- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- e2-2434-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15684-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybė dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2798,05 Lt žalos atlyginimą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodoma, jog 2012-06-08 transporto priemonei „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), pervažiuojant Baltų pr., Kaune, ties 137 numeriu pažymėtu namu, kelio važiuojamoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį, sugadinta transporto priemonė. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio neuždengto kanalizacijos šulinio ir jo apvažiuoti, kadangi buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimo stulpas toje vietoje neveikė, o neuždengtas šulinys nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis dešinys ratas ir padanga, priekinis dešinys sparnas, priekinės dešinės pusės durelės, dešinės pusės slenkstis, dešinės pusės priekinė važiuoklė. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko A. R. nutarimu transporto priemonės vairuotojo A. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės rato posparnis, priekinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinės pusės vairo traukė su antgaliu, priekinė dešinės pusės SK svirties įmova, priekinis dešinės pusės kampinis greičių šarnyras, priekinė dešinės pusės rato guoliavietė bei sugadintos reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės metalinis posparnis, priekinio bamperio apatinė dalis, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekines dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės slenkstis, priekinė dešinės pusės sk. svirtis, priekinė dešinės pusės statramstis, priekinis dešinės pusės rato pusašis bei reikalinga ratų geometrijos patikra. Transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas" Žalų ekspertas E. B.. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, AB „Lietuvos draudimas" sudaryta žalos sąmata, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 2798,05 Lt draudimo išmoką. Žala už sugadintas transporto priemonės dalis buvo apskaičiuota pagal nenaujų dalių kainą. Transporto priemonei padarytą žalą atlyginus pagal nenaujų dalių kainą, ji nenuvertinta dėl nusidėvėjimo. Nurodė, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju ieškovas mano, kad Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“ turi atsakyti solidariai. Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis ieškovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusią 2798,05 Lt žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio (Baltų pr., Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio (Baltų pr., Kaune) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja; 3) transporto priemone pervažiuojant kelyje esantį inžinerinį statinį — šulinį — ieškovės draudėjui atsirado žala; 4) žala tiesiogiai susijusi su kelio trūkumu. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1—3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys" sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau — Sutartis). Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis). UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius (sutarties 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti. Mano, kad ieškinyje nepagrįstai atsakovu nurodyta Kauno miesto savivaldybė, kadangi šulinio savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą, yra UAB „Kauno vandenys", o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad Kauno savivaldybės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir šuliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Kauno miesto savivaldybės duomenimis, UAB „Kauno vandenys" Kauno mieste eksploatuoja apie 1100 km. vandentiekio tinklų bei apie 1000 km. buitinių ir lietaus nuotekų tinklų. Šių komunikacijų priežiūrai ir funkcionalumo užtikrinimui įrengta beveik 50000 šulinių. Tam tikslui, kad dėl sugedusių šulinių, atsitikus avarinei situacijai, transporto priemonių valdytojai nepatirtų nuostolių, šuliniai gatvėse yra apdrausti, todėl ieškovas, siekiant išvengti teisminių ginčų, visų pirma galėjo kreiptis į UAB „Kauno vandenys" dėl žalos atlyginimo. Akcentavo, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tariamas eismo įvykis įvyko 2012-06-08 apie 00:12 val., kuomet eismas keliuose itin nedidelis, t. y. tamsus paros metas, todėl, mano, kad vairuotojas būdamas atidus ir atsargus, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Mano, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent tik to pasekoje buvo patirta reikalaujama priteisti 2798,05 Lt turtinė žala. Taip pat pažymėtina, kad tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojos paaiškinimais, kuris į policiją kreipėsi praėjus daugiau kaip 12 val. Mano, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio, tarp žalos ir atsakovų kaltės, egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šulinio buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į šulinį. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo šulinys, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo šulinį. Tokių duomenų pateikta nėra. Nesutinka ir su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Mano, kad LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad apie 2012-06-08 įvykį Baltų pr. Kaune UAB „Kauno vandenys" nebuvo informuoti, jos atstovai nebuvo pakviesti į autoįvykio vietą bei automobilio apžiūrą, t.y. atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą, todėl mano, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir šalies teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2012-06-08 apie 00 val. 12 min., kuomet eismas Kauno miesto gatvėse yra itin nedidelis, todėl mano, kad vairuotojas, būdamas atidus ir atsargus ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Bylą nagrinėjant iš esmės, nurodė, kad grotelės ko gero buvo pavogtos, kas naikina atsakovo atsakomybę. Taip pat atsakovas išsakė abejones dėl galimo neatitikimo tarp eismo įvykio metu atsiradusių sugadinimų ir žalos sąmatoje bei apžiūros akte nurodytų darbų bei keistinų detalių.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, paaiškino, kad eismo įvykio vieta buvo silpnai apšviesta, todėl jis nematė atviro šulinio. Papildomai nurodė, kad su šiuo automobiliu dirba, teikia taxi paslaugas, todėl remonto laikotarpiu neteko pajamų, taip pat nurodė, kad suremontavus automobilį vėliau paaiškėjo ir kitos šio eismo įvykio pasekmes techninei automobilio būklei, t.y. reikėjo keisti greičio dėžę, stabdžius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-06-08 A. M., vairuodamas automobilį „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), Baltų pr. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį ir apgadino automobilį. Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. 96356895 patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 13). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio V. D. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog A. M. vairuojamas automobilis „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), apie 00 val.13 min. Kaune, Baltų pr, ties 137 namu dešinės pusės priekiniu ratu įvažiavo į atvirą nuotekų šulinį, ant kurio nebuvo grotelių, ir apgadino dešinės pusės priekinį ratlankį, padangą, priekinį sparną, dešinės pusės priekines dureles, dešinės pusės priekinį posparnį, priekinį buferį (b. l. 20). Vairuotojas 2012-06-08 paaiškinime nurodė, jog važiavo apie 40 km/h greičiu Baltų prospektu link Žiemgalių g., tada dešinės pusės ratu pataikė į vandens nuotekų šulinį, kuris buvo be dangčio. Pažymėjo, kad toje vietoje buvo blogas apšvietimas (b.l. 21, 22). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-06-08 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.17). Tą pačią dieną automobilio savininkas A. M. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 16). Ieškovas išmokėjo 2798,05 Lt draudimo išmoką (b.l. 11). 2012-06-08 eismo įvykio metu patirtus sugadinimus patvirtina 2012-06-08 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir žalos sąmata (b.l. 23-27). Atlyginusi žalą, ieškovė 2012-07-22 parengė pretenziją Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teismui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, jog ieškovės pretenzija persiunčiama atsakovei UAB „Kauno vandenys“ nagrinėti pagal priklausomybę.
CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui užvažiavus ant netinkamai uždengto šulinio. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimo, nustatyta, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje įvyko ginčo eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“.
Ieškovas reikšdamas solidarų ieškinį Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už žalą yra atsakingi abu atsakovai, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio (Baltų pr., Kaune) savininkė ir valdytoja, o atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio (Baltų pr., Kaune) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja.
Teismas negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).
Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas, priešingai nei teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai)“. Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga būtent atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose.
Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto nuotekų šulinio, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas (Kauno miesto savivaldybė), nėra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl ieškinys Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1698/2014).
Taigi už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Byloje pateiktas 2012-06-08 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje šulinys buvo neuždengtas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti esančius šulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Atsakovo išsakyti argumentai, kad šulinio dangtis buvo pavogtas, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius šulinius. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Teismo nuomone, vairuotojai net ir būdami maksimaliai apdairūs ir atidūs šių šulinių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliūtį kelyje, tikėtis, kad šuliniai gali būti atviri. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę pastebėti atvirą šulinį ir išvengti autoįvykio. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą. Pastebėtina, kad byloje jokių duomenų, kad automobilio sugadinimai yra nebūdingi įvažiavus į atvirą šulinį, nėra pateikta. Darytina išvada, kad šių aplinkybių atsakovas UAB „Kauno vandenys“ neįrodė (LR CPK 178 str.).
AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 2798,05 Lt sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovo naudai priteistina 810,37 EUR/2798,05 Lt skola.
Atsakovui UAB „Kauno vandenys“, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 18,25 € (63 Lt) žyminis mokestis (b. l. 63; CPK 93 str. 1 d.). Teismas, remdamasis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 punktu, laiko, kad atsakovas turi teisę ir į 57,92 eurų (200 Lt, b.l. 9) atlyginimą už ieškinio surašymą, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 57,92 eurų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. B. g. 12, 810,37 EUR (aštuonių šimtų dešimt eurų 37 ct)/2798,05 Lt žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,17 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.