Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-29N-73166572-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad 2016 m. liepos 27 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės antrame aukšte, R. R. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 str. numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise), nebūdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorius, vykdymas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą G. L., nuo jos džiovyklos, kuri buvo pastatyta bendro naudojimo patalpose, paėmė ir žemyn ant laiptinės laiptų numetė pastarosios padžiautus skalbinius. Tokiais veiksmais R. R. nepadaręs esminės žalos G. L. teisėms ar teisėtiems interesams, pažeidė ATPK 188 str. Be to, 2016 m. liepos 31 d. tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)namo antros laiptinės antrame aukšte, kuri yra bendro naudojimo, R. R. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. CK 1.137 str., vykdymas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą pareiškėjos G. L., nuo džiovyklos paėmė ir ant šalia stovėjusio staliuko numetė jos padžiautus skalbinius, nepadarydamas esminės žalos G. L. teisėms ar teisėtiems interesams.

2016 m. spalio 13 d. teisme gautas R. R. skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Skundą grindžia tuo, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas:

1. Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų 2016-07-25 Nr. 4IP-69795678-16 ir Nr. 4IP-69792389-16 surašymo teisėtumo. Abu protokolai surašyti neteisėtai dėl šių aplinkybių: 1) grafa teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas (ai) neužpildyta. Šiame punkte padėtas brūkšniukas, kas įrodo, kad jis nėra niekuo kaltinamas. Tokiu būdu abiejuose protokoluose jam nėra pareikštas joks kaltinimas, kadangi nepadaryta jokių nuorodų į galimai pažeistus teisės aktus. Nesant jam pareikšto kaltinimo įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo jį bausti už nesamos valdymo tvarkos pažeidimą; 2) nesant nurodyto abiejuose protokoluose konkretaus administracinės teisės pažeidimo straipsnio, reguliuojančio galiojančios teisės atitinkamą normą, nėra ir negali būti jokio ATPK 188 str. normos pažeidimo. Nesant konkretaus kaltinimo, negalima jokia administracinė byla bei negalimas tokios bylos nagrinėjimas. Jo veikoje nėra ATPK numatytos administracinės teisės pažeidimo sudėties.

Administracinei komisijai 2016-09-14 paaiškino, kad ši administracinė komisija gali kaltinti jį tiktai šių minimų administracinės teisės pažeidimo protokolų rėmuose ir kad negali būti pateiktas kaltinimas be kaltinimo, kaip tai suformuluota 2016-08-25 protokole Nr. 4IP-69795678-16 ir Nr. 4IP- 69792389-16. Tuomet ši administracinė komisija atidėjo šios administracinės bylos nagrinėjimą 2016-09-28, turinti neteisėtą tikslą surinkti ne įstatymo nustatyta tvarka naujus įrodymus ir juos pateikti ne protokoline forma, kaip to reikalauja įstatymas, o tiesiog įrašyti į nutarimą administracinės teisės pažeidimo bylose taip klastojant administracinės teisės procesą.

2. Dėl ATPK 188 str. teisės pažeidimo sudėties aiškinimo. Jo atlikti veiksmai, neleidžiant džiūti skalbiniams, visiškai nėra susiję su kokia nors subjektine teise, susijusia su savavaldžiavimu. Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie su G. L. būtų kokio nors teisinio santykio subjektai ir kad kilęs konfliktas būtų susijęs su bandymu spręsti kokį nors teisinį ginčą. Yra pilnai įsitikinęs, kad jau vien dėl to ši administracinė byla yra nutrauktina, kadangi nepadaryta veika, turinti ATPK 188 str. pažeidimo požymių. Jam suformuluota kaltinimo teisinė kvalifikacija kaltinamo pažeidimo padarymu yra jam pakankamai svarbi, kadangi ji yra procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas lemia ir jo gynybos strategiją. Kai protokoluose nėra nurodytas konkretus kaltinimas, jam atimama teisė į gynybą, kadangi, nežinant kaltinimo esmės, negalėjo žinoti nuo kokio kaltinimo gintis. Vien pažeidimo objektyvių požymių išdėstymas, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu kaltinamas, neturėtų leisti daryti išvados, kad jam buvo pareikštas kaltinimas ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo padarymu. Kaltinimai protokoluose suformuluoti iš viso nedarant nuorodų į galimai pažeistos teisės aktus, kadangi ir CK 1.137, kuriuo remiasi policija, taip pat yra tiktai blanketinio pobūdžio. Policijos tyrimo organams nepadarius aiškios išvados apie tai, kokias įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus pažeidė, negalima teigti, kad jis įvykdė kokį nors teisės pažeidimą. Abiejuose administracinės teisės pažeidimo protokoluose kaltinamas tiktai daiktų perkėlimu buitine tvarka iš vienos vietos į kitą ir, kad tuo būdu vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, pažeidė G. L. ginčijamą teisę. Tačiau šiuose protokoluose nėra konstatuota kokią savo teisę gynė ir kokią savo teisę ginčijo G. L. ir kokia ta valdymo tvarka yra pažeista. Protokoluose tiktai deklaruojama, bet nesukonkretinama kokią valdymo tvarką pažeidė, bei kokią savo teisę ginčija G. L.. Šioje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad G. L. ginčytų kokią nors savo teisę ar gintų kokius nors savo teisėtus interesus. Kad galėtų ką nors ginčyti, pirmiausia procesiškai reikia tapti kokio nors teisinio ginčo šalimi. Jis su G. L. nėra susijęs jokiais teisiniais - procesiniais santykiais, todėl realiai negalėjo pažeisti valstybės įstatymais nustatytos kokios nors valdymo ar ginčo sprendimo tvarkos. 2016-08-01 savo paaiškinime Šiaulių m. ir rajono policijos komisariato viršininkui paaiškino, kad skalbinius sudėjo ant greta esančio staliuko, kad jie nedžiūtų ir neskleistų bjauraus kvapo. Kitame 2016-08-25 paaiškinime policijai rašė: „Yra pažeidžiamos jo teisės, kenkia jo sveikatai, nes labai smirda, kaupiasi drėgmė. Jis paėmė skalbinius nuo džiovyklės ir numetė ant šalia esančio staliuko”. Šiuos veiksmus atliko todėl, kad G. L. skudurai nedžiūtų, kadangi jis serga chronišku bronchitu, ką įrodo pridedama gydytojo pažyma, o skalbimo miltelių dvokas jį dusina iki uždusimo. Jis paprasčiausiai gynė savo sveikatą, naudodamasis teisėta savigyna (CK 1.139 str.), kurią jam leidžia įstatymas. Šį motyvą ir tikslą pateikė policijos tardytojui, kuris to motyvo nepaneigė. Niekas neturi teisės daryti žalos jo sveikatai. Jo veiksmų tikslas buvo sutrukdyti G. L. tiesiogine tyčia žaloti jo sveikatą. Iš bylos medžiagos matosi, kad jis neturėjo tikslo vykdyti kažkokius savavališkus neteisėtus valstybinio valdymo veiksmus jos atžvilgiu, kadangi jis neviršijo savigynos ribų kaip tai reglamentuota CK 1.139 str. 2 d. Protokole nepaneigtas nei jo veikos motyvas, nei tikslas, kurie pateikti jo paaiškinimuose policijai dėl skalbinių nuėmimo nuo džiovyklos tikslo, kad jie nedžiūtų, susukus į vieną gumulą. Neleisdamas skalbiniams džiūti gynė tiktai savo sveikatą, kas nesudaro ATPK 188 str. pažeidimo sudėties, kadangi jo veikoje nėra nei subjektyvių (tyčia, motyvas ir tikslas), nei objektyvių šios teisės pažeidimo sudėties požymių.

3. Dėl nutarimo administracinė teisės pažeidimo byloje teisėtumo. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi jis yra priimtas ne įstatymo nustatyta tvarka, pažeidžiant administracinių bylų teiseną, viršijant administracinės komisijos įgaliojimus, jį kaltinant jau naujo teisės pažeidimo padarymu, kurio policijos tyrimo organai nenustatė ir jo nekaltino. Administracinė komisija nesupažindino jo su naujai pareikštu kaltinimu, neleido jam gintis nuo naujo kaltinimo ar teikti į šį kaltinimą paaiškinimus, tuo būdu grubiai pažeidžiant jo teisę į gynybą. 2016-09-14 atidėjusi šios administracinės bylos sprendimo priėmimą, Institucija atliko perteklinius tyrimo veiksmus, kurie priklauso išskirtinai policijos kompetencijai. Iš šios komisijos veiksmų matosi, kad ji turėjo tikslą papildyti, pataisyti ir pritempti policijos surašytus protokolus Nr. 4IP-69795678-16 ir Nr. 4IP-69792389-16 prie jai tinkamo administracinio pažeidimo sudėties turinio, tuo būdu įvykdydama tarnybinį tyrimo suklastojimą. Protokoluose kaltinamas tiktai buitinės tvarkos pažeidimu, kilus tarpusavio konfliktui dėl džiovinamų skalbinių laiptinės aikštelėje. Institucija, užklaususi UAB “ (duomenys neskelbtini)” galiausiai nustatė ir savavališkai, ne įstatymų nustatyta tvarka, viršijusi savo įgaliojimus, nusprendė, kad jis pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LRV2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (LRV 2015-08-05 nutarimo Nr. 831 nauja redakcija) 4.7 punktą. Tačiau šis kaltinimas visiškai nesusijęs su šia administracine byla, pateikiant kažkokį naujai sugalvotą kaltinimą, prieštaraujantį sveikam protui. Jis niekada netrukdė (duomenys neskelbtini) namo administratoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” vykdyti savo funkcijas, vykdant statybos darbų užbaigimo procedūras. Šioje administracinėje byloje tokių duomenų, kad jis namo administratoriui trukdytų vykdyti tokias funkcijas, nėra. Jam dėlto nėra įstatymo nustatyta tvarka surašytas teisės pažeidimų protokolas. Be to, (duomenys neskelbtini)name nevykdomi jokie statybos darbai bendrojo naudojimo objektuose, todėl nebuvo vykdoma jokia statybos darbų užbaigimo procedūra. Be to, pagal šį naują kaltinimą aiškiai nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko. Nenurodant objektyvių šio pažeidimo požymių, nėra ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.7 punkto pažeidimo.

Institucija atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti nutarimą nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 188 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime byloje Nr. N62-887/2010 pabrėžė, jog ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais. Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokoluose ir nutarime nurodyta, kad R. R. nesilaikė CK 1.137 str.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Pažymėtina ir tai, kad ne bet kokie asmens veiksmai nagrinėtinoje situacijoje gali būti pagrindu taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 188 straipsnį. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. R., numesdamas G. L. skalbinius, gynė savo teisę į sveikatą. Kaip matyti iš byloje esančio R. R. paaiškinimo Institucijai, pastarasis nurodė, kad G. L. pati pažeidė tvarką ir kėsinosi į jo sveikatą, nes pakabinti skalbiniai jį dusino, bei trukdė pažiūrėti el. skaitiklį ir užlipti į palėpę. Įrodymų, kad G. L. skalbiniai kenktų R. R. sveikatai nėra, taip pat nėra duomenų, kad R. R. būtų kreipęsis į institucijas dėl žalos jo sveikatai nustatymo. R. R. pasakymas, kad džiovinamų skalbinių kvapas kenkia jo sveikatai yra tik subjektyvus deklaravimas, neparemtas jokiais tai pagrindžiančiais įrodymais. Pastebėtina, kad savavaldžiaudamas R. R. veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis suvokė, kad neteisėtomis priemonėmis (mesdamas svetimus skalbinius) įgyvendino jo manymu, realiai priklausančią teisę į sveikatą ir akivaizdus jo psichinis santykis su daroma neteisėta veika, t. y., jis buvo įsitikinęs, kad nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam priklausančią teisę, šiuo atveju tariamą teisę į sveikatą, kadangi byloje nėra duomenų, kad G. L. būtų kenkusi R. R. sveikatai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Institucijai nurodyta, kad daugiabučiui namui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra patvirtintos bendrojo naudojimo objektų taisyklės, tačiau pažymėjo, kad bendroji butų ir kitų patalpų savininkų pareiga numatyta CK 4.83 str. 1 d.

Pastebėtina, kad laiptinė, kur įvyko konfliktas, yra bendrojo naudojimo objektas, todėl G. L. turėjo teisę naudotis ja taip pat, kaip ir kiti asmenys. Jos teisė į bendrai naudojamą patalpą buvo tikra, o ne tariama, tuo tarpu R. R. gynėsi nuo tariamai G. L. skalbinių kenkimo jo sveikatai, taigi, G. L. džiaustant skalbinius laiptinėje, jokios R. R. teisės nebuvo pažeistos. Dar daugiau, iš byloje esančio CD kompakto su vaizdo medžiaga matyti, kad vaiko balsas (galimai G. L. sūnus), klausia „ar meta skalbinius? ar tu matai kaimyną?“ G. L. atsako „Ne“. Vėliau, G. L. atrakina duris ir aiškiai matoma, kaip R. R. ima nuo džiovyklės G. L. skalbinius ir juos akivaizdžiai meta ant žemės. Pažymėtina aplinkybė, kad kaip matyti iš išrašo, R. R. skalbinius numesti užlipo į kitą aukštą ir juos numetęs nusileido atgal. Toks R. R. elgesys yra tyčinis ir neleistinas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiu būdu nėra nustatyta bendro naudojimo objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, todėl nei vienam iš bendraturčių nėra suteikta teisė neleisti kitam bendraturčiui naudotis turtu bei kelti vienokius ar kitokius reikalavimus ir tai dar labiau patvirtina R. R. savavaldžiavimą.

Šioje byloje iš duotų paaiškinimų, vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad R. R. nepadarė didelės žalos G. L., tačiau viršijo savo subjektyvią teisę į gynybą, nuo tariamai G. L. kėsinimosi į jo sveikatą. Byloje nustatyta ir tai, kad R. R. specialiai, siekdamas sudaryti nepatogumų G. L. ir pažeisti jos teisę į nevaržomą naudojimąsi bendra patalpa, piktnaudžiavęs savo teise, numetė G. L. priklausančius skalbinius. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Pažymėtina, kad R. R. nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nėra nurodytas konkretus administracinės teisės pažeidimo straipsnis, reguliuojantis galiojančios teisės atitinkamą normą, t.y., kaltinimai protokoluose suformuluoti nedarant nuorodų į galimai pažeistos teisės aktus. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, kadangi iš paties kaltinimo turinio matyti, kad nurodyta, kad R. R. pažeidė CK 1.137 str., todėl tai, kad protokoluose papildomai grafoje - teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas (-ai)- nenurodytas CK, nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimo.

Pažymėtina, kad iš nutarimo šalintinas įvardintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LRV 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (LRV 2015-08-05 nutarimo Nr. 831 nauja redakcija) 4, 7 p., kadangi tai niekaip nesusiję su R. R. taikoma atsakomybe pagal ATPK 188 str., kadangi pastarieji punktai numato administratoriaus pareigas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. nėra namo adresu – (duomenys neskelbtini), administratorius.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. už administracinių teisės pažeidimų padarymą, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta švelniausia subendrinta administracinė nuobauda – įspėjimas, tikinti, kad tai bus pakankama nuobauda ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti. Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Institucijos 2016-09-28 nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-29N-73166572-16 pašalinti grafoje - teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas (-ai) – nurodytus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LRV 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (LRV 2015-08-05 nutarimo Nr. 831 nauja redakcija) 4, 7 punktus.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.