- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- T-170-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-134912-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.10Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas (BPK 347 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Zenono Kuncos teikimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 12 d.
Taip pat, M. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių – už BK 180 straipsnio 3 dalį – 1 metus laisvės atėmimo, už BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta bausmė – šešeri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – ketveri metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (181 diena). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo M. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 30 d., Lietuvos apeliaciniame teismui atmetus nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą.
Pataisos įstaigos atstovas teikime prašo patikslinti M. Š. galutinę bausmę paskirtą 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnius priimti sprendimą dėl minėtais teismo nuosprendžiais M. Š. paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo.
Teikime nurodo, kad 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. Š. buvo paskirta subendrinta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau bausmę sumažinus 1/3 ji trumpėja 2 metais 2 mėnesiais, todėl M. Š. turėjo būti paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat teikime nurodoma, jog M. Š. buvo nuteistas ir 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo teikimą nuteistasis M. Š. prašo atmesti teikime nurodytus motyvus dėl jo atžvilgiu paskirtos bausmės Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu sugriežtinimo bei atsižvelgus į BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą, subendrinti skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes, prie Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu skirtos bausmės nepridėti bausmės skirtos 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu. Taip pat pripažinti, kad bausmė skirta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu yra atlikta, atliekant bausmę pagal 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Nuteistasis nurodo, kad nors pataisos namų administracija prašo griežtinti jam 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau prokuratūra nuosprendžio neskundė, jis šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl negali būti keičiamas. Nuteistasis M. Š. atkreipia dėmesį į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į tai, jog jo atžvilgiu ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, o po to ir intensyvi priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas tenkinamas iš dalies.
BPK 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad M. Š. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl jie turi būti vykdomi.
Pataisos administracijos teikime nurodoma, kad nuteistajam M. Š., 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, buvo paskirta neteisinga (per maža) laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismas sutinka su šiuo pastebėjimu, tačiau kaip jau minėta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šiuo atveju pagriežtinus M. Š. nuosprendžiu paskirtą bausmę, būtų pakeista nuosprendžio esmė, todėl ši teikimo dalis netenkinama.
BK 63 straipsnis nustato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, o 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kada teismas taiko bausmių apėmimą, nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kadangi priimant Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ankstesnis Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo tik Kauno apygardos teismui 2020 m. spalio 12 d bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka), tai nebuvo galima šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinti. Todėl šis klausimas spręstinas nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje.
Iš paskutiniojo minėto Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio matyti, kad M. Š. nusikaltimus padarė 2017 m. liepos 10 d. – 2017 m. liepos 12 d. laikotarpiu, tai yra iki Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu M. Š. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį M. Š. nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Kitu prašomu bendrinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas už vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus. Dėl to, konstatuojama, kad šios skirtingais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos nesiskiria savo pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu. Todėl teismas daro išvadą, kad nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje skirtingais nuosprendžiais paskirtos, bet nesubendrintos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą.
BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Pažymima, kad teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes, turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-316/2009, 2K-7-686/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-578/2012).
Apygardos teismas, M. Š. nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgia į tai, kad jis 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteistas devintą kartą. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos įvairaus pobūdžio bausmių rūšys (tiek bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau jis reikiamų išvadų nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis M. Š. atsiliepime į pataisos namų administracijos teikimą pažymi, jog jis ilgą laiką buvo laikomas kardomajame kalinime bei ilgai jo atžvilgiu buvo taikoma ir kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra. Apygardos teismas pažymi, kad tokie skundo argumentai galėtų būti svarūs jei būtų nagrinėjami teisiamajame posėdyje dar iki nuosprendžio priėmimo arba nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tuo tarpu, ši teismo nutartis priimama vadovaujantis BPK 347, 362 straipsniais, o ne bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, t. y. dėl jau įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo proceso metu (BPK VII dalis). Todėl šiuo atveju, vadovaujantis BPK 347 straipsniu, teismas sprendžia klausimą tik dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos ir subendrina tais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikydamas BK 63 arba 64 straipsnių nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347, 362 straipsniais, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Zenono Kuncos teikimą tenkinti iš dalies.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. Š. paskirtos galutinės bausmės (4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo), pridėti dalį Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nuteistajam M. Š. paskirti galutinę, subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi M. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmių dalis atliktas pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią M. Š. skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.