Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2514-1034/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
1-2514-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64932-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
P. P.
Civilinis ieškovas
E. P.
Advokatai
Vidmantas Žiemelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2514-1034/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64932-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.6.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorėms Larisai Fedotovai, Ritai Vaitekūnienei,kaltinamajam P. P., jo gynėjams advokatams Vidmantui Žiemeliui, Karoliui Rugiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Zinai Bubulienei,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2017 m. gruodžio 12 d. apie 13.45 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Iki“, esančios adresu Jeruzalės g. 17, Vilniuje, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, matant aplinkiniams, pribėgo prie nepilnamečio E. P., ir, kaltindamas jį vagyste iš parduotuvės ,,Iki“, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, po ko, suėmė nukentėjusįjį už rankos, nusitempė į „Iki“ parduotuvėje, adresu: Jeruzalės g.17, Vilniuje, esančias tarnybines patalpas, užrakino duris ir dujų balionėliu ne mažiau kaip septynis kartus pripurškė E. P. į veidą bei sudavė kumščiu į jo kūno kairįjį šoną, taip, suduodamas ne mažiau 12 smūgių nepilnamečiui nukentėjusiajam E. P., padarė kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, kairės plaštakos 3 piršto odos nubrozdinimus, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus, blužnies, kairio inksto kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad per monitorius pastebėjo, kad galimai įvykdęs kelias vagystes išeina jaunuolis iš parduotuvės, todėl jis išbėgo ir sulaikė jį, paprašė eiti į tarnybines patalpas, kadangi yra įtariamas dėl anksčiau padarytos vagystės. Jis nesutiko, pradėjo muistytis, bandyti išvengti sulaikymo, trenkė kelis kartus jam į veido sritį, todėl bandė jį parversti ant žemės, bet nepavyko. Prisirinko žmonių minia, jiems aiškino, kad yra apsaugos darbuotojas. Tas jaunuolis jam nepasirodė nepilnametis. Žino, kad pagal įstatymą nepilnamečių negalima sulaikyti. Įvyko grumtynės ir galiausiai jaunuolis sutiko eiti į vidų. Jis jaunuolį uždarė į apsaugos patalpą, užrakino duris, kad nepabėgtų ir į apsaugos postą atėjo jo sesuo ir prekybininkė. Jis atrakino duris ir pradėjo su jomis šnekėti, nes jos reiškė pretenzijas. Tuo metu jaunuolis nusprendė pabėgti, tačiau jį sulaikė ir nuvedė atgal į postą. Tada, viršijęs savo įgaliojimus, jis papurškė jam dujų ir trenkė į pilvo sritį vieną ar du kartus. Dujų balionėliu papurškė daug kartų, neskaičiavo, papurškė, nes norėjo apraminti. Viduje nukentėjusysis jokių veiksmų neatlikinėjo, kai purškė dujas, durys buvo truputį praviros. Nukentėjusysis sakė, kad jis nėra apsivogęs. Neklausė nukentėjusiojo, kiek jam metų, neturi tokios teisės. Jis norėjo iškviesti policiją, bet jo telefonas buvo sugedęs, todėl tarnybiniu telefonu iškvietė darbuotoją, kad ji paskambintų policijai. Čia pirmas toks atvejis darbe, teko ir daugiau sulaikyt asmenų, tačiau jie taip nesipriešino. Bandė bendrauti su nukentėjusiais, klausė, ar galima kaip nors atlygint žalą, neatsiprašė. Atsiprašo, nors ir žino, kad tai nieko nereiškia, yra pasiryžęs atlyginti žalą. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, rugsėjo mėnesį pasibaigs mokslai ir jis dirbs, atlygins žalą. Prašo bylą nutraukti ir perduoti tėčiui, su juo šiltai bendrauja, sutaria, gyvena tėvų bute vienas. Tėtis jam yra autoritetas, jį gerbia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad gruodžio 12 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 13.30 val. gavo iš dukros skambutį, kad yra labai blogai, sumuštas brolis. Tuo metu buvo atvažiavęs apsaugos darbuotojas ir ji jo paklausė, kas nutiko ir kaip greitai jai važiuoti iš darbo. Jai pasakė, kad apsaugos darbuotojas pripurškė dujų, jos vaikas dūsta. Praėjus 20 minučių atvažiavo į įvykio vietą, sūnus jau buvo greitosios automobilyje, policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę, juos iškvietė dukra. Jis paprašė parodyti, ką pavogė sūnus, parodyti vaizdo įrašą, tačiau ji buvo išvaryta iš kabineto. Ji parašė paaiškinimą ir išvažiavo paskui greitosios pagalbos automobilį. Santariškėse buvo nustatyta blužnies hematoma, dešinio inksto hematoma, rainelės ir veido nudegimai ašarinėmis dujomis. Sūnus papasakojo, kad su sese ir draugu nuėjo į parduotuvę nusipirkt picos gabaliuko, ilgai stovėjo prie sulčių skyriaus, rinko centus. Jie nusipirko, išėjo už parduotuvės valgyti, bet atbėgo apsaugos darbuotojas, smūgis į pilvą, jis krito, tuomet jis sako lyg trenkė ar pastūmė, kad apsigintų, paskui buvo velkamas į parduotuvę. Parduotuvės viduje buvo dujų purškimas. Kai ji atvažiavo, parduotuvė skendo ašarinėse dujose. Išgyvenimai buvo ne tik sūnui, bet visai šeimai. Sūnus net bijojo eiti į parduotuvę. Ji ir pati bijojo apsaugos darbuotojų pusantro mėnesio, dukra naktimis šaukdavo. Psichologinis skausmas lieka ilgam, vedė dukrą pas psichologą, sūnus ėjo pas mokyklos psichologą. Kaltinamasis atsiprašė, negali pasakyti, ar jam atleido, ta nuoskauda liks. Po įvykio, praėjus 2-3 dienoms, apsaugos darbuotojas buvo pareiškęs kaltinimą policijos pareigūnams dėl šokoladukų vagystės. Peržiūrėjus kameras paaiškėjo, kad niekur nebuvo padaryta vagystė. Kol vaikas gulėjo ligoninėje ji neleido lankyti, bet vėliau niekas neprašė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. J. parodė, kad užėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, nusipirko, išėjo iš parduotuvės ir apsauginis sulaikė draugą E. už parankės, pradėjo vestis į parduotuvę. E. priešinosi, nenorėjo eiti kartu, jie susistumdė, vienas kitą apdraskė, susimušė. Vėliau apsauginis nusitempė E. į „būdelę“. Nematė, kas ten vyko. Kai vėliau atidarė duris pasijautė ašarinių dujų kvapas, E. buvo susirietęs, laikėsi už pilvo, vėliau atvažiavo policija, E. mama. Apsauginis E. sakė: „Einam su manim“, E. pasakė, kad niekur neis, nes apsauginis nepasakė dėl ko eiti. Jie dviese stumdėsi, E. bandė patraukti apsauginio ranką nuo savęs. Jis iš pradžių buvo parduotuvėje, o po to buvo lauke. Po įvykio su E. bendravo, jie klasiokai, bet jis nieko nepasakojo. Įvykį dar matė E. sesuo, taip pat stovėjo pensininkė prie kiosko kažką pardavinėjo, ji viską matė, dar buvo kitas apsauginis atvažiavęs. Atidarius apsaugos posto duris E. veido nematė, jis buvo susirietęs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. Kai išeidinėjo link greitosios automobilio matė, kad E. akys raudonos, jis verkė. E. sakė, kad jį sumušė apsauginis, mušė į pilvą. Policiją iškvietė E. sesuo, o greitąją iškvietė policija. Apsauginis E. bandė sulaikyti dėl to, kad jie kažką pavogė, tačiau nieko pas juos nerado, jie nieko nevogė. Policija per kameras tikrino, ar jie kažką vogė, nieko nerado.