Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-309-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-21
Bylos Nr.
2S-309-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17959-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
UAB „Norfos mažmena“
Atsakovas
UAB „Serneta“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-309-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17959-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ 19 794,44 Lt permokėto nuomos mokesčio, 244,62 Lt palūkanų, bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei sustabdyti nuomos mokesčio dalies mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas konstatavo, kad nors reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo tokias priemones taikyti. Ieškovas jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismui nėra pateikęs. Be to, reikalavimo dydis, nesant skolininko veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma yra didelė atsakovui bei įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius atsakovo turtui arešto teismo sprendimo įvykdymas pasunks arba taps neįmanomas, teismas prašymą dėl turto arešto taikymo atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti nuomos mokesčio dalies mokėjimą. Teismo nuomone, ieškovas prašymo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę šioje bylos stadijoje ne tik kad pakankamai nepagrindė, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės išeina už ieškinio reikalavimo ribų, nesusijusi su būsimo sprendimo įvykdymo rizika, todėl jo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė. Ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, nepagrįstai gautų sumų negrąžinimo, sudarė pakankamą pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones;vien tas faktas, kad ieškovas buvo privestas kreiptis į teismą su ieškiniu, bei tai, kad atsakovas jau kurį laiką vengia grąžinti ieškovo permokėtas sumas už nuomą patvirtina, kad atsakovas piktybiškai naudojasi susidariusia situacija ir vengia grąžinti ieškovui jo permokėtas sumas. Apelianto nuomone, atsakovas sąmoningas vengimas tinkamo prievolių įvykdymo yra ne tik akivaizdus piktnaudžiavimas teise, bet ir duoda pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga. Akivaizdu, jog nepritaikius minėtų priemonių, atsakovas turės galimybę realizuoti ar kitaip apsaugoti savo pinigines lėšas ir turtą. atsakovo blogą finansinę padėtį įrodo, ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui yra paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad jeigu įmonės finansinė padėtis iš tikrųjų būtų gera, niekas į teismą dėl bankroto bylos nesikreiptų.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė,(ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė), į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį ir kt. Aplinkybės siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui ieškinio patenkinimo atveju, kad priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė. Ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, nepagrįstai gautų sumų negrąžinimo, sudarė pakankamą pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui (skolininkui) kaip juridiniam asmeniui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jo įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi gera atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Santeka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-447/2009; 2009 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civ. byloje laivų LKAB „Klaipėdos smeltė“ v. UAB „Litbana“, bylos Nr. 2-1230/2009, 2010 m. balandžio 1 d. nutartį, priimta civ. byloje UAB „ABB“ v. UAB „Autobela“ ir T. B., bylos Nr. 2-432/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 20 039,06 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Serneta“.

Pagal civiliniame procese galiojančius šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Taigi aplinkybę, jog šis reikalavimas didelis konkrečiam juridiniam asmeniui - atsakovui – turėjo įrodyti ieškovas. Byloje tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų nėra, t. y. ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo atsakovo sunkios finansinės padėties, nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, t. y. duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą (lėšas) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Be to, ir kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pvz., duomenų apie nuosavybės teise turimą turtą, vidutinę jo rinkos vertę, kitas turtines prievoles ir/ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar jos finansinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Vien ta aplinkybė, jog ginčas tarp šalių - turtinio pobūdžio ir tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovo blogą finansinę padėtį įrodo, ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui yra paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos teismų sistemos LITEKO duomenis, 2010-07-29 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškėjo AS „Ramirent“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serneta“. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010-10-29 nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Serneta”, kadangi atsakovo pradelsti įsiskolinimai neviršija atsakovo turimo viso turto vertės. Taigi vien ta aplinkybė, jog teismui buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serneta“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai rodo, jog įmonės finansinė padėtis yra ne tik sunki, bet ir iš atsakovo skolą atgauti praktiškai neįmanoma.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-19 nutarties, iš ieškovo UAB “Norfos mažmena” priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Norfos mažmena“ 5,60 Lt (penkis litus ir 60 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski