Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Minėtas vidaus sandoris yra neteisėtas ab initio, nes pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimą vidaus sandoris įsigalioja 2025 m. vasario 5 d. tačiau pagal sutarties metaduomenis ir iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ekranvaizdis patvirtina, kad pati ginčo sutartis sudaryta 2025 m. vasario 6 d.

7. Vidaus sandoris sudarytas nesant išimtinių sąlygų, nepagrindus, kad pirkimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti vykdomas taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus. Priešingai, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų rinka yra konkurencinga; vidaus sandoris negarantuoja geresnės paslaugų kokybės; nepagrįsta, kad vidaus sandoriui nustatytas įkainis yra pagrįstas ir racionalus, kadangi šiuo atveju yra patvirtinta vieno kilometro kaina, kai tuo tarpu tokio pobūdžio paslaugoms teikti įprastai yra nustatomas įkainis arba už „pakėlimus“ arba „svorį“, bet ne vieno km kainą, kita vertus, nustatytas 1 km įkainis neapima visų vidaus sandoriu teiktinų paslaugų, tokių kaip buityje susidarančių pavojingųjų, elektros ir elektroninės įrangos, didelių gabaritų atliekų, naudotų padangų, tekstilės atliekų, bešeimininkių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugų, kurios yra ginčijamo sandorio dalykas; (4) vidaus sandoryje Kelmės rajono vietiniam ūkiui suteikiamos išskirtinės privilegijos, kurios neteikiamos kitiems tiekėjams, t. y. Kelmės rajono savivaldybė yra suteikusi garantiją Kelmės vietiniam ūkiui dėl 180 000 Eur finansinės nuomos (lizingo) atliekų surinkimo transporto priemonės įsigijimui, kai tokios pat privilegijos nėra suteikiamos rinkos dalyviams.

8. Vidaus sandoris neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo, nes nustatytas tik vieno nuvažiuoto kilometro įkainis, renkant mišrias komunalines ir biologiškai skaidžias atliekas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 4,90 (su PVM) Eur, tačiau vidaus sandoriu teiktinų atliekų tvarkymo paslaugų apimtis yra daug platesnė; nepagrįsta, kodėl būtent tokios rūšies įkainis yra nustatytas – už vieną nuvažiuotą kilometrą, kadangi tokio pobūdžio paslaugoms įprastai yra nustatomas arba įkainis už „pakėlimus“ arba už svorį, bet tikrai ne už kilometrą. Vidaus sandorio įkainio dydis buvo nustatytas ne remiantis rinkos dėsniais ir nulemtas ne rinkoje veikiančių ūkio subjektų konkurencijos, o iš esmės ginčijamo sandorio šalių tarpusavio susitarimu – Tarybos 2023-03-23 sprendimu Nr. T-86 – kuris buvo priimtas vadovaujantis Kelmės vietinio ūkio pateiktais duomenimis. Organizuojant viešąjį pirkimą kartu su kitais rinkoje veikiančiais ūkio subjektais galėtų dalyvauti ir Kelmės vietinis ūkis, siūlydamas savo įkainį; būtent tokiu būdu nustatytas įkainio dydis ne tik, kad užtikrintų sąžiningą konkurenciją, bet ir paslaugų prieinamumą ir paslaugoms skirtų lėšų racionalų panaudojimą.

10. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad ieškovė yra tiesioginis Kelmės vietinio ūkio, su kuriuo sudarytas ginčijamas vidaus sandoris, konkurentas. Atsakovai, sudarydami vidaus sandorį, sąmoningai eliminavo konkurenciją ir galimybę dėl minėtų paslaugų teikimo varžytis potencialiems paslaugų teikėjams, įskaitant ieškovę ir kitus privačius atliekų tvarkymo veiklą vykdančius bei nuolat konkursuose dalyvaujančius tiekėjus, pvz. UAB „Ekoservice“, UAB „VSA Vilnius“ ir kt. Aplinkybė, kad ieškovė Kelmės rajone niekada neteikė atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų, nepaneigia ieškovės suinteresuotumo tokio pobūdžio paslaugas teigti, jeigu tik būtų vykdoma konkurencinga procedūra – viešasis pirkimas. Kelmės rajono savivaldybei nevykdant konkurencingos viešojo pirkimo procedūros, ieškovė, kaip ir kiti atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai, net ir objektyviai negalėjo teikti atliekų tvarkymo paslaugų Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje.

11. Taip pat nurodė, kad ieškovė neturi pagrindo ginčyti Tarybos sprendimo Nr. T-19 tam, kad būtų panaikintas ginčijamas vidaus sandoris. Pati Taryba vidaus sandorio sutarties su atsakovais negalėjo pasirašyti, todėl buvo priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo buvo pavesta šį veiksmą atlikti Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Tarybos sprendimas, priešingai nei vidaus sandoris, pats savaime jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukelia, kadangi Tarybos sprendimas yra tik savivaldybės vidinis procedūrinis veiksmais, kurio tikslas pavesti Kelmės rajono savivaldybės administracijai parengti ir sudaryti sandorį, o atsakovų nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 36 p. pateiktas išaiškinimas yra aktualus tik toje nutartyje nagrinėtu atveju, taip pat įvertinus, jog šioje byloje ir minėtoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) iš esmės nesutampa,

12. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovams, kaip ginčijamą vidaus sandorį sudariusioms šalims, tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti „išimtinio atvejo“ sąlygos egzistavimą, dėl kurio paslaugų teikimas negalėjo būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, t. y. vykdant viešojo pirkimo procedūras, o tuo atveju, jeigu šioje byloje teismas vis tik nuspręstų taikyti alternatyvią sankciją ir vidaus sandorį išsaugoti iki bus įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, sandorio išsaugojimo terminas neturėtų viršyti 3 mėnesių laikotarpio, kuris yra pakankamas savivaldybei suorganizuoti viešąjį pirkimą dėl atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimo.

15. Ieškovės nesuinteresuotumą atliekų tvarkymo paslaugų teikimu Kelmės rajone patvirtina ir tai, kad ieškovė jokių pastabų ir pasiūlymų dėl Savivaldybės tarybos 2025-01- 23 sprendimo Nr. T-19 „Dėl pavedimo sudaryti vidaus sandorį“ (toliau – Tarybos sprendimas) projekto nepateikė, nors tiek projektas, tiek jo aiškinamasis raštas buvo paskelbti ir prieinami viešai daugiau nei 20 dienų iki ginčo vidaus sandorio sudarymo; ieškovė Tarybos sprendimo neginčija, taigi iš esmės Savivaldybės teisės priimti sprendimą dėl vidaus sandorio sudarymo atliekų tvarkymo srityje ieškovė nekvestionuoja. Tai, kad ieškovė neginčija Tarybos sprendimo, kuriuo Savivaldybės taryba pavedė Savivaldybės administracijai sudaryti ginčo vidaus sandorį, yra atskiras ir savaime pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą. Šioje byloje ieškovė būtent ir yra pareiškusi materialiųjų teisinių padarinių jai negalintį sukelti reikalavimą. Reikalavimas panaikinti administracinį aktą – Tarybos sprendimą yra neatskiriamas nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčo vidaus sandorį, nes Tarybos sprendimu būtent ir buvo pavesta sudaryti ginčo vidaus sandorį; net ir panaikinus ginčo vidaus sandorį, Tarybos sprendimas būtų teisėtas ir galiojantis ir, vadovaudamasi juo, Savivaldybės administracija turėtų pareigą sudaryti naują vidaus sandorį dėl atitinkamų paslaugų teikimo. Ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys laikytinas pareikštu netinkamo ieškovo, kuris neturi materialiosios reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko. Ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

16. Vienintelio ieškovės reiškiamo materialiojo reikalavimo patenkinimas ieškovei nesukeltų visiškai jokių materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir ši byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

17. Ieškovė byloje yra praleidusi terminą ir neginčija Tarybos sprendimo dėl ginčo vidaus sandorio sudarymo, todėl ginčo vidaus sandorio panaikinimas jokių teisinių pasekmių sukelti negalės. Ieškovės pateiktas ieškinys negali ir neturi būti tenkinamas, kadangi nenuginčijus administracinio akto – Tarybos sprendimo – teisėtumo nebus paneigta teisė sudaryti ginčo vidaus sandorį, o tai demonstruoja akivaizdų ieškovės ieškinio nepagrįstumą. Ieškovės siekis pripažinti negaliojančiu ginčo vidaus sandorį ieškovės siekiamų teisinių pasekmių sukelti negalės – liekant galioti Tarybos sprendimui vidaus sandoris galės ir turės būti sudarytas. Ieškovė byloje siekdama, jog jai palankaus teismo sprendimo pagrindu kiltų atitinkamos teisinės pasekmės, turėjo pareigą ginčyti ir Tarybos sprendimą.

