- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- A15.-90-972/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04690-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- E. R.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, Sandrai Bendžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., jos įgaliotam atstovui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK), 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. 2016 m. lapkričio 5 d. apie 00.51 val. ties Žvejų g. 9, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama sankryžoje į dešinę, nepasirinko saugaus atstumo iki kairėje kelio pusėje stovėjusio automobilio, jį kliudė ir apgadino. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 221 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu E. R. nepripažino jai inkriminuojamų teisės pažeidimų, nurodė, kad ji administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu vairavo jos seseriai priklausantį automobilį, važiuodama Pasiuntinių g., privažiavo Žvejų gatvės sankryžą, pasukus į dešinę, kiek dar pavažiavo ir sustojo prie baro „Faksas“. Su ja kartu važiavo jos draugas su drauge. Prie jos priėjo taksi vairuotojas, kuris pasakė, kad neva ji automobiliu kliudė jo taksi automobilį, jo priekinį bamperį. Ji paprašė su ja važiavusio draugo pažiūrėti, kas ten nutiko. Grįžęs draugas paaiškino, kad jokių žymių ant taksi automobilio nėra, ant jos vairuoto automobilio taip pat jokių žymių nematė, todėl nuėjo su savo draugais į barą, ten vartojo alkoholį. Po kiek laiko jai paskambino sesuo ir pasakė, kad ji išeitų į lauką, nes jos laukia pareigūnai dėl apgadinto taksi automobilio. Jai išėjus iš baro, pareigūnai aiškino, kad ji padarė eismo įvykį, liepė pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai apžiūrinėjo abu automobilius, fotografavo. Su taksi vairuotoju, kai atvyko pareigūnai, ji nebendravo. Ji, važiuodama į barą, matė, kad taksi automobilis stovėjo Pasiuntinių ir Žvejų gatvių sankryžoje. Kliudyti šią transporto priemonę galėjo nebent sukdama sankryžoje į dešinę, tačiau ji nejuto jokio kontakto su taksi automobiliu. Situaciją matė taksistas ir, kaip jis teigia, jo kolega, kurį jis pasikvietė. Kitų asmenų, kurie matė įvykį, nebuvo.
Liudytojas G. T. parodė, kad jis dirba taksistu. Tikslios įvykio dienos neatsimena, tai buvo praėjusių metų lapkričio mėnesį, jau po 24 valandos, kai jis, stovėdamas Žvejų gatvėje, pastebėjo pro šalį pravažiuojantį BMW automobilį. Tuo momentu jis pajuto, kaip sujudėjo jo taksi automobilis, pajuto smūgį, kuris nebuvo silpnas. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad BMW automobilis kliudė jo automobilio priekio kairės pusės bamperį. BMW automobilis net nesustojęs nuvažiavo toliau. Jis bandė sustabdyti BMW automobilio vairuotoją, tačiau šios transporto priemonės vairuotoja jo nematė. Į jį atkreipė dėmesį tada, kai jam pavyko pribėgti prie BMW automobilio ir pabelsti į šio automobilio stogą. Tada iš BMW automobilio keleivio vietos išlipo vyriškis. Jis šiam vyriškiui paaiškino, kas nutiko, todėl jis nuėjo kartu apžiūrėti jo taksi automobilio apgadinimų, o BMW vairuotoja nuvažiavo toliau link baro „Faksas“. Apžiūrėjus automobilius, tiek ant jo, tiek ir ant BMW automobilių bamperių matėsi kontakto žymės, tačiau minėtas vyriškis pasakė, kad nieko čia neatsitiko. Jis nesutiko, kad dėl įvykusio eismo įvykio jam nebuvo padaryta žala, todėl priėjęs prie BMW automobilio vairuotojos pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau ji nesutiko, kad ji kliudė jo taksi automobilį, ir kartu su draugais nuėjo į barą „Faksas“, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, buvo apžiūrėti automobiliai, buvo iškviesta ir BMW automobilio vairuotoja. Iš baro išėjo visi BMW automobilyje važiavę asmenys ir pasiūlė jam užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad reikia pirmiausia pasitikrinti blaivumą. Tada BMW vairuotoja pasakė, kad ji išvis nevairavo. Tvirtina, kad jo automobilis anksčiau nebuvo apgadintas. Jis neseniai buvo jį susitvarkęs, jo automobilio bamperis buvo neseniai nudažytas.
Liudytojas I. M. parodė, kad jis yra E. R. pažįstamas. Įvykio vakarą jis su E. jos automobiliu važiavo į barą „Faksas“. Automobilį vairavo E., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kartu su jais važiavo ir E. draugė. Jiems važiuojant senamiesčiu, sukant į šoną, matė, kad sankryžos šone stovėjo taksi automobilis. Tvirtina, kad jokio kontakto su taksi automobiliu nebuvo. Privažiavus barą „Faksas“, merginos nuėjo į šį barą. Neilgai trukus prie jo priėjo minėtas taksi vairuotojas ir nurodė, kad jie kliudė jo taksi automobilį, ant jo yra likęs įbrėžimas. Jis su taksi vairuotoju nuėjo pasižiūrėti, tačiau jis nematė, kad ant šio automobilio būtų buvę kokie nors šviežūs įbrėžimai. Jis dirba techninį darbą, todėl suprastų, jei įbrėžimai ant automobilio būtų ką tik padaryti. Apžiūrėjus BMW automobilį, taip pat jokio įbrėžimo nebuvo. Nepamena, ką jis taksi vairuotojui pasakė apie neva įvykusį eismo įvykį, nes nuo įvykio jau praėjo tam tikras laiko tarpas. Mano, kad taksi vairuotojui tik pasirodė, kad jų automobilis sukdamas kliudė jo automobilį. Negali pasakyti, kodėl nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Mano, kad eismo įvykio tikrai nebuvo. Taksi vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus ir pagal registracijos dokumentus iškvietė E..
Liudytoja V. Č. parodė, kad ji yra E. draugė. Įvykio vakarą ji su E. ir dar vienu draugu važiavo į barą „Faksas“. Automobilį vairavo E., o ji sėdėjo automobilio gale. Važiuojant iš Pilies gatvės, jiems reikėjo pasukti. Posūkyje matė, kad ten stovėjo taksi automobilis, jame sėdėjo vairuotojas, tačiau šio automobilio sukant tikrai nekliudė. Toje gatvėje stovėjo daug taksi automobilių. Pavažiavus kiek tolėliau nuo minėto posūkio, pasistatė automobilį prie baro „Faksas“. Jiems išlipus iš automobilio, ji nuėjo parūkyti, todėl nematė, kad prie automobilio, su kuriuo jie atvažiavo, būtų priėjęs taksi vairuotojas. Jų važiuojant niekas nestabdė. Vėliau nuėjo į barą. Po kiek laiko išėjus į lauką, pamatė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, todėl nuėjo išsiaiškinti, kas nutiko. Tvirtina, kad važiuojant posūkyje jokio smūgio nepajuto, ant BMW automobilio nematė jokių įbrėžimų. Taksi automobilio ji neapžiūrėjo.
Liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad vakare iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Žvejų gatvės sankryžoje įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, taksi vairuotojas nurodė, kad automobilis BMW, išvažiuodamas iš Pasiuntinių gatvės, kliudė jo taksi automobilį. BMW automobiliui sustojus prie baro, jis nuėjo prie BMW automobilio vairuotojos, bandė paaiškinti jai, kas nutiko, tačiau nesusikalbėjo. Taip pat nurodė, kad BMW automobilyje buvo vyriškis ir dvi merginos. Vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos, todėl taksi vairuotojas iškvietė policiją. Duomenų bazėje suradus BMW automobilio savininkę, ši jiems nurodė, kad šiuo automobiliu tuo metu naudojosi jos sesuo. Po kažkiek laiko iš klubo išėjo pažeidėja, kuri nurodė, kad nejuto jokio smūgio. Paklausus vairuotojos dėl girtumo, ji nurodė, jog ji nebuvo išgėrusi, tačiau paprašius pasitikrinti girtumą, jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Automobilių apgadinimų aukščiai atitiko, ant taksi automobilio buvo likę mėlynos spalvos automobilio dažų likučiai. Jam sunku vertinti, ar BMW vairuotoja galėjo pajusti smūgį, nes kelias grįstas akmens masės plytelėmis. Taksi vairuotojas nurodė, kad iškart pajuto trinktelėjimą. Mašinos apgadinimas buvo nežymus.
Liudytoja policijos pareigūnė F. R. parodė, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad senamiestyje, netoli klubo „Faksas“ įvyko eismo įvykis, apie kurį pranešė taksi vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, taksi vairuotojas nurodė, kad BMW automobilis, kliudęs jo taksi automobilį, nuvažiavo toliau. Susisiekus su BMW automobilio savininke, ši nurodė, kad tuo metu jos automobiliu naudojosi jos sesuo. Tuomet po kažkiek laiko iš klubo išėjo BMW vairuotoja, ji nesutiko, kad kliudė taksi automobilį. Taksi vairuotojas nurodė, kad būtent ši mergina vairavo BMW automobilį. Taip pat nurodė, kad jis iš pradžių bendravo su mergina, tačiau ji nesutiko su eismo įvykiu, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taksi automobilio bamperyje buvo matyti nežymus įbrėžimas, todėl mano, kad BMW vairuotoja galėjo ir nepajusti trinktelėjimo, tuo labiau, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, yra grįstas akmenimis. BMW vairuotoja buvo labai nepatenkinta, pikta, pripažino, kad bare vartojo alkoholį.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-05 apie 00.52 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties Žvejų g. 9 namu įvyko eismo įvykis – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino bamperį. Vairuotoja atsisako bendrauti ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4).
Iš 2016-11-05 eismo įvykio vietos plano Nr. 1, fotonuotraukų (esančių CD laikmenoje) matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonių apgadinimai. Nurodyta, kad automobilių „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti priekiniai bamperiai (b. l. 11-12, 15).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad E. R. 2016-11-05 01.09 val. nustatytas 0,55 prom. girtumas (b. l. 13).
Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta, tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2017-01-26 (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad E. R. 2016 m. lapkričio 5 d. apie 00.51 val. ties Žvejų g. 9, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama sankryžoje į dešinę, nepasirinko saugaus atstumo iki kairėje kelio pusėje stovėjusio automobilio, jį kliudė ir apgadino. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
E. R. neginčija fakto, kad ji vairavo transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, kad nuvykusi į barą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tvirtina, kad jokio eismo įvykio nebuvo. Tokią jos versiją paneigia liudytojų G. T., policijos pareigūnų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo, patvirtina vieni kitus, sudarydami išsamų įvykio vaizdą. Teismui nėra pagrindo abejoti aptartų liudytojų parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstu E. R. apkaltinimu ir nubaudimu. Tuo labiau, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų, esančių CD laikmenoje, matyti, kad jose užfiksuotos abiejų automobilių kontaktavimo vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. R. nurodytos aplinkybės, kad ji nepajuto jokio kontakto su taksi automobiliu, savaime nešalina jos administracinės atsakomybės. Ji, vairuodama transporto priemonę, privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t. y. priėjus taksi vairuotojui G. T. ir pranešus apie sukeltą eismo įvykį, nesutikdama su juo, suvokdama, kad taksi vairuotojas turi dėl to pretenzijų, privalėjo sulaukti policijos pareigūnų, išsiaiškinti kilusias abejones, tačiau to nepadarė. Teismas liudytojų I. M. ir V. Č. duotus paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį padėti E. R. išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, nes jie yra E. R. draugai, pažįstami, todėl suinteresuoti duoti jai naudingus parodymus. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 9, 126, 221 punktų reikalavimus. Tokia E. R. veika jos padarymo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) ir kt.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatyti pažeidimai, dėl kurių protokolas surašytas iki 2017-01-01. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė KET ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju E. R. teisę vairuoti transporto priemones turi), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), E. R. padaryta veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Tai atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2017-01-10 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-27-594/2017).
ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje įstatymo leidėjas buvo numatęs ir administracinę nuobaudą – areštą. Kadangi nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies neliko, laikytina, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje (neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo) nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą, E. R. padaryta veika perkvalifikuojama iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ANK 422 straipsnio 7 dalį. E. R. skirtinos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 422 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.
Byloje pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas yra šiurkštus, į administracinėn atsakomybėn traukiamos E. R. asmenybę, į tai, kad ji administracinius nusižengimus padarė turėdama vieną galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau niekada nebuvo bausta už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, yra darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. R. paskyrus ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 422 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas su ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu numatytam minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su fotonuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 422 straipsnio 7, 9 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
E. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
E. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. R. paskirti galutinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 16063631861, įmokos kodą 1001.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su fotonuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.