokė, ką sakė – nėra. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, kuri nors ir atsisakė teisme prieš kaltinamąjį duoti parodymus, būtų linkusi meluoti, fantazuoti, manipuliuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų. Ji byloje nereiškia civilinio ieškinio, nereikalauja iš kaltinamojo jokios žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji yra socialiai pažeidžiama, neturi savo gyvenamosios vietos, gyvena pas kaltinamąjį ir tam tikra prasme yra priklausoma nuo nelegaliai dirbančio kaltinamojo, todėl galimybę daryti jai įtaką kaltinamasis turėjo ir turi, kaip tai nurodė ir liudytoja G. A., kuriai nukentėjusioji pasisakė, kad yra verčiama keisti parodymus, kad ji kaltinamojo bijo. Taigi nėra ir nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima, kitų įrodymų kontekste, vadovautis ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino iš pačios nukentėjusiosios žodžių apklausos protokolus surašiusi liudytoja – policijos pareigūnė G. A..

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Taigi teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių ir bešališkų liudytojų M. M., G. A. ir R. R. parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metui duoti parodymai ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

policijos registruojamų įvykių registre ir garso įraše iš Bendro pagalbos centro užfiksuota, kad 2024-09-22 10.38 val., telefonu kreipėsi R. G., kuri kalbėjo mandagiai, adekvačiai dėstė mintis, nurodė, kad prieš valandą sugyventinis ją sumušė, mušė per veidą, pamini plaukus, bet tuo metu yra pertraukiama operatorės, taip pat pasakė, kad veide yra „mėlynės“, kad šiuo metu sugyventinis miega, o ji išėjo į lauką, sakė, kad bijo su juo būti, kad sugyventinis ne pirmą kartą taip elgiasi, bet pirmą kartą yra „mėlynės“;

greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad atvykusiems medikams R. G. paaiškino, kad buvo užpulta, kad ją tempė už plaukų, kad skauda galvą, fiksuota po dešine akimi pas nukentėjusiąją matoma hematoma;

teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl medikų aprašyto sužalojimo – poodinės kraujosruvos skruoste po dešine akimi, kuri galėjo atsirasti ir dėl kito asmens suduoto smūgio, nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata;

policijos pareigūnų tarnybinių kamerų vaizdo (ų) įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji juos pasitinka laiptinėje ir sako, kad ją sumušė, kaip galima suprasti – kaltinamasis, kuris tuo metu miega bute, matoma, kad galimai yra ištinęs nukentėjusiosios kairės pusės skruostas, o po dešine akimi yra kraujosruva, nukentėjusioji sako, kad su kaltinamuoju, kaip sugyventiniai, kartu gyvena apie metus, kad smurtas yra buvęs ir anksčiau, bet ne toks. Nukentėjusioji kaltinamojo akivaizdoje patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, parodė, kad smurtavo į abi veido puses, sako ryte „papuošė“, o kaltinamasis atsako, kad ji pati prisiprašė, tai yra tuo pačiu patvirtindamas, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą sako tiesą. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, elgėsi ir kalbėjo visiškai adekvačiai, prasmingai atsakinėjo į klausimus ir pats juos logiškai uždavinėjo, ginčijosi su policijos pareigūnais, agresyviai elgėsi nukentėjusiosios atžvilgiu, keikė ją, mėtė jos daiktus, išvarinėjo, kai tuo tarpu nukentėjusioji elgėsi ramiai, nors ir buvo neblaivi - taip pat prasmingai ir logiškai kalbėjo, atsakinėjo į pareigūnų klausimus. Kaltinamasis į pareigūnų klausimus dėl panaudoto smurto neatsakinėjo, pasakė, kad neprisimena, bet tuo pačiu ir nepaneigė smurtavęs.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau tris kartus buvo teistas už smurtinius veiksmus prieš artimoje aplinkoje gyvenančius asmenis, tame tarpe vaiką, todėl fizinis smurtavimas kaltinamajam yra būdingas ir savo neteisėto elgesio, kaip rodo šios bylos medžiaga, jis nekeičia.

Kadangi kaltinamojo kaltė, teismo įsitikinimu – neginčijamai įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, jo neprisipažinimas smurtavus nukentėjusiosios sugyventinės, tai yra šeimos narės, atžvilgiu, vertintinas kritiškai, kaip kaltinamojo siekis klaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje, ką patvirtino ir įvykio vietoje su kaltinamuoju bendravęs policijos pareigūnas bei akivaizdžiai patvirtina pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas ir teismo jau aptartas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, todėl jis galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėdamas fizinį pranašumą prieš smulkaus sudėjimo nukentėjusiąją, jau buvęs teistas už smurtinę nusikalstamą veiką prieš moterį ir vaiką, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes, kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgiai nukentėjusiajai, tame tarpe į veidą, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo/fizinio skausmo sukėlimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje - nukentėjusiajai padaryti (-as) sužalojimai (-as) teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat akivaizdu, kad dėl kaltinime nurodyto fizinio smurto nukentėjusiajai buvo sukeltas ir fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad S. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (šeimos nario – sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas).

Dėl pripažinimo recidyvistu

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ketvirtą kartą teisiamas už smurtą prieš artimoje aplinkoje gyvenančius asmenis, tame tarpe buvo teistas ir prieš mažametį vaiką, į tai, kad visi jo teistumai neišnykę, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis šį kartą turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnę moterį – sugyventinę, dėl nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 3 kartus, visus kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, VšĮ Jonavos PSPC dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė, Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje (Aleksoto sektoriuje) gydėsi 2002-01-28/2002-02-06 (diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai), F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), F60.3. (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas) - epikrizėje nurodyta, kad turi polinkį elgtis impulsyviai neatsižvelgiant į pasekmes, konfliktiškas, pasireiškia pykčio proveržiai, kt. (1 t., b. l. 122); 2021-05-05/13 laikotarpiu gydytas Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje, pagrindinė diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai); taip pat epikrizėje (1 t., b. l. 124) nurodyta, kad diagnozuoti ir Psichikos bei elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, Priklausomybės sindromas, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais.

Kaltinamajam, smurtaujančiam ne pirmą kartą, kurio elgesiui anksčiau tris kartus skirtos švelnesnes bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas, įtakos nepadarė, kuris šios bylos proceso metu kritiškai savo elgesio nevertino, nesigailėjo ir klaidino teismą, šį kartą skirtina griežčiausia – terminuota laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajai sukelta nebuvo – mažesnė, nei vidurkis (BK 50 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra jokio pagrindo iš ankstesnių teistumų išvadų nepadariusiam kaltinamajam bausmės vykdymo atidėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kito žmogaus, dažniausiai to, kuris yra silpnesnis, mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik mušdamas, žemindamas ir kontroliuodamas kitą pats gali pasijusti vertingas ir galingas. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, ketinimais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Pakankamai ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, o kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis.

Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, už smurtinį nusikaltimą teisiamam ketvirtą kartą, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, dar pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas, kartu su bausme, kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis PK, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

CD su vaizdo/garso įrašais, saugomas prie 1 bylos tomo, paliktinas saugoti byloje.

CD su liudytojų apklausomis teisme, saugomas byloje (2 t., b. l. 43), paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

11,90 Eur pašto išlaidos ir 318,75 Eur kaltinamojo gynybos išlaidos (2025-07-15 VGTPT pažyma Nr. APD-2025-08155), atsižvelgiant į tai, kad gynybą bedarbiui kaltinamajam užtikrino teismas, į tai, kad jam nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sugyventinei), ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę: S. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis PK, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius vykdant nuosprendį - panaikinti.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų valstybei iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).