Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko (buvęs pavadinimas - akcinė bendrovė DnB NORD bankas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-1307-264/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko ieškinį atsakovams antstoliui R. B., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „I.T. Capital“, V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Business credo“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB bankas ieškiniu, 2010-07-02 pareikštu atsakovams antstoliui R. B., UAB „I. T. Capital“, V. B. ir UAB „Business credo“ (CK 6.66 straipsnio, CPK 602 straipsnio pagrindais), prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2010-05-14 Kauno miesto apylinkės teismo rezoliucija 2010-04-23 patvirtintą 7,45 kv. m ploto operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kiemo aikštelės, 2 vnt. rezervuarų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau - Turtas), pardavimo už 5800 Lt skolininko UAB „I. T. Capital“ pasiūlytam pirkėjui V. B. aktą Nr. 0085/10/00489 (toliau – Ginčo aktas), 2) taikyti restituciją ir priteisti: iš atsakovo V. B. 7,45 kv. m. ploto pastatą – operatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius (kiemo aikštelę, 2 vnt. rezervuarus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „I.T. Capital“ nuosavybėn; o iš atsakovo UAB „Business credo“ 5298 Lt (išieškota suma pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-6643-249/2010) ir iš atsakovo antstolio R. B. 502 Lt (vykdymo išlaidos) atsakovo V. B. naudai; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 3-8 l.; CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2010-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-249-264/2013 iškelta atsakovo UAB „I. T. Capital“ bankroto byla, o 2011-02-01 teismo nutartimi minėtas atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir nutarta jį likviduoti dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių bei įrodymų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, tarp jų, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, jog teismo ekspertizės akto išvados nepaneigia antstolio pavedimu atliktos ekspertizės išvados, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškinį (CPK 176 str., 183 str., 185 str.). Todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo, kuris neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CPK nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą siekdamas apginti pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 1 d.). CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais gali pripažinti teismas suinteresuotų asmenų reikalavimu. Suinteresuotais asmenimis vykdymo procese yra asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teisės aktams įtvirtinant dvigubą varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmą (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas vertintinas kaip teisinis rezultatas, orientuojantis į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą, kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes; pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai reglamentuoti CPK 602 straipsnyje, o jų santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčijantis Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-14 patvirtintą 2010-04-23 turto pardavimo už 5800 Lt sumą skolininko UAB „I. T. Capital“ pasiūlytam pirkėjui - atsakovui V. B. aktą (vadinamas Ginčo aktu; 1 b. t., 50 l.), yra nurodyto skolininko - atsakovo BUAB „I. T. Capital“ kreditorius, suinteresuotas šio skolininko Turto pardavimu kuo didesne kaina (1 b. t., 51-53 l.). Beje, Kauno apygardos teismas teisingai nurodė, jog BUAB „I. T. Capital“ bankroto byloje Nr. B2-249-264/2013 yra patvirtintas ieškovo hipoteka užtikrintas 12 904 776,33 Lt finansinis reikalavimas (2 b. t., 190-191 l.). Nors BUAB „I. T. Capital“ prievolių įvykdymas ieškovui yra užtikrintas hipoteka (1 b. t., 10-23 l.), tačiau ieškovo patvirtinto finansinio reikalavimo atsakovui BUAB „I. T. Capital“ suma yra didelė (12 904 776,33 Lt), atsakovas BUAB „I. T. Capital“ yra nemokus, be to, ieškovo finansinis reikalavimas bankroto byloje Nr. B2-249-264/2013 dar nepatenkintas (su juo neatsiskaityta), o realizavus įkeistą turtą (kurio vertė pagal hipotekos lakštus - 12 650 000 Lt), gautos pinginės sumos gali nepakakti atsakovo prievolių ieškovui įvykdymui. Todėl ieškovas yra suinteresuotas, jog skolininko (atsakovo) turtas būtų parduotas už didžiausią kainą.

Be to, nors apygardos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, nesant šiame įstatyme įtvirtintų sąlygų viseto, tačiau bylos duomenimis, ieškovas Turto pardavimo aktą Nr. 0085/10/00489 ginčijo ne tik remdamasis CK 6.66 straipsniu, bet ir CPK 602 straipsnio 6 dalies pagrindu (1 b. t., 3-8 l.; 2 b. t., 76-85 l., 132-134 l, 143-145 l.). Pagal įstatymą, ieškinio turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 135 straipsnyje; tarp jų – pareiga ieškovui nurodyti faktinį ieškinio pagrindą - faktinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi tai, jog nepagrįstas ieškinio reikalavimas pagal CK 6.66 straipsnį, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ar nepagrindė ieškinio, pareikšto CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu; juolab kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 602 str. 1 d. 6 p.).

Taigi minėtos aplinkybės pagrindžia ieškovo teisę ginčyti 2010-04-23 Turto pardavimo aktą Nr. 0085/10/00489, o apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje (CPK 185 str., 602 str. 2 d., 633 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai rėmėsi antstolio 2010-04-29 patvarkymo Nr. 0085/10/00489 pagrindu atliktos Turto vertinimo ekspertizės aktu Nr. 10-5-051, o ne teismo pavedimu atliktos teismo ekspertizės aktu Nr. R-11-02 ir jo nustatyta Turto verte.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti ją atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertą. Eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).

Pagal CPK 681 straipsnyje nustatytas taisykles, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis; antstolis turi taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-430/2010). Tuo atveju, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.), o kai skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos rinkos kainos, privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, taip pat paskirdamas papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-430/2010).

Nagrinėjamu atveju antstolio R. B. 2010-04-09 patvarkymu paskirtą ekspertizę Turto vertei nustatyti atliko antstolio pavedimu paskirta UAB „Krivita“ (vykdomoji byla Nr. 0085/10/00489), kurios turto vertintoja I. K. nustatė, jog pastatų ir kiemo statinių, esančių Kaune, Savanorių pr. 441, priklausančių nuosavybės teise UAB „I. T. Capital“, rinkos vertė yra 28000 Lt, tarp jų Turto vertė - 5 800 Lt (7,45 kv. m ploto pastato - operatorinės, unikalus Nr. 1995-5026-1039, vertė yra 2800 Lt, o kiemo statinių (kiemo aikštelės, 2 vnt. rezervuarų), unikalus Nr. 1995-5026-1040, vertė yra 3000 Lt; ekspertizės akto Nr. 2010-K-051 4 l., 1 b. t., 83 l.). Bylos duomenimis, Turtas pagal minėtą vertę parduotas atsakovui V. B., antstolio surašytu, teisėjo patvirtintu Ginčo aktu (1 b. t., 50 l.). Nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00489 matyti, kad 7,45 kv. m. pastato - operatorinės vidutinė rinkos vertė yra 30 402 Lt, o 2 vnt. kiemo aikštelės rezervuarų vidutinė rinkos vertė – 2940 Lt, ir šie duomenys antstoliui buvo žinomi, tačiau pagal bylos duomenis, antstolis jų neįvertino ir nekėlė abejonių dėl ekspertizės akte vertintojo nustatytos 7,45 kv. m. pastato – operatorinės vidutinės rinkos vertės, kuri šiame akte nurodyta (2800 Lt) 10 kartų mažesnė už VĮ „Registrų centras“ nurodytą minėto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę; beje, abejonių dėl Turto kainos neiškėlė ir Kauno m. apylinkės teismas, patvirtindamas Ginčo aktą.

Nagrinėjamoje byloje apygardos teismo 2011-03-03 nutarties pagrindu teismo ekspertizę atliko teismo ekspertas V. Š., 2011-05-17 teismo ekspertizės akte Nr. R-11-02 nurodydamas, kad Turto rinkos vertė jo pardavimo metu (2010-04-23) buvo 159 000 Lt (ekspertizės akto Nr. R-11-02 20 l.; 3 b. t. priedas). Tačiau apygardos teismas be pagrindo nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės aktu ir teismo eksperto nustatyta Turto rinkos verte, nepagrįstai nurodęs, jog teismo pavedimu turto vertintojo V. Š. atlikta ekspertizė nepaneigia antstolio pavedimu turto vertintojos I. K. atlikto turto vertinimo, nors tokia teismo išvada neatitinka bylos įrodymų (tarp jų paminėtų ekspertizių aktų, Turto vertinimo duomenų, teismo eksperto ir turto vertintojos paaiškinimų teismo posėdžio metu), o taip pat įstatymo reikalavimų (CPK 183 str., 185 str., 218 str.).

Minėta, kad teismas įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str., 218 str.).

Pagal skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnį, turto vertintojas parenka metodus (jų derinius), taikymo būdus atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį; o detalesnė jų parinkimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje turto vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Pagal nurodytos Metodikos, galiojusios Turto vertinimo metu, 22 punktą, vertinimo metodas parenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirties ir turto tipo, o turto vertės skaičiavimai paprastai atliekami keliais metodais, kurių parinkimas turi būti pagrindžiamas.

Nagrinėjamu atveju iš Turto vertinimo ekspertizių aktų duomenų ir turto vertintojo bei teismo eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu (2010-04-21 ekspertizės aktas Nr. 10-K-051 ir 2011-05-17 ekspertizės aktas Nr. R-11-02, 3 bylos tomo priedas; 2 b. t., 78-80 l.) matyti, kad Turtas buvo įvertintas parenkant skirtingus metodus: turto vertintoja I. K. taikė atkuriamosios vertės metodą (teismo posėdžio metu nurodė, jog klaidingai ekspertizės akte įrašė apie ekspertizės atlikimą lyginamosios vertės metodu), o teismo ekspertas V. Š. – lyginamosios vertės metodą, ir kaip kontrolinį objekto vertės nustatymo metodą taikė naudojimo pajamų metodą. Pagal Metodiką, atkuriamosios vertės metodo pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas (21.2 p.); naudojimo pajamų metodas – tai turto vertinimas ne kaip įvairaus turto sumos, o kaip verslo objekto, duodančio pelną, taikomo tada, kai tikimasi, jog vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje (21.3 p.), o lyginamosios vertės metodo esmė yra turto vertės nustatymas, palyginant analogiškų turto objektų faktinių sandorių kainas, ir atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus (21.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo paskirtos teismo ekspertizės, atliktos lyginamuoju metodu, aktas yra išsamus ir pagrindžia Turto rinkos kainą; įvertinant Turtą atsižvelgta į panašaus Turto pardavimo rinkoje sandorius ir į kitus Turto vertę įtakojančius faktorius, tarp jų lokalizacijos vietą, transporto priemonių srautus; be to, greta pagrindinio (lyginamosios vertės) metodo Turtui įvertinti buvo naudojamas ir naudojimo pajamų metodas - kaip kontrolinis objekto vertės nustatymo metodas, o teismo ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo panašių sandorių (2 b. t., 78-80 l.). Tai, jog vykdymo procese nebuvo ginčijama antstolio pavedimu atlikta ekspertizė, nesudarė pagrindo apygardos teismui laikyti ją teisinga, juolab kad teismo paskirto eksperto nustatyta Turto rinkos vertė yra daugiau nei 27 kartus didesnė nei nustatyta UAB „Krivita“ turto vertintojos, atlikusios turto vertinimą atkuriamosios vertės metodu, kuris paprastai taikomas nustatant objekto atkuriamąją vertę, juolab kad antstolio pavedimu atliktos ekspertizės nustatyta Turto kaina, atsižvelgiant į parduodamo Turto vietą, jo paskirtį, neatitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų ( CK 1.5 str.).

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti teismo paskirtos ekspertizės 2011-05-17 akto Nr. R-11-02 išvadomis, kurios yra pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus, o apygardos teismas, neišsamiai ištyręs ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ekspertizių aktus, nustatydamas Turto rinkos kainą, be pagrindo vadovaudavosi antstolio pavedimu atliktos ekspertizės išvada, atmesdamas teismo paskirtos ekspertizės akto išvadas, nepaneigęs jų teisingumo ir pagrįstumo (CPK 218 str.), bei padarė neteisingas išvadas dėl parduodamo Turto rinkos vertės ir nebuvimo CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindo pripažinti Turto pardavimo aktą negaliojančiu.

Dėl nurodyto, panaikintinas teismo sprendimas ir patenkintinas ieškinio reikalavimas, pripažįstant negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Ginčo aktą, kurį pripažinus negaliojančiu, yra pagrindo taikyti restituciją (CPK 602 str. 1 d. 6 p.; CK 1.80 str. 2 d., 1.82 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, nurodė, kad pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.; taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restitucijos taikymo būdas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms ir įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo netaikyti restitucijos. Atsakovas BAUB „I. T. Capital“, buvęs Turto savininkas, Kauno apygardos teismo 2011-02-01 nutartimi pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl restitucijos taikymas natūra atitinka BUAB „I. T. Capital“ kreditorių interesus; juolab kad teismo paskirto eksperto teigimu, atsakovo BUAB „I. T. Capital“ turto kompleksas galėtų būti parduotas už didesnę rinkos kainą; atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog, vykstant teismo procesui, Turto nenaudoja pagal paskirtį, veiklos nevykdo ir neatliko Turto pagerinimo (2 b. t., 78 l.). Taigi restitucijos taikymas natūra nagrinėjamu atveju nepažeidžia šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, bei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str., 1.82 str.).

Dėl pasakyto panaikintinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys: pripažintinas negaliojančiu ginčo aktas nuo jo sudarymo momento ir taikytina restitucija (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinį sumokėjo 174 Lt žyminį mokestį (1 b. t., 9 l.), 6050 Lt sumokėjo už paskirtą teismo ekspertizę (2 b. t., 28 l.); t. y. iš viso patyrė 6 224 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, panaikinus apygardos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo patenkinamas ieškovo ieškinys, turint omenyje, kad atsakovas BUAB „I. T. Capital“ yra bankrutavusi įmonė, iš atsakovų V. B., UAB „Business credo“, antstolio R. B. lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 174 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, bei iš atsakovų V. B., UAB „Business credo“, antstolio R. B. ir BUAB „I. T. Capital“ lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 6 050 Lt išlaidų už ekspertizę, o valstybės naudai – 47,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 83 str. 1 d. 8 p., 302 str.).

Be to, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovų V. B., UAB „Business credo“, antstolio R. B. lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 174 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o iš atsakovų V. B., UAB „Business credo“, antstolio R. B. ir BUAB „I. T. Capital“ lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 1 452 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (2 b. t., 148-149 l.; CPK 93 str., 98 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo akcinės bendrovės DnB banko, į. k. 112029270, ieškinys.

Priimti naują teismo sprendimą – patenkinti nurodyto ieškovo ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu Turto - 7,45 kv. m. ploto operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kiemo aikštelės, 2 vnt. rezervuarų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-23, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2010-04-23 aktą Nr. 0085/10/00489, patvirtintą 2010-05-14 Kauno miesto apylinkės teismo rezoliucija, nuo jo sudarymo momento.

1. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pastatą – operatorinę (7,45 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (kiemo aikštelę, 2 vnt. rezervuarus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „I. T. Capital“, į. k. 301169910;

2. uždarosios akcinės bendrovės „Business credo“, į. k. 300027630, 5298 Lt (penki tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt aštuoni Lt) ir iš atsakovo antstolio R. B., 502 Lt (penki šimtai du Lt) atsakovui V. B..

Priteisti iš atsakovų V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Business credo“, antstolio R. B. po 58 Lt (penkiasdešimt aštuoni Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ieškovui akcinei bendrovei DnB bankui, į. k. 112029270, o iš atsakovų V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Business credo“, antstolio R. B., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „I. T. Capital“, po 1513 Lt (vienas tūkstantis trylika Lt) ekspertizės išlaidų ieškovui akcinei bendrovei DnB bankui, bei po 12 Lt (dvylika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovų V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Business credo“, antstolio R. B. po 58 Lt (penkiasdešimt aštuoni Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidų bei iš atsakovų V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Business credo“, antstolio R. B., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „I. T. Capital“ po 363 Lt (trys šimtai šešiasdešimt trys Lt) išlaidų už advokato pagalbą, ieškovo akcinės bendrovės DnB banko naudai.