18. Vien ieškovės samprotaujamojo pobūdžio bei subjektyvių teiginių nepakanka ir būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga savo teiginius pagrįsti. Tačiau ieškovė šios įrodinėjimo pareigos nevykdo, kas suteikia pagrindą teigti, jog ieškovės ieškinys ir šiuo aspektu yra absoliučiai nepagrįstas.

19. Pats vidaus sandorio institutas iš esmės yra pagrįstas koncepcija, kad, jeigu laikomasi Teckal kriterijų, atitinkamus darbus, paslaugas ar prekes perkančioji organizacija „pasidaro pati“, vidiniais resursais. Todėl jai nekyla poreikis tokių darbų, prekių ar paslaugų įsigyti iš rinkos ir nėra pažeidžiama kitų ūkio subjektų teisė į sąžiningą konkurenciją. Nors iki tol nacionalinis vidaus sandorių reglamentavimas ir su juo susijusi teismų praktika kito, atsižvelgdamas į ESTT praktikoje pateiktus ES teisės išaiškinimus, 2019 m. LAT suformulavo aiškias ir nedviprasmiškas teisės aiškinimo taisykles iš esmės reiškiančias, kad iš vidaus sandorį sudarančių subjektų gali būti reikalaujama laikytis tik tų vidaus sandorio sudarymo sąlygų, kurios aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtintos VPĮ.

27. Ieškovei neginčijant Tarybos sprendimo, nepriklausomai nuo bylos baigties, Tarybos sprendimas liks galioti ir turės būti įgyvendinamas jame numatyta tvarka – sudarant vidaus sandorį su Kelmės vietiniu ūkiu. Atitikties VPĮ reikalavimams ir apskritai vidaus sandorio sudarymo tikslingumo vertinimas turėjo būti ir buvo atliktas būtent prieš priimant Tarybos sprendimą. Tarybos sprendimas buvo būtina sąlyga (lot. conditio sine qua non) ir esminis Savivaldybės valios išraiškos aktas dėl vidaus sandorio atliekų tvarkymo srityje sudarymo. O ginčo vidaus sandorio pasirašymas buvo jau tik procedūrinis veiksmas, kurį atliekant neturėjo būti atliktas joks papildomas tikslingumo ar atitikties VPĮ vertinimas.

28. Tarybos sprendimas būtent ir yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo sudarytas ginčo vidaus sandoris. Ginčo vidaus sandorio sudarymo tikslingumas, be kita ko, ir jo atitiktis VPĮ 10 straipsnyje įtvirtintoms vidaus sandorių sudarymo sąlygoms, turėjo būti ir buvo įvertinti būtent prieš priimant Tarybos sprendimą. Nustačius, kad ginčo vidaus sandoris atitinka VPĮ 10 straipsnio reikalavimus ir jį sudaryti tikslinga, Tarybos sprendimu ir buvo pavesta tai padaryti, nurodant konkretų terminą, apimtį ir subjektą, su kuriuo jis turi būti sudaromas. Taigi Tarybos sprendimo priėmimas sąlygojo ginčo vidaus sandorio sudarymą.

32. Ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti tarp Savivaldybės ir Kelmės vietinio ūkio sudaryto vidaus sandorio, kadangi: ieškovės subjektinės teisės sudarytu vidaus sandoriu nėra pažeistos, o ieškovės hipotetinio pobūdžio pasvarstymai, kad ji norėtų Kelmės rajone teikti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, teisme nėra ginami; ieškovė neginčija Tarybos sprendimo sudaryti vidaus sandorį ir yra praleidusi tam skirtą terminą, todėl net ir patenkinus Ieškovo ieškinį, Savivaldybė turės teisėtą pagrindą su Kelmės vietiniu ūkiu sudaryti kitą vidaus sandorį, dėl to ieškinio patenkinimas ieškovei nesukels visiškai jokių materialinių pasekmių.

37. Ieškovė nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, patvirtinančio, kad vidaus sandoriu nustatytas įkainis yra neracionalus ir kad ieškovė galėtų teikti paslaugas mažesniu įkainiu, tuo pačiu užtikrindama didesnį atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų Kelmės rajone kokybės, prieinamumo ir nepertraukiamumo lygį nei tai pasiekiama vidaus sandorio pagrindu.

38. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta įpareigojimo, kad prieš sudarant vidaus sandorį reikėtų organizuoti atvirą atitinkamų paslaugų įsigijimo viešąjį pirkimą ir (ar) kita forma įsitikinti, kad nei vienas rinkoje veikiantis tiekėjas negalėtų ir (ar) nenorėtų teikti atitinkamų paslaugų viešojo pirkimo sutarties pagrindu. Savivaldybė, prieš sudarydama vidaus sandorį, tinkamai įvertino, kad sudaromas vidaus sandoris nepažeis nei ieškovės, nei kitų ūkio subjektų subjektinių teisių, kadangi nei vienas iš jų iki tol Kelmės rajone neteikė atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų.

41. Posėdžio metu atsakovių atstovės ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

48. Atsakovių teigimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes ieškovė neįrodė nei, kad ji turi ar turėjo interesą sudaryti atitinkamą sutartį, jeigu vietoje ginčo vidaus sandorio būtų skelbiamas viešasis pirkimas, nei kad jai kilo žala ar atsirado žalos rizika, nei kad ši žala ar jos rizika kilo būtent dėl ginčo vidaus sandorio sudarymo.

49. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

50. Ieškovė UAB „Ekonovus“ nurodo, kad yra Lietuvos Respublikoje atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, užsiimanti įvairių atliekų surinkimu, vežimu, apdorojimu, miesto valymu ir gatvių priežiūra, teikianti platu? kitu? paslaugu? spektrą; dalyvauja viešuosiuose pirkimuose dėl atlieku? tvarkymo paslaugu? teikimo ir/ar infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir plėtros ir pirkimus laimi įvairiose Lietuvos vietovėse. Ieškovė yra potenciali atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ konkurentė, turinti realių ir konkrečių galimybių teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovės interesas – konkurencingos procedūros (viešojo pirkimo) vykdymas, kurioje dalyvautu? ir ieškovė, siekiant išrinkti naująjį Kelmės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo paslaugos tiekėją; ieškinio reikalavimu? tenkinimas sudarytu? prielaidas ieškovei įgyvendinti savo subjektines teises, dalyvaujant naujame viešojo pirkimo konkurse, jei toks būtų vykdomas.

51. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sudarytą vidaus sandorį, iš esmės skundžia paslaugų teikėjo parinkimo būdą. Ieškovei įrodžius, kad perkančioji organizacija vidaus sandorį sudarė pažeisdama imperatyvias VPĮ nuostatas, tai lemtų būtinumą atliekų surinkimo paslaugų pirkimą vykdyti skelbiant viešą pirkimą, kuriame galėtų dalyvauti ir ieškovė.

52. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti vidaus sandorį, įrodo ir tai, jog ji savo subjektinių teisių pažeidimą sieja su konkrečiu ketinimu įgyvendinti subjektines teises – panaikinus vidaus sandorį, dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, jeigu toks būtų skelbiamas. Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, yra pakankama tam, kad būtų konstatuotas ieškovės teisinis suinteresuotumas, pasireiškiantis jos siekiu naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimu.

53. Atsakovės taip pat nurodo, jog ieškovė, byloje neginčydama (nenuginčijusi) 2025 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimo „Dėl pavedimo sudaryti vidaus sandorį“ teisėtumo ir praleidusi terminą tai padaryti, neturi teisinio pagrindo ginčyti vidaus sandorio, nes jo nuginčijimas ieškovei nesukels jokių materialiųjų pasekmių. Akcentuoja, kad ieškovei neginčijant administracinio akto – Tarybos sprendimo ir ginčijant tik vidaus sandorį, susiklostys situacija, kuomet nepriklausomai nuo bylos baigties Tarybos sprendimas liks galioti, galės ir turės būti įgyvendinamas, t. y. vidaus sandoris galės ir turės būti sudarytas.

54. Atsakovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai ir jų negalima suabsoliutinti kaip teisės šaltinių; kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti tapačiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar išaiškinimas kitoje byloje traktuotinas kaip precedentas ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką, į tai, ar jis atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, argumentacijos įtikinamumą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 (kuria remiasi atsakovės) buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylų rūšinį teismingumą, pareigos kreiptis į EST T su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, sutarties dėl viešosios paslaugos pirkimo pripažinimo negaliojančia ir alternatyvios sankcijos taikymo, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje byloje ieškiniu buvo ginčijamas atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2021 m. vasario 25 d. sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo pastarajam atsakovui, be kita ko, nustatytas įpareigojimas laikinai vykdyti mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimą ir vežimą, kol mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų nenuperkama viešojo pirkimo būdu, taip pat apdoroti atliekų surinkimo būdu iš gyventojų surenkamas maisto (virtuvės) atliekas. Papildomas susitarimas buvo sudarytas vykdant ginčijamą Tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nurodytas atliekų tvarkymo paslaugas pavesti vykdyti atsakovui. Lyginant kasacinio teismo nagrinėtą situaciją su nagrinėjama byla, matyti, kad abiem atvejais ginčas kilęs dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Ir nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje nurodoma, kad reikalavimas panaikinti administracinį aktą – Tarybos sprendimą nagrinėjamu atveju yra neatskiriamas nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčo susitarimą, nes ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas savivaldybės tarybos tam, kad būtų sudarytas ginčijamas sandoris, tačiau kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne Tarybos sprendimo teisėtumas, o būtent ginčo sandorio teisėtumas, kas ir nulėmė tarp šalių kilusio ginčo rūšinį teismingumą. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 nurodytos aplinkybės iš esmės nesutampa, todėl šiuo atveju nutarties 36 p. pateiktas išaiškinimas yra aktualus tik toje nutartyje nagrinėtu atveju.

56. Ieškovė nurodo, kad neturi pagrindo ir pareigos ginčyti Tarybos sprendimo Nr. T-19 tam, kad būtų panaikintas ginčijamas vidaus sandoris, nes Tarybos sprendimas, priešingai nei vidaus sandoris, pats savaime jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukelia, kadangi Tarybos sprendimas yra tik atsakovės Kelmės rajono savivaldybės vidinis procedūrinis veiksmas, kurio tikslas - pavesti Kelmės rajono savivaldybės administracijai parengti ir sudaryti sandorį.

57. Kaip jau minėta, 2025 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimo 1 punktu buvo pavesta Kelmės rajono savivaldybės administracijai 5 (penkerių) metų laikotarpiui parengti ir sudaryti vidaus sandorį su UAB „Kelmės vietinis ūkis“ dėl Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, maisto, bioskaidžių (žaliųjų), elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų, šiukšlių surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas paslaugų teikimo.

58. Nagrinėjamu atveju Tarybos priimtas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuris civilinių santykių savaime nesukuria, bet suteikia teisinį pagrindą su parinktu tiekėju UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pasirašyti vidaus sandorio sutartį penkerių metų laikotarpiui. Šioje byloje sprendžiama dėl ginčo vidaus sandorio sudarymo teisėtumo, atsižvelgiant į tai, ar savivaldybė (perkančioji organizacija) nepažeisdama imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, galėjo sudaryti ginčijamą sutartį su savo kontroliuojama bendrove „Kelmės vietinis ūkis“. Pažymėtina, kad vidaus sandoris privalo atitikti įstatymo reikalavimus, todėl, jei net Tarybos sprendimas nėra apskųstas, teismas gali pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Jei sutartis nutraukiama dėl to, kad ji pripažįstama negaliojančia teismo sprendimu, Tarybos sprendimo galiojimas tampa formalus, nes jis nebegali būti įgyvendinamas sudarant konkrečiai nurodytą sutartį, nagrinėjamu atveju - su Kelmės vietiniu ūkiu, kuri įsigalioja nuo 2025 m. vasario 5 d.

59. Ieškovė nagrinėjamą ginčą inicijavo dėl ginčo vidaus sandorio prieštaravimo imperatyviosioms VPĮ 10 straipsnio 2 dalies normoms bei Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarime Nr. KT54-N5/2022 ir 2024 m. spalio 10 d. nutarime Nr. KT80-N11/2024 nurodytiems išaiškinimams. Ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, kad Kelmės rajono savivaldybė prieš sudarydama ginčo vidaus sandorį nevertino, ar tam yra VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje įvardintas išimtinis atvejis.

60. Kasacinio teismo konstatuota, kad Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ; VPĮ pripažįstamas lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; kita vertus, toks VPĮ ir kitų teisės aktų santykis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo; VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų nuostatų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61. VPĮ 10 straipsnyje įtvirtinta išimtis – perkančioji organizacija gali nevykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal VPĮ tais atvejais, kai yra sudaromi vidaus sandoriai. Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai yra VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

62. VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai: 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi.

63. Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. KT54-N5/2022 išaiškino, kad savivaldybės pavedimas teikti minėtas viešąsias paslaugas jau įsteigtam ir, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamam viešųjų paslaugų teikėjui sudarant vidaus sandorį galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, jog jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos. Prieš sudarant tokį vidaus sandorį pagal VPĮ 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punktą, turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

65. Atsakovės teigia, kad ginčo vidaus sandoris atitiko visus keliamus reikalavimus ir buvo sudarytas teisėtai. Šią poziciją atsakovės grindžia tokiomis aplinkybėmis: vidaus sandoris atitinka VPĮ įtvirtintas vidaus sandorių teisėtumo sąlygas; ginčo vidaus sandoriu siekiama tinkamai įgyvendinti savivaldybės įstatymines pareigas, o jo panaikinimas pažeistų viešąjį interesą ir sukeltų neproporcingų pasekmių.

67. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT54-N5/2022 tyrė, ar VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir 24.2 papunktyje nurodė, kad pagal VPĮ 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punktą savivaldybė, prieš sudarydama su jau įsteigtu įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamu viešųjų paslaugų teikėju vidaus sandorį dėl minėtų viešųjų paslaugų teikimo, privalo įsitikinti, kad tokių paslaugų teikimas, paisant inter alia veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, taip pat kad tik taip bus užtikrinta, jog tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, jog jos būtų kokybiškos; be to, turi būti įvertinta, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

82. Atsakovė Kelmės vietinis ūkis nurodė, kad per 2024 metus Kelmės vietinis ūkis, teikdamas atliekų tvarkymo paslaugas, nuvažiavo 120 819 km ir atliko 105 767 vnt. atliekų konteinerių „pakėlimų“, t. y. tam, jog būtų atliktas 1atliekų konteinerio „pakėlimas“ paslaugų teikėjas vidutiniškai turi nuvažiuoti 1,14 km, o tai yra sąlyginai didelis atstumas. Kelmės rajone nustatytas atliekų tvarkymo įkainis „už nuvažiuotą kilometrą“ tiesiogiai atspindi realias paslaugos teikimo sąnaudas, atsižvelgiant į Kelmės rajono specifiką, t. y. mažą gyventojų tankį ir didelius atstumus tarp atliekų konteinerių „pakėlimų“, gyventojai nepermoka už paslaugas, nes paslaugos kaina nustatoma atsižvelgiant į realias patiriamas sąnaudas, be dirbtinio jos „išpūtimo“, atliekų surinkimo ir transportavimo paslauga teikiama tinkamu dažnumu ir yra prieinama visose, įskaitant, atokiose rajono vietovėse. Teigia, kad tik ginčo vidaus sandoriu nustatytas atliekų surinkimo ir transportavimo įkainis, skaičiuojamas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o ne pagal „pakėlimų“ skaičių, užtikrina racionalų ir Kelmės rajono specifiką atitinkantį paslaugų kainodaros modelį; toks modelis garantuoja, kad už viešosios paslaugos teikimą nebus permokama, kainodara bus aiški, tiksli ir skaidri, bei kartu užtikrins atliekų surinkimo paslaugų prieinamumą gyventojams bei jos kokybę; atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimas pagal tokį įkainį užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos reguliariai, efektyviai ir ekonomiškai pagrįstai.