Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas A. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose. 2008 metų kovo mėnesį pataisos namų pareigūnai eile veiksmų pažeidinėjo jo teises bei įžeidė jį. Dėl to pareiškėjas 2008 03 14 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. 2008 06 10 gavo iš LR Seimo kontrolierės 2008 06 06 pažymą Nr. 4D-2008/2-301. Tuomet pareiškėjas užpildė prašymą ir pridėjęs deklaraciją kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir advokato paskyrimo.

Po pareiškėjo pirmojo susitikimo su advokatu praėjo beveik 2 mėnesiai ir 2008 12 19 advokatas atėjo su naujai surašytu skundu, kurį pareiškėjas pasirašė neįsigilinęs į skundo turinį.

Grįžęs į savo gyvenamąją sekciją pareiškėjas įdėmiai perskaitė skundo kopiją ir pastebėjo, kad advokatas neįrašė skunde pareiškėjo 2008 02 20 pareiškimo Nr. 29-15 turinio ir to fakto, kad 2008 03 14 prižiūrėtojai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, jį užregistruoti ir dar kalbėdami su juo vartojo keiksmažodžius. Advokatas neaprašė ir įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Advokatas su pareiškėju nebendradarbiavo, neatsižvelgė į pareiškėjo teikiamus įrodymus, tuo, pareiškėjo manymu, savivaldžiaudamas ir piktnaudžiaudamas surašė 2008 12 19 skundą. Advokato 2008 10 22 ir 2008 12 19 surašyti skundai yra beveik identiški, juose nėra surašyti pataisos namų administracijos ir darbuotojų padaryti pažeidimai bei nusižengimai, o su tuo pareiškėjas nesutinka, tai jis 2008 m. gruodžio pabaigoje vėl parašė Tarnybai pareiškimą, kad advokatas jam būtų pakeistas. Kartu pareiškėjas parašė advokatui, kad jis jo atsisako, ir prašė, kad advokatas atsiimtų iš teismo paduotą skundą. 2009 01 23 pareiškėjas gavo iš Tarnybos 2009 01 20 sprendimą Nr. (1.7.)-APS-12-09, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl advokato pakeitimo. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad sprendimas prieštarauja Konstitucijai, juo pažeidžiamos Konstitucijoje saugomos žmogaus teisės. Remiasi Konstitucinio Teismo 1997 01 20, 2004 12 19, 2006 08 19 nutarimais.

Paaiškina, kad Tarnyba supranta, jog pažeidžia pareiškėjo teises, nurodo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui padaryta neturtinė žala, nes Tarnyba dangsto savo nesąžiningą darbuotoją, kuris netinkamai atlieka savo pareigas, o tuo pareiškėjui sudaromos kliūtys siekiant teisingumo, sukeliami nepatogumai, diskomfortas, nervinė įtampa.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir jo argumentus, prašė skundą tenkinti.

Tarnybos nuomone į advokato funkcijas neįeina suformulavimas tokios teisinės pozicijos, kokią laiko tikslinga pats pareiškėjas. Aiškina, kad Tarnyba nenustatė interesų konflikto ar kitų aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų pareiškėjui toliau teikti antrinės teisinės pagalbos, todėl, Tarnybos nuomone, buvo priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas atsisakyti pakeisti advokatą kitu.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą paaiškina, kad nėra visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, kurios nustatytos Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje. Paaiškina, kad pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto. Mano, kad pareiškėjas nepatyrė turtinės ar neturtinės žalos, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo manymu patirtos žalos, todėl nėra sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad advokato, trečiojo suinteresuoto asmens, poziciją rengiant pareiškėjui skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo lėmė aplinkybės, nurodytos advokato 2009 01 14 rašte Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui V. G. eigos. Šiame rašte išdėstytos aplinkybės atsako ir į pareiškėjo skunde nurodytus priekaištus advokatui. Pažymi, kad rašte išdėstytus argumentus advokatas išsakė ir pareiškėjui susitikimų metu. Pasirašydamas parengtą skundą pareiškėjas sutiko su tokia teisine pozicija.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs pareiškėjo pasisakymą, daro išvadą, kad skundas netenkinamas.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 01 20 sprendimo Nr. (1.7)-APS-12-09 teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas valstybės pareigą atlyginti jam neturtinę žalą kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų bei priimto sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą, neteisėtumo.

Skundžiamu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo 2009 01 05 prašymas, registracijos Nr. (1.7)-APP-1-09 (b. l. 44-45), pakeisti advokatą. Advokatas pareiškėjui skirtas 2008 07 21 Tarnybos sprendimu Nr. (1.7)-S-1417-08 (b. l. 55-56). Prašymas pakeisti advokatą motyvuojamas tuo, kad advokatas netinkamai atliko savo pareigas, atvyko pasimatyti su pareiškėju tik 2008 10 23 jau surašęs skundą į teismą. Pareiškėjo netenkino skundo surašymas, kadangi skundas buvo grindžiamas tik Seimo kontrolieriaus 2008 06 06 pažyma. Pareiškėjas prašyme dėl advokato pakeitimo paaiškina, kad jis pats jau buvo surinkęs dalį įrodymų dėl kitų pataisos namų administracijos padarytų pažeidimų, perdavė surinktus dokumentus advokatui ir prašė papildyti surašytą skundą kitais administracijos padarytais pažeidimais. Antrą kartą advokatas atvyko 2008 12 19 ir pateikė pareiškėjui teismui surašytą skundą. Pareiškėjas pamatė, kad skundas papildytas ir jį pasirašė, paliko sau kopiją. Po to, susipažinęs su skundo kopija, padarė išvadą, kad abiejų skundų turiniai beveik vienodi, išskyrus papildymą, kad pareiškėjas badavo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašė pakeisti advokatą.

Tarnyba skundžiamą sprendimą grindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo18 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Aiškina, kad interesų konfliktas nebuvo nustatytas, taip pat nenustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas A. M. negalėtų pareiškėjui toliau teikti antrinės teisinės pagalbos.

Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, kuriuos jis teikė ir advokatui, ir aiškino, kad pagal šiuos dokumentus skundas teismui turėjo būti papildytas nurodant pataisos namų administracijos kitus pažeidimus. Tai dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas sąmoningai badavo, dėl to reikalavo prokuroro, kad pareiškėjas domėjosi laiškų išdavimo nuteistiesiems tvarka, prašė daryti įstatymų kopijas, prašė leisti susipažinti su savo dokumentais, kurie saugomi socialinės reabilitacijos skyriuje. Pareiškėjas pateikė 2008 04 14 skundą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui, kuriame nurodoma, kad nebuvo tenkinami pareiškėjo prašymai dėl dokumentų atšvietimo, kad pareiškėjo prašymu jo nelankė pataisos namų administracijos atstovai. Taip pat buvo pateikti iš pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento gauti atsakymai į pareiškėjo prašymus bei pareiškėjui teiktų dokumentų kopijos, paties pareiškėjo prašymai ir skundai Kalėjimų departamentui, pataisos namų administracijai ir kt. Kaip teigia pareiškėjas, šituos dokumentus jis pateikė advokatui, tai patvirtina ir Tarnybos 2009 02 05 raštas, kuriuo V. G. dokumentai buvo grąžinti (b. l. 20). Iš šių dokumentų advokatas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kokia apimtimi teiktinas skundas teismui.

Byloje yra ir du advokato surašyti skundai Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 16-17 ir 18-19).

Teismas pateiktus dokumentus ir pareiškėjo rašytus prašymus ir skundus vertina tik tuo aspektu, ar tai, kad advokatas neįrašė į skundus teismui visų aplinkybių, kurios buvo paminėtos pareiškėjo teiktuose dokumentuose, galėjo būti pakankamu pagrindu keisti advokatą. Advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, keitimo galimas pagrindas numatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje. Advokatas gali būti pakeistas tik tuo atveju, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Kadangi įstatyme kalbama apie „konkrečią bylą“, tai įstatymo normoje nurodytos „kitos aplinkybės“ taip pat vertintinos kaip aplinkybės, kurios svarbios tik toje byloje ir jos turi būti asmeniškai susijusios su advokatu, kaip asmeniu. Šiuo atveju nesutarimas tarp pareiškėjo ir advokato yra tik dėl skirtingo požiūrio į skundo teismui motyvaciją, bet nėra duomenų, kad pareiškėjo netenkintų surašyto teismui skundo reikalavimas (atlyginti žalą) ar koks nors advokato asmeninis suinteresuotumas byla, kuri bus nagrinėjama. Pareiškėjas ir teismui nenurodė, kad norėjo skųsti kokį nors konkretų administracinį aktą ar norėjo kelti kokį nors kitą reikalavimą, nei nurodyta skunde teismui, nenurodė ir kokių nors konkrečių aplinkybių, kurios trukdytų paskirtam advokatui teikti teisinę pagalbą pareiškėjui. Teisme pareiškėjas taip pat neteigė, kad norėjo skųsti kokius nors pataisos namų administracijos ar Kalėjimų departamento sprendimus, o dėl advokato atvykimo datos praleido terminą tokiam skundui paduoti. Pareiškėjui dėl šių aplinkybių nustatymo buvo užduotas konkretus klausimas, bet jis neteigė, kad norėjo pateikti skundą ne vien dėl žalos atlyginimo. Skundo motyvacijos neatitikimas pareiškėjo pageidavimams negali būti laikoma tokia aplinkybe, dėl kurios valstybė turėtų pareiškėjui skirti kitą advokatą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja, ar konkretūs dokumentai turi būti surašomi būtent pagal asmens, kuriam teikiama pagalba, reikalavimą. Tačiau šio įstatymo nuostatos leidžia teisinę pagalbą teikiančiai institucijai spręsti, ar tokia pagalba gali būti teikiama, kaip tokią pagalbą teikti kuo efektyviau. Tai reiškia, kad Tarnyba ir jos paskirtas advokatas sprendžia, kaip konkrečiai teisinė pagalba turi būti teikiama. Tarnyba nevykdo vien techninių skundo surašymo funkcijų. Įstatymo 3 straipsnyje nurodyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, tame tarpe įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kuriuo privalo vadovautis tokią pagalbą teikiantis advokatas. Įstatymu yra užtikrinamas efektyvus antrinės teisinės pagalbos teikimas, nes Lietuvos advokatūrai 10 minėto įstatymo straipsniu pavesta tikrinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pagal taisykles, kurias tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Visos šios priemonės užtikrina teikiamos teisinės pagalbos kokybę.

Šiuo atveju asmuo, kuris teikė antrinę teisinę pagalbą, yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir konkurso būdu atrinktas teikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, priklauso Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai. Taigi, advokatui A. M. teisėtai ir pagrįstai pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Advokatas parengė teismui skundą, kurį pareiškėjas pasirašė. Pagal advokato parengtą skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėta administracinė byla Nr. I-860-764/2009. Byla dar yra nagrinėjama teisme ir šiuo metu dar nėra išnagrinėta (teismo 2009 02 20 nutartis, b. l. 106-107 ). Pats pareiškėjas teismui paaiškino, kad papildomus argumentus, kurie jo manymu yra svarbūs administracinėje byloje dėl pataisos namų administracijos veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, jis teismui pateikė pats. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad advokato A. M. 2009 01 14 paaiškinime Vilniaus VGTPT (b. l. 79-80) išdėstyti teiginiai apie tai, kad pareiškėjas pirmojo susitikimo metu daugiau kalbėjo ne apie skundo esmę, bet apie tai, kad jis nepagrįstai nuteistas, kad bausmę atlieka už nepadarytą nusikaltimą, kad jis įrodys savo nekaltumą, yra teisingi. Pareiškėjas teisme aiškino, kad jam kažkas patarė bandyti pasinaudoti suteikta advokato pagalba kitoje byloje (baudžiamojoje), todėl jis tai ir bandė padaryti. Tarnybos 2008 07 21 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1417-08 pareiškėjui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus teismui, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Taigi, pareiškėjo veiksmai pasinaudojant advokato pagalba kitiems reikalams, turėjo piktnaudžiavimo požymių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia pareiškėjui piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba. Akivaizdu, kad iš tokio pokalbio, kuris vyko tarp pareiškėjo ir advokato, advokatui buvo sunku suprasti, dėl kokių konkrečių atvejų pareiškėjas nori kreiptis į administracinį teismą. Antra vertus, advokatas visgi suprato, ką dar norėtų pareiškėjas išdėstyti skunde teismui (advokatas tai nurodo savo paaiškinime), tačiau, advokato manymu, kitiems skundo motyvams ir argumentams pagrįsti nebuvo jokių tinkamų įrodymų. Tai yra advokato teisė, nes minėta, kad teikiama teisinė pagalba turi būti kokybiška, efektyvi ir ekonomiška (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Advokato kaip teisininko nuomonė negali būti laikoma jo padarytu įstatymo pažeidimu, dėl kurio jis turėtų būti keičiamas kitu advokatu. Pareiškėjui reikėjo teisinės pagalbos, jam ir buvo suteikta advokato teisinė pagalba. Tačiau pareiškėjui nesuteikiama teisė reikalauti kito advokato vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo manymu teisinė pagalba turėjo būti teikiama kitokiu būdu. Advokato nuomone, pareiškėjas gali vadovautis, arba ja nesivadovauti, tai jo subjektyvi asmeninė teisė. Tai, kad teismas skundą nagrinėti priėmė, patvirtina, kad advokato teisinė pagalba buvo suteikta kvalifikuotai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 01 20 sprendimas Nr. (1.7.)-APS-12-09 „Dėl advokato pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti naikinamas.

Kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepadarė jokio pažeidimo, negalima ir valstybės deliktinė atsakomybė. Būtina valstybės civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo atsiradimo sąlyga yra neteisėtas valstybės valdžios institucijos aktas (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šioje byloje valstybės valdžios institucija nepriėmė jokio neteisėto akto, tame tarpe nenustatyta, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to netenkintinas ir prašymas priteisti neturtinę žalą.

Šioje byloje negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas sustabdyti kitos administracinės bylos nagrinėjimą, nes toks prašymas gali būti sprendžiamas tik toje administracinėje byloje, kurią prašoma sustabdyti. Pareiškėjui išaiškinama, kad toks prašymas turi būti reiškiamas administracinėje byloje Nr. I-860-764/2009, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.