Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, nedirbantis, gaunantis priešlaikinę pensiją, nusikalstamos veikos už kurią teisiamas padarymo metu buvo 1 kartą baustas administracine tvarka, neteistas gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2008 m. gegužės 11 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini)., sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelyje, prieš sklypą Nr. 126, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė G. M. kumščiu vieną kartą į galvą, pargriovė nugara ant žemės ir spyrė ne mažiau vieno karto į dešinę šlaunį, tuo padarydamas dvi smulkias kraujosruvas su odos įdrėskimu dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies srityje, du odos įdrėskimus kaklo dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir masyvią minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

K. B. kaltu padaręs nusikalstamą veiką kuria kaltinamas neprisipažino. Patvirtino anksčiau ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus parodymus ir paaiškino, kad abu su nukentėjusiuoju senai nesutaria dėl žemės sklypų ribų. Kaltinime nurodytu laiku tarp jų kilo konfliktas dėl neva jo ne vietoje pastatyto automobilio. Ne jis, o būtent nukentėjusysis atėjo pas jį aiškintis. Konflikto metu jis sugriebė nukentėjusįjį už apykaklės ir gindamasis atstūmė, nes pastarasis prie jo „pristojo, kabinėjosi ir provokavo“. Po to nukentėjusysis norėjo jam įspirti, bet nepataikė. Antrą kartą jam bandant spirti,- jis pačiupo už kojos, ją kilstelėjo ir paėmęs už liemens parvertė „kaip medį“ ant žemės. Nukentėjusysis griuvo ant žemės nugara, o jis rankos dilbiu prispaudė jį prie žemės. Nukentėjusysis muistėsi, suplėšė jam baltinius, o jis dilbiu prispaudęs jo galvą akių srityje prie žemės laikė. Priėjo jo žmona ir liepė liautis. Tada jis už marškinių nukentėjusįjį pakėlė ir pastūmė, nuo ko galėjo atsirasti įbrėžimai. Jie ginčijosi, parkritę voliojosi, bet jis nė karto nespyrė. Tuo ir pasibaigė. Galvoja, kad ekspertai klysta ir kraujosruva nukentėjusiojo kojoje atsirado ne jų konflikto metu, o vėliau, t. y. po to, kai gegužės 15 d., nukentėjusysis ruošdamasis dažyti stogą sode nuvirto nuo kopėčių. Niekas šio nukritimo be jo nematė. Tik po to nukentėjusysis darė rentgenogramą ir ėjo pas ekspertą dėl kraujosruvos ant kojos. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors K. B. kaltu neprisipažino,- jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo G. M. (G. M.) pareiškimais Vilniaus rajono prokuratūrai, Vilniaus rajono policijos komisariatui (b. l. 1, 4) ir parodymais teisme, kad užėjo pasikalbėti su kaltinamuoju dėl pastarojo ant kelio prieš jo sklypą pastatyto automobilio. Kaimynas pasakė, kad jis „debilas“, kad „kur nori ten stato mašiną“ ir liepė „eiti iš čia“. Konflikto metu kaltinamasis sugriebė jį už „kalnieriaus“ ir papurtė. Po to paleido ir ranka sudavė į kairįjį smilkinį. Nenuvirto, bet prarado orientaciją. Kaltinamasis norėjo dar suduoti, o jis bandė pastarąjį nustumti ir du kartus įspirti, bet nepataikė. Tuo metu kaltinamasis čiupo jam už kojos ir kilstelėjo į viršų. Jis griuvo nugara ant žemės ir ją susitrenkė. Jam bandant keltis, kaltinamasis 3-4 kartus spyrė į dešiniąją šlaunį. Po to negalėjo atsikelti kol atėjo kaltinamojo žmona ir padėjo. Sužalotas buvo apie 13 val., ir kitą dieną kreipėsi į medikus dėl sužalojimo. Rentgenograma taip pat buvo paskirta iš karto po sužalojimo, tik ją atliko 15 d. Dėl sužalojimų patyrė skausmą, nepatogumus, gydėsi, pirko vaistus, todėl prašo tenkinti civilinį ieškinį;

-liudytojos K. B. paaiškinimu, kad vyras ir nukentėjusysis nuolat pykstasi dėl sodo sklypų ribų. Išgirdusi pagalbos šauksmą, nubėgo prie kelio ir pamatė abu „besiraičiojančius“ ant žemės. Konflikto pradžios ir smūgių nematė. Išskyrė. Jos vyro buvo suplėšyti baltiniai, nubrozdinta ausis ir nosis, o kaimynas sunkiai kvėpavo, buvo sutrikęs. Po to abu atsistojo;

-specialistas A. K. B. patvirtino pateiktas išvadas (t. 1, b.l. 20, 25) ir paaiškino, kad sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu tik dėl galvos smegenų sukrėtimo, o visi kiti sužalojimai nežymūs. Didesnė tikimybė, kad smegenų sukrėtimas nuo griuvimo ir galvos ar stuburo atsitrenkimo į žemę ir mažesnė tikimybė, kad nuo smūgio į smilkinį, nes objektyvių smilkinio sužalojimų nebuvo. Kraujosruvos po abiem akimis nuo smūgio į kairį smilkinį atsirasti negalėjo. Visiškai atmesti galimybės, kad pas nukentėjusįjį kaip galvos smegenų sukrėtimo pasekmė galėjo abejose akyse atsirasti po kraujosruvą negalima. Sužalojimai kakle galėjo būti nuo suėmimo už apykaklės ir nagais, o mėlynės kojoje,-nuo smūgių ir griuvimo;

-įvykio vietos apžiūros protokole ir foto nuotraukose užfiksuota nusikaltimo vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12);

–patyrusio traumą paciento apžiūros lapu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis dėl 2008-05-11 13 val. patirtos traumos į medikus kreipėsi 2008-05-12 d. (t. 1, b.l. 19); išrašais ir jo medicininių dokumentų ir nuotraukomis su sužalojimų požymiais (t. 1, b.l. 21-23; specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie patvirtina, kad G. M. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2008-05-11), nuo trauminių poveikių kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais, padarytos dvi smulkios kraujosruvos su odos įdrėskimu dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies srityje, du įdrėskimai kaklo dešinėje pusėje, masyvi minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje šlaunyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Smulkios kraujosruvos su odos įdrėskimu dešinės akies apatiniame voke būdingos suspaudimui pirštų galais vienu ar dviem trauminiais poveikiais. Kraujosruva kairės akies srityje galėjo atsirasti nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo slystančio smūgio sudavimo, tiek nuo suspaudimo grumtynių metu. Linijiniai įdrėskimai kaklo dešinėje pusėje aiškinami vienu ar dviem trauminiais poveikiais, galimai įdreskiant nagais. Plati kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo atsirasti mažiausiai nuo vieno spyrio koja. Tikėtina, kad galvos smegenų sukrėtimas galėjo gautis nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į kietą paviršių. Traumos metu nukentėjusiojo kūno padėtis galėjo būti įvairi. Sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl masyvios kraujosruvos dešinėje šlaunyje, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 20, 25; t. 2 b.l. 28-34);

-akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis pateikė savo parodymus t. y. nukentėjusysis nurodė, kad buvo kaltinamojo spardomas, o pastarasis aiškino negalėjęs to padaryti, nes buvo užgulęs nukentėjusįjį (b. l. 69-72).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu jis sugriebė nukentėjusįjį už apykaklės ir pastūmė, nes pastarasis prie jo „pristojo, kabinėjosi ir provokavo“. Nors pats teigia gynęsis, tačiau jokių įrodymų, kad žodinio konflikto metu jam reikėjo nuo ko nors gintis nėra, t. y. būtent jis žodinį konfliktą sprendė panaudodamas smurtą. Tik po to, kai jis griebęs nukentėjusįjį už apykaklės pastūmė, o pastarasis teigia dar gavęs ir smūgį į galvą, nukentėjusysis bandė jam įspirti, bet nepataikė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus kaltinamasis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, kur abu grūmėsi. Nors kaltinamasis neigia, kad atsikėlęs spyrė dar gulinčiam ir bandančiam atsikelti nukentėjusiajam į koją, tačiau tai laikytina jo gynybine pozicija, kuri prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams (nukentėjusiojo parodymams, sužalojimus patvirtinantiems medicininiams dokumentams ir ekspertizės išvadai, kad kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo atsirasti nuo spyrio koja). Kaltinamojo žmona liudytoja K. B. nurodė konflikto pradžios ir smūgių nemačiusi, tačiau tai nepaneigia jų buvimo. Kaltinamojo versija, kad kraujosruva nukentėjusiojo kojoje galėjo atsirasti ne jų konflikto metu, o po to, kai nukentėjusysis ruošdamasis dažyti stogą nuvirto nuo kopėčių, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl vertintina tik kaip jo gynybinė pozicija. Nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, jog būtent kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pradėjo smurto veiksmus ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su konflikto metu kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiojo sužalojimu.

Įvertinus kaltinimo pagrįstumą, byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą pripažintina neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą-tiesioginę tyčia, ir sukeltas nesunkias pasekmes, į kaltinamojo ir paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, gauna priešlaikinę pensiją, turi sveikatos problemų (t. 1 b.l. 29), anksčiau neteistas, bylos nagrinėjimo metu administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 250,51 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 52 Lt už dviejų teismo medicinos ekspertizių atlikimą, 10 Lt už sveikatos patikrinimą ir 188,51 Lt už vaistus, bei 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidas (t. 1, b.l. 119-120). Bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 5000 Lt (t. 2, b.l. 18). Nurodė, kad dėl sužalojimo ilgai turėjo lankytis pas gydytojus, buvo padidėjęs spaudimas, šlubavo, blogai miegojo, pergyveno pats ir šeima, dėl tokio kaimyno elgesio labai pergyvena ir bijo, kad tai nepasikartotų.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl savo sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės žalos dydis įrodytas rašytiniais įrodymais (t. 1, 122-124, ), todėl pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai,- 250,51 Lt dydžio (BPK 115 str. 1 d. ).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgta į jos padarymo aplinkybes, tiek į kaltinamojo, tiek į paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu, patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pergyvenimus, priteistinos turtinė žalos bei proceso išlaidų dydį, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės jos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismų praktiką bei laikantis protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, BPK 215 str. 1 d.).

Nukentėjusysis prašo priteisti 4800 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Nustatyta, kad byloje ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas vyksta nuo 2008 m. birželio 5 d., t. y. jau trejus metus. Šiuo laikotarpiu nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos rašytinais įrodymais (2380 Lt (t. 1, b.l. 125), 1452 Lt (t. 2, b.l. 10-11) ir 968 Lt (t. 2, b.l. 76), todėl pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju G. M..

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 250,51 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų ir 51 centą) turtinei bei 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo G. M. 4800 Lt išlaidas dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo K. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.