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. V. parodė, kad buvo skambutis darbo vietoje dėl incidento. Ji dirba parduotuvėje „Iki“ Jeruzalės mikrorajone. Skambino apsaugos darbuotojas P., konkrečios datos neprisimena. Jis paskambino vietiniu telefonu, pasakė, kad pakviestų K.. Ji yra jų vyr. kasininkė. P. prašė iškviesti policiją, tačiau nieko neaiškino, ji nieko nekvietė, neturi, iš kur skambinti. Po to per langą matė, kad stovėjo greitoji pagalba. Apie incidentą tarp P. ir nukentėjusiojo nieko nežino, vėliau su P. nebendravo, niekas apie šį įvykį nepasakojo. Nežino, ar parduotuvėje dažnai būna incidentai tarp pirkėjų ir apsauginio. Ji dirba kasoje, o apsaugos postas kitam gale.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. O. parodė, jog po pietų ji atėjo į kasą. G. pasakė, kad skambino P., kad pakviestų pagalbą. Ji priėjo prie posto, P. atidarė duris, paprašė, kad iškviestų policiją. Ji nuėjo į kasą ir viskas. Sakė, kad kažkas konfliktuoja ir negali susitvarkyti, kas viduje buvo, nematė. Į jos darbo funkcijas neįeina policijos iškvietimas, tačiau jis paprašė, nes kažkodėl pats negalėjo iškviesti. Ji iš savo telefono iškvietė policiją. Paskambino, pasakė, kad apsauginis paprašė pagalbos iškviesti policiją. Ji tik priėjo prie apsaugos posto durų, į vidų užėjusi nebuvo, kitų asmenų nematė. Girdėjo, kad pavogė kažkokius šokoladukus ir kitą dieną jis sulaikė šitą vaiką. Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos K. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 49), K. O. parodė, kad teisingi parodymai, girdėjo kalbas, kad P. sumušė vaiką. Vėliau bendravo su P.. Sulaikymo dieną vaikas nieko nepavogė. Apsauginis atidarė tik durų tarpą, pasakė, kad iškviestų policiją. Pasakė, kad neramus, ji nežinojo, kad ten yra vaikas. Jokio kvapo neužuodė, nėra jutusi ašarinių dujų kvapo. Ji sėdėjo kasoje, nematė, ar vaikas kur nors buvo vedamas. Ji iškvietė policiją ir atsisėdo į kasą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. A. S. parodė, kad ji stovėjo prie „Iki“ parduotuvės, pardavinėjo savo augintas daržoves. Iš parduotuvės išlėkė berniukas, o jį vijosi apsauginis. Pasivijo ir tempė atgal į parduotuvę, bet tas priešinosi ir jie abu susimušė. Ji priėjo, o apsauginis sakė, kad jis kažką pavogė. Ji klausė to berniuko, ar jis vogė ką nors, jis sakė, kad nieko neėmė. Po kiek laiko išlėkė kažkokia mergytė, pasirodo, jo sesutė, rėkdama, kad jį muša, jie užsidarė pas jį kabinete ir paleido jam ašarines dujas. Jie pareikalavo, kad atrakintų. Atrakinus dujos net jiems pasmirdo. Apsaugos darbuotojas išsivijo berniuką, buvo su apsauginio uniforma, yra jį anksčiau mačiusi, žinojo, kad jis apsauginis. Jie abu kumščiavosi, bet kai ji pasakė: „eik, jeigu nieko nevogei“, nusivedė jį į parduotuvę. Muštynės buvo abipusės, berniukas ir kojom ir rankom smūgiavo, o šitas tik rankomis, berniukas norėjo ištrūkti, o apsauginis jį laikė. Mergytė išbėgo šaukdama: „mama, atvažiuok, muša“. Vėliau, kai atidarė apsaugos kambario duris, matė, kad berniuko akys raudonos. Apsauginio nieko jie neklausinėjo, jis nieko jiems neaiškino. Vaikai išeidami iš parduotuvės nešėsi ir valgė bandeles. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos G. A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41), G. A. S. parodė, kad parodymai teisingi. Aplinkui buvo pilna žmonių, kokie 7 prekiaujantys ir dar buvo praeinantys žmonės, vyko judėjimas. Visi prekeiviai įvykį matė, kalbėjo, kam mušti vaiką. Kai atidarė apsaugos posto duris, tuomet pajuto dujų kvapą, berniukas išėjo iš to kabineto, jo laukė mama ir sesutė. Matė, kad greitoji vedėsi berniuką į mašiną, kas vyko tuo metu parduotuvėje, nematė. Matė, kad berniuko akys paraudusios, jis neverkė, niekuo nesiskundė, nes ji su juo nekalbėjo, šalia buvo jo mama. Mergaitė išlėkė verkdama, skambindama telefonu mamai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad paties įvykio jis nematė, pirmą pagalbą suteikė, laukė tėvų, nes asmuo buvo nepilnametis, vežė į stacionarą. Į įvykio vietą nuvyko dėl iškvietimo – dėl ašarinių dujų papurškimo į akis. Atvykus juos palydėjo į administraciją, kur buvo nukentėjęs vaikas. Vaikas sakė, kad papurškė su ašarinėm dujom ir jam degina visą veidą. Jis turėjo išvesti jį į lauką, kad vėjas šiek tiek prapūstų, nes kitokios pagalbos kaip ir nėra. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, dar vėliau motina. Kadangi vaikas nepilnametis, buvo sutarta su motina, kad vaikas bus nuvežtas į stacionarą, todėl buvo nuvežtas į Santariškių klinikas. Atvykus į parduotuvę su vaiku buvo sesuo ir kiti vaikai, prisistatę kaip klasiokai. Negali pasakyti, ar su apsaugos darbuotoju bendravo, prioritetas buvo vaikas. Buvo aiškinamos aplinkybės, buvo sakyta, dėl ko tos dujos buvo panaudotos, kad buvo konfliktas. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43), A. G. parodė, kad parodymai teisingi, apsaugos darbuotojas nenorėjo išleisti vaiko, nes jis laukė policijos, bet jam prioritetas buvo ligonis. Jis patraukė apsauginio ranką ir išvedė vaiką, išvedus į lauką atvyko policijos pareigūnai. Išėjus į lauką jam vis tiek prioritetas buvo vaikas, žmonių lauke buvo pilna, bet kas ką sakė nežino. Vaikas skundėsi akių deginimu, sulaukus motinos buvo nuvežtas į ligoninę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. parodė, kad gavo pavojaus signalą iš „Iki“ parduotuvės, esančios Jeruzalės g. 17. Atvažiavo, užėjo į apsaugos postą, ten buvo apsaugos darbuotojas ir nepilnametis vaikas, vaikas verkė. Klausė, kas įvyko, apsaugos darbuotojas pareiškė, kad bandė apsivogti, o vaikas pasakė, jog jis nieko nevogė, jam silpna, prašė kviesti gydytoją. Paskui apsaugos darbuotojas su parduotuvės vedėja vaiką nuvedė į tarnybines patalpas nuplauti veidą, nes apsaugos darbuotojo poste buvo pilna dujų, neįmanoma net kvėpuoti. Išėjo į lauką, pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos mašina, policija, prekiautojai rėkė, kad nuo laiptų atsitempė vaiką, kad mušė vaiką, bet jis to nematė. Kadangi atvažiavo policija, greitoji, jis informavo savo centrinį valdymo pultą, kas įvyko ir jo misija buvo baigta. Jam atvykus buvo apsaugos darbuotojas ir nepilnametis vaikas. Jis verkė, veidą buvo užsidengęs rankomis, pasakė, kad nieko nevogė ir prašė kviesti gydytoją, jam buvo silpna. Jis tik apsaugos darbuotojo paklausė: „kodėl tu patalpose ant nepilnamečių purški dujas?“. Ką jis atsakė, nepamena. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45), pastarasis parodė, kad jis teisingi parodymai. Vaikinas skundėsi, kad apsaugos darbuotojas jį mušė. Jis jokių veiksmų neatliko, ten viskas jau buvo įvykę. Prie apsaugos kambario buvo berniuko sesuo, ji buvo kaip šoke, išsigandusi, telefonu skambino mamai, ji jam padavė telefoną, mama paprašė, kad pabūtų, kol ji atvažiuos.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas Z. P. parodė, kad tai pirmas sūnaus nusikaltimas, todėl prašo jį atleisti nuo atsakomybės. Dažnai su juo bendrauja, yra jam autoritetas. Sūnus blogai padarė, nereikėjo jam taip elgtis, viršijo savo įgaliojimus, jis neigiamai į tai žiūri, negalima taip daryti. Dabar sūnus mokosi suvirintoju, apsaugos darbuotoju nebedirbs. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kranininku, jeigu teismas paskirtų užstatą už sūnaus laidavimą, galėtų sumokėti apie 800 Eur. Mėnesinės pajamos priklauso nuo darbo valandų, 400-500 Eur. Žmona dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėja, ji padės sūnų auklėti, jis ir pats dirbęs 3 metus pedagogu. Su sūnumi bendrauja beveik kiekvieną dieną. Kas antrą dieną susitinka, domisi jo reikalais, duoda patarimus, dažniausiai jis juos priima.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. apie 13.30 val. kartu su sese A. ir draugu O. J. užėjo į parduotuvę ,,Iki“, Jeruzalės gatvėje, kur nusipirko picos apkepėles. Nuėjus už kokių 5 metrų nuo parduotuvės, jis atsisuko ir pamatė, kad bėga link jų kažkoks vyras. Pribėgus, pamatė, kad tai apsaugos darbuotojas. Šis bėgo link jo. Kai jis pribėgo prie jo, apsaugos darbuotojas bandė jį visu kūnu nustumti ir pargriauti. Šis paėmė jį už abiejų rankų ir pradėjo kratyti. Jis pasakė: ,,Jūs neturite teisės manęs liesti“. Šis pasakė: ,,aš turiu teisę, esu apsauginis“. Jis paklausė apsauginio ką jis padaro. Tada šis trenkė kumščiu jam į dešinės pusės šoną ir į dešinės pusės veido skruostą. Jis pradėjo muistytis, kad šis jį paleistų. Šis paklausė, kur jis bėga. Jis pasakė, kad niekur nebėga. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis įtariamas vagyste, o jis pasakė: ,,imkite mane ir patikrinkite“. Apsauginis paėmė jį už kairės rankos ir nusitempė į parduotuvės būdelę, į apsaugos kambarį. Užrakino duris, įsidėjo raktelį į kišenę ar tai ant stalo. Šis paėmė dujas ir atsisukęs pasakė ,,tu tuoj gausi“ ir papurškė į veidą. Jis paklausė: ,,ką jūs darote?“ ir kuprine užsidengė veidą, o šis jam iš po kuprinės pradėjo į veidą purkšti. Girdėjosi, kad už durų stovi žmonės. Jam sunku buvo kvėpuoti, paprašė, kad leistų pakvėpuoti. Apsauginis atrakino duris. Jis buvo užsimerkęs, nes nieko negalėjo matyti. Kai bandydavo atsimerkti, jam graužė, skaudėjo akis. Kai atidarė duris, girdėjo garsus, buvo daug žmonių. Girdėjo sesės balsą, ši sakė: ,,ką Jūs darote?“. Atėjo, kaip suprato, inkasatorius ir sakė: ,,išleisk pakvėpuoti“. Jis paprašė inkasatoriaus, kad šis jį išleistų pakvėpuoti. Inkasatorius norėjo jį išvesti iš patalpos, tačiau apsauginis neleido jam išeiti. Kai purškė į akis dujų, stipriai ranka trenkė į kairės pusės šoną. Po to galėjo būti, kad dar trenkė, tačiau jis nejuto jau stipraus skausmo, todėl tiksliai pasakyti negali. Atėjo ,,Iki“ parduotuvės darbuotoja ir pasakė jam, kad eitų į administracijos patalpas, kadangi jis pasakė, kad jam reikia gryno oro. Inkasatorius, ar tai apsauginis, jį paėmė už rankos ir nuvedė į administracijos patalpas 2 aukšte. Po kokių 10 – 15 minučių atvažiavo greitoji medicinos pagalba, paklausė kas buvo. Jis pasakė visą įvykį. Jį paėmė už rankos vienas medikas ir padėjo nulipti iš 2 aukšto, tačiau prieš tai apsauginis neleido jam eiti. Medikas pasakė, kad už jį yra atsakingas ir išvedė į lauką. Lauke, kai papūtė vėjas, jam su akimis pasidarė šiek tiek lengviau, kadangi jau ne taip degino. Suprato, kad atvažiavo mama, kuri paklausė kas buvo. Jis pasakė, kad jam skauda šoną. Mama nuėjo pasiaiškinti. Po to išgirdo, kad jį veža į Santariškių ligoninę, kur padarė tyrimus ir paguldė į ligoninę. Ligoninėje gulėjo 6 dienas. Į klausimą, ,ar 2017 m. gruodžio 9 d. parduotuvėje ,,Iki“, Jeruzalės gatvėje, jis padarė vagystę? atsakė, kad vagystės nepadarė ir minėtą dieną toje parduotuvėje nebuvo. Gruodžio 9 d. nuo 11.30 val. iki 20.00-21.00 val. buvo ,,Sky“ parke, po to važiavo autobusu iki Baltupių, kur išlipęs iš autobuso, išsikvietė taksi ir važiavo namo (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. apie 13.40 val., kartu su klasioku O. J. ir broliu E. P., nuėjo į parduotuvę ,,Iki“ Jeruzalės g., kur nusipirko picas ir sulčių. Nuėjo į lauką iki parduotuvės kampo. O. sako, ,,atsisuk“. Jie atsisuko ir pamatė bėgantį vaikiną. Brolis pasakė, kad tai apsauginis. Apsauginis greitai pribėgo prie E. ir čiupo jam stipriai už kairės rankos. Apsauginis kumščiu trenkė broliui ar į šoną ar į pilvą, tiksliai neprisimena, nes nelabai žiūrėjo. Ji surėkė. Apsauginis pasakė, kad jis pavogė. Ji pasakė: ,,Einame į būdelę, tegul parodo kuprinę“. Brolis su apsauginiu susimušė. Po to jis apsikabinęs brolį nusivedė į parduotuvę. Brolis bandė pasprukti, tačiau jam nepavyko, todėl apsauginis vėl jam trenkė. Apsauginis nusivedė brolį į būdelę ir užsirakino duris. Ji nuėjo iš paskos. Atėjo prie būdelės kažkokia moteris ir pasibeldė. Tada apsauginis atidarė duris. Pamatė, kad brolis apsiverkęs. Ji išsigando ir paskambino į policiją. Jos paklausė ar reikia greitosios, pasakė, kad nereikia. Vėl grįžo prie būdelės, ten apsauginis atidarė duris. Pamatė, kad būdelėje pripurkšta dujų, brolis verkė. Tada ji vėl paskambino į policiją, pasakė, kad reikia greitosios medicinos pagalbos. Atvažiavo kitas apsaugininkas, kuris, pamatęs, kad pripurkšta dujų, apšaukė apsaugininką. Ji paskambino mamai, pasakė, kas atsitiko su E.. Tada atėjo prie būdelės kasininkė, kuri apšaukė apsauginį. Apsaugininkas ir kasininkė liepė vesti brolį į 2 aukštą. Jie nuo dujų visi pradėjo kosėti. Kasininkė ir apsaugininkai nuvedė brolį į parduotuvės 2 aukštą. Kai buvo prie apsaugos būdelės, ir ji, ir močiutė apsaugos darbuotojui sakė, kad E. yra nepilnametis. Apsaugos darbuotojas sakė, kad jam neįdomu. Po to atvažiavo medicinos pagalba, ji juos nuvedė į 2 aukštą. E. veidas buvo raudonas, negalėjo atsimerkti, todėl medikai norėjo jį išvesti į lauką. Apsaugos darbuotojas neleido medikams išvesti E. į lauką, sakydamas: ,,ar Jūs atsakingi už jį?“. Medikas apsaugos darbuotoją pertraukė sakydamas: ,,Taip, mes atsakingi“. Apsauginis prie medikų ir policininkų pasakė: ,,Nuimkite nuo jo veido DNR ir jis įrodys, kad jis jam trenkė“. Taip pat apsauginis gąsdino, kad jos brolį pasodins į koloniją, kad parašys pareiškimą. Tada atvažiavo mama, parašė pareiškimą. Apsauginis nuėjo į būdelę, rodė policininkams filmavimo kameras, o mamą išvarė, sakydamas, kad jai nerodys. E. greitoji išvežė į ligoninę. Ji taip pat su greitąja važiavo kartu, o mama iš paskos važiavo su automobiliu (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4182/2017(01) nurodyta, kad:

1) E. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: Kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, kairės plaštakos III - o piršto odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. gruodžio 12 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dešimt trauminių poveikių; Dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, blužnies, kairio inksto kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu. laiku (2017 m. gruodžio 12 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Medicinos dokumentuose nurodytos abiejų akių junginių, vokų ir veido odos I° cheminio nudegimo bei galvos sumušimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, nes nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis.

2) Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis.

3) Apie trauminių poveikių kiekį pasisakyta šios išvados l - me punkte. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (b. l. 29 - 30).

Filmuotoje vaizdo medžiagoje – įvykio 2017 m. gruodžio 12 d. 13.44 val. parduotuvės ,,Iki“ apžiūros protokole užfiksuota, kaip P. P. suduoda kumščiu smūgius nukentėjusiajam E. P. į šoną ir dujų balionėliu purškia ne mažiau 7 kartų į veidą (b. l. 66).

BPC skambučių apžiūros protokole užfiksuotas liudytojos A. P. ir bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis (b. l. 62-63).

Greitosios medicinos pagalbos 2017 m. gruodžio 12 d. kvietimo kortelėje nurodyta, