Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-360/2016

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Proceso Nr. 1-06-3-00090-2014-6

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo ir išteisintojo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. ir S. G. išteisinti pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

S. G. civilinis ieškinys J. S. paliktas nenagrinėtas.

J. S. civilinis ieškinys S. G. paliktas nenagrinėtas.

Šioje byloje išteisintoji ir privati kaltintoja buvo ir J. S., tačiau jos apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. šioje byloje buvo kaltinama pagal LR BK 154 str.1 d., 155 str. 1 d. dėl to, kad ji nenustatytu tiksliu laiku Klaipėdos apygardos teismui, adresu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinį liudijimą, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri šmeižia ir įžeidžia S. G., o būtent: ,,Iš mano išdėstymo aukščiau galima padaryti išvadą, kad klastojimo faktų yra daugiau negu reikia, tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės, tiek registrų centro, tiek notarės. Viso šio ansamblio dirigentas S. G.“; „E. G. neina todėl, kad bijo, todėl dėl šventos ramybės pasirašė, kad gavo 5000 rublių, nes S. G. grasina, kad paskųs mokesčių inspekcijai (jis nelegaliai kartais suremontuoja vieną kitą mašiną), tai padegs jo namą, atvažiavęs prie jo namų užsidengia automobilio valstybinius numerius ir stebi pro žiūronus ką jis veikia, žodžiu ieško kompramato „Liudysi prieš mane aš tave patvarkysiu“; „Matomai bijojo, kad nesužlugdytų jo aferą su tėvų namu“; „Taigi S. G. dar ir gerokai užsidirbo iš motinos nelaimės“.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai ir suinteresuotai išteisino J. S., savo nuosprendį formaliai ir neteisingai motyvuodamas, ji turėjo būti pripažinta kalta ir būti nuteista įstatymo numatyta tvarka, kadangi jį įžūliai, viešai apšmeižė ir įžeidė, tą darė ir teismo posėdžio metu nagrinėjant šią bylą. Apeliantas skunde teigia, jog teismui pateikė įrodymus, kad J. S. iš tikrųjų, jo manymu, „sukčiavo“ ir iki šiol deda pastangas, kad apgauti teismą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privatus kaltintojas ir išteisintasis S. G. ir jo gynėjas A. Kvaščevičius apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Išteisintoji ir privati kaltintoja pagal priešpriešinį skundą J. S. ir jos gynėjas advokatas E. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundai atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrintina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribuose, t. y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įsiteisėtų teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusioji ir privati kaltintoja, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl J. S. nekaltumo.

Iš S. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl J. S. išteisinimo, nes, jo nuomone, teismas nepagrįstai ir suinteresuotai išteisino J. S. nuosprendyje formaliai ir nepagrįstai motyvuodamas, kad tarp jo ir J. S. ilgą laiką vyksta įvairūs nesutarimai ir teisiniai ginčai, tarp jų susiklostę neigiami santykiai ir kt., ir nepagrįstai konstatavo, kad J. S. nepadarė BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pagal inkriminuotus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, BK 155 straipsnis neteko galios nuo 2015-07-10 ir tokiu būdu nusikalstama veika, kuria buvo kaltinama J. S. , yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Pagal BK 2 straipsnio 1 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d. įstatymų leidėjas panaikino baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą pagal BK 155 straipsnį, todėl veika – įžeidimas, dėl kurios buvo išteisinti tiek J. S., tiek S. G. – tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti J. S. priimtą išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su kaltinimu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, neanalizuojami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Privatus kaltintojas S. G. kaltina J. S. jį apšmeižus – Klaipėdos apygardos teismui, adresu (duomenys neskelbtini, Klaipėda, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus rašytinį liudijimą, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri šmeižia S. G., o būtent: ,,Iš mano išdėstymo aukščiau galima padaryti išvadą, kad klastojimo faktų yra daugiau negu reikia, tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės, tiek registrų centro, tiek notarės. Viso šio ansamblio dirigentas S. G.“; „E. G. neina todėl, kad bijo, todėl dėl šventos ramybės pasirašė, kad gavo 5000 rublių, nes S. G. grasina, kad paskųs mokesčių inspekcijai (jis nelegaliai kartais suremontuoja vieną kitą mašiną), tai padegs jo namą, atvažiavęs prie jo namų užsidengia automobilio valstybinius numerius ir stebi pro žiūronus ką jis veikia, žodžiu ieško kompramato „Liudysi prieš mane aš tave patvarkysiu“; „Matomai bijojo, kad nesužlugdytų jo aferą su tėvų namu“; „Taigi S. G. dar ir gerokai užsidirbo iš motinos nelaimės“.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Pagal teismų praktiką tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu yra pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar pan. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviai šmeižimas gali būti padaromas aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį. Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias, tačiau ne už nuomonę, kuri pagal teismų praktiką yra požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ir įvykių vertinimas, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, turi vertinamąjį pobūdį, todėl nuomonei netaikomi tiesos ir tikslingumo kriterijai, tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmę, išsamiai išanalizavo J. S. teiginių prasmę ir reikšmę, teisingai nustatė, kad jos veiksmuose nenustatyta nei tyčia padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nei objektyvioji šios veikos pusė.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme J. S. pateikė rašytinį liudijimą, kuriame, kaip nurodė S. G., ji pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį šmeižia. Visiškai pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp J. S. ir S. G. susiklostė gana neigiami santykiai, kuriuos sukėlė įvairūs turtinio pobūdžio ginčai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad J. S. ir S. G. yra artimi giminaičiai – brolis ir sesuo, ilgą laiką teismuose vyko civilinių bylų tarp jų nagrinėjimas, buvo pradėti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai, jų visų pagrindas įvairūs turtinio pobūdžio ginčai. Tiek J. S., tiek S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie neturėjo tikslo vienas kitą apšmeižti, bei nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui, kur buvo nagrinėjami kilę civiliniai ginčai tarp jų, jie reiškė savo susidariusią nuomonę vienas apie kitą, kad nagrinėdamas bylą teismas atkreiptų dėmesį į vieną ar kitą faktą, tai turėtų įtakos galutiniam teismo sprendimui, tačiau nei J. S., nei S. G. neturėjo tikslo specialiai vienas kitą žeminti ir šmeižti.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad J. S. rašytinis liudijimas buvo pateiktas nagrinėjant civilinę bylą ir, kaip ji pati nurodė, jog jos tikslas buvo atkreipti teismo dėmesį į tam tikrą jos pateiktą informaciją, kuri susijusi būtent su nagrinėjamais turtinio pobūdžio ginčais ir visiškai neturėjo tikslo pažeminti ir apšmeižti S. G.. J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad rašytiniame liudijime nurodyti teiginiai yra jos nuomonė, kuri, jos manymu, buvo svarbi pateikti teismui siekiant priimti pagrįstą sprendimą. Kaip nurodė J. S., jos teiginyje ,,Iš mano išdėstymo aukščiau galima padaryti išvadą, kad klastojimo faktų yra daugiau negu reikia, tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės, tiek registrų centro, tiek notarės. Viso šio ansamblio dirigentas S. G.“ nėra konkretaus ir kategoriško tvirtinimo, kad būtent S. G. veiksmais atliktas klastojimas ar koks kitas nusikalstamas veiksmas ir vien frazė „ansamblio dirigentas“ nėra šiuo atveju niekuo šmeižikiška, tiesiog pagal jai žinomus duomenis ji pareiškė savo nuomonę. Kolegija pripažįsta, kad iš pateiktos J. S. frazės nėra pagrindo teigti, kad nurodydama šį teiginį J. S. turėjo tikslą apšmeižti D. G., kaip tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą buvo nagrinėjamos būtent paminėto pobūdžio aplinkybės. J. S. teiginys – „E. G. neina todėl, kad bijo, todėl dėl šventos ramybės pasirašė, kad gavo 5000 rublių, nes S. G. grasina, kad paskųs mokesčių inspekcijai (jis nelegaliai kartais suremontuoja vieną kitą mašiną), tai padegs jo namą, atvažiavęs prie jo namų užsidengia automobilio valstybinius numerius ir stebi pro žiūronus ką jis veikia, žodžiu ieško kompramato „Liudysi prieš mane aš tave patvarkysiu“, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodyta, nebuvo jos sugalvotas, tiek liudytojai S. S., tiek J. G. yra girdėję šiuos faktus iš E. G., o juos J. S. nurodžiusi tik kaip savo nuomonę dėl E. G. nenoro dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą. Kaip nurodė J. S., jos teiginys – „Matomai bijojo, kad nesužlugdytų jo aferą su tėvų namu“ – tai ilgalaikių turtinių paskolos santykių aplinkybių aiškinimasis civilinėje byloje ir būtent jos pasakyta nuomonė apie civilinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes. Taip pat J. S. nurodė, kad teiginys – „Taigi S. G. dar ir gerokai užsidirbo iš motinos nelaimės“ – yra paremtas baudžiamosios bylos medžiaga, kad S. G. gavo mamos pinigus, todėl ir šis nurodytas teiginys nesudaro šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties, nes J. S. reiškė savo nuomonę, remdamasi baudžiamosios bylos duomenimis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimu nelaikomas tiesiog nepalankios asmeniui informacijos pateikimas, nenustačius tikslo paniekinti, pažeminti žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, ypač jei ji teikiama valstybės institucijoms, įgalintoms ar informacijos skleidėjo nuomone – įgalintoms tikrinti tokią informaciją ir imtis reikiamų priemonių jai pasitvirtinus. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).

Taigi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S. pateikdama raštišką liudijimą Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje, pateikė savo nuomonę apie tam tikrus įvykius, kuriuos ji taip įvertino pagal jai žinomą informaciją ir kurie, jos manymu, buvo svarbūs nagrinėjant civilinę bylą. Tiek iš J. S. parodymų, tiek iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S. nurodydama teiginius apie S. G. ir išdėstydama savo nuomonę apie juos neturėjo tikslo paniekinti, pažeminti asmens, o pateikdama juos ir išreikšdama savo nuomonę siekė atkreipti į tai teismo dėmesį, nes, jos manymu, tai turėjo tiesioginę reikšmę tuo metu nagrinėjant civilinę bylą ir siekiant konkretaus rezultato civilinėje byloje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausti L. T. ir E. G.. Nors minėti asmenys ir nepatvirtino J. S. nurodytų teiginių teismui, tačiau, kaip minėta, tai nėra tiek svarbu nagrinėjant šią bylą, kadangi J. S. teiginiai nėra pripažįstami kaip tikrovės neatitinkanti informacija, o tai J. S. išreikšta nuomonė, kuri susijusi su nagrinėjama civiline byla. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ji buvo visiškai įsitikinusi, kad jos nurodyti teiginiai ir išreikšta nuomonė yra tikri. Asmuo prieš skleisdamas informaciją neprivalėjo įsitikinti jos tikrumu, nes tyčios turinį sudaro suvokimas ir norėjimas paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Šiuo atveju J. S. pateikdama liudijimą teismui ir nurodydama joje informaciją visų pirma turėjo tikslą apginti, jos manymu, pažeistas jos teises, o ne apšmeižti S. G. ar kitus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį, todėl nuomonei netaikomi tiesos ir tikslingumo kriterijai, tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

Taigi aptarusi anksčiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija gali pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmę, išsamiai išanalizavo J. S. teiginių prasmę ir reikšmę, pagrįstai įvertino, kad J. S. veiksmuose nenustatyta nei subjektyvioji, nei objektyvioji inkriminuojamos nusikalstamos veikos pusė, todėl nesant nusikalstamos veikos sudėties ji pagrįstai išteisinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. G. prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pripažino J. S. 579 Eur teisinės pagalbos išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti bei 203,95 Eur kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir priteisė jas iš S. G.. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).

Apeliantas teigia, kad nepagrįstai jam buvo nepriteistos S. J. suteiktos teisinės pagalbos paslaugos išlaidos. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. J. išbrauktas iš advokatų sąrašų ir negalėjo asmeniui teikti tokio pobūdžio paslaugų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla J. S. buvo pradėta pagal privataus kaltintojo S. G. skundą, kaltinamoji J. S. buvo išteisinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. S. gynėjo advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasi BPK 105 str. 6 d., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog privatus kaltintojas S. G. turi atlyginti J. S. turėtų 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti ir 203,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, ši suma nelaikytina per didele, ji atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintoji J. S. prašė priteisti iš S. G. 944,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (194,23 Eur kelionės išlaidų, bei 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal privataus kaltintojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išteisintosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išteisintosios turėtas 750 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 80–81, 140–141). Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintosios gynėjos advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, mano, kad prašoma priteisti 750 Eur suma yra gana didelė, neproporcinga ir neadekvati atliktam darbui, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais ji mažintina iki 500 Eur. Išteisintosios turėtos kelionės išlaidos 194,23 Ėur pagrįstos, jos patvirtintos dokumentais (t. 2, b. l. 76–79, 103–104, 138–139), todėl priteistinos iš S. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl valstybės patirtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokatui Alvydui Kvaščevičiui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam S. G. apeliacinės instancijos teisme, ja prašoma valstybės naudai priteisti 127,28 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. G.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas tik iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atmetus privataus kaltintojo nukentėjusiojo S. G. apeliacinį skundą, privataus kaltinimo byloje J. S. yra išteisintoji ir BPK normos nenumato galimybės iš tokio asmens išieškoti privataus kaltintojo nukentėjusiojo turėtų advokato atstovavimo išlaidų. BPK normos nenumato galimybės tokių išlaidų apmokėjimo ir iš atstovaujamojo, kuriam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltintojo ir išteisintojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti J. S. iš S. G. 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 194,23 Eur kelionės išlaidoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkinti.