Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, nutarime nurodyta ir tai, kad R. R. pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 (LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimo Nr.831 nauja redakcija) 4, 7 punktus.

Be to, tuo pačiu Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis 2016 m. liepos 31 d., tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės antrame aukšte, kuri yra bendro naudojimo, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. CK 1.137 straipsnio, vykdymas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą pareiškėjos G. L., nuo džiovyklos paėmė ir ant šalia stovėjusio staliuko numetė jos padžiautus skalbinius, nepadarydamas esminės žalos G. L. teisėms ar teisėtiems interesams, tuo pažeidė ATPK 188 straipsnį.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir R. R. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – R. R. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 str. 2 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016-07-27, apie 21 val. 20 min, ir 2016-07-31, tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės antrame aukšte, t. y. bendro naudojimo patalpoje, savavališkai nuo G. L. priklausančios skalbinių džiovyklos R. R. nuėmė ir 2016-07-27 numetė skalbinius ant laiptinės laiptų, o 2016-07-31 nuimtus skalbinius numetė ant šalia stovėjusio staliuko. To neneigia ir pats apeliantas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad skalbinių džiovykla, priklausanti G. L., stovi bendro naudojimo laiptinėje, laiptinės aikštelės kampe prie G. L. buto durų, praėjimo į kitus butus džiovykla neužstoja.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jam inkriminuojant ATPK 188 str. numatytą pažeidimą nebuvo konkrečiai nurodyta, kokį norminį aktą jis pažeidė nuimdamas nuo džiovyklos G. L. skalbinius ir juos numesdamas ant grindų bei stalo, tačiau iš Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos komisijos 2016-09-28 protokolo ir nutarimo matyti, kad R. R. pažeidė CK 1.137 str. Teismas pažymi, kad CK 1.137 str. yra numatytas bendro pobūdžio draudimas piktnaudžiauti teise ir jis taikomas tais atvejais, kai specialiais atvejais draudimas nėra reglamentuotas kitaip.

Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde neginčija jam inkriminuotų veiksmų atlikimo, tačiau nurodo, kad nuo G. L. skalbinių džiovyklos, kuri buvo pastatyta bendro naudojimo patalpose, padžiautus skalbinius numetė tik todėl, kad siekė apsaugoti savo sveikatą. Apeliantas neigia, kad jo šie veiksmai buvo tyčiniai, tvirtina, jog juos lėmė jo sveikatos būklė (serga lėtiniu bronchitu).

ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, nors ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklės, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta (Nutartys bylose Nr. N662-2589/09, N444-2211/2010).

R. R. veiksmai negali būti prilyginami veikimui būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nors byloje yra pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog R. R. serga lėtiniu bronchitu, tačiau tai nėra ta aplinkybė, kuri įrodytų, jog R. R. neturėjo kitos išeities, kaip tik, rūpindamasis savo sveikata, imti nuo džiovyklos G. L. skalbinius ir juos mėtyti. Byloje duomenų, kad R. R. sveikatai grėsė koks realus ir akivaizdus pavojus, kurį būtų įmanoma pašalinti tik apelianto veiksmais, nėra. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad R. R., siekdamas, jog kaimynė nedžiovintų skalbinių daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose, tai galėjo daryti nepažeisdamas teisės aktų, o pasinaudodamas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, apie tai, kad namo laiptinė būtų naudojama tik pagal jos funkcinę paskirtį, kalbėtis su kaimynais ir pačia G. L., dėl galbūt G. L. netinkamo elgesio galėjo kreiptis į namo administravimą vykdančią bendrovę ar namo bendrijos, jei tokia yra, pirmininką, dėl žalos, jei ji buvo padaryta G. L. veiksmais, kreiptis į teismą ir t. t. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Apeliacinio teismo įsitikinimu, apelianto veika neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, todėl jo atsakomybės dėl ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymo nepašalina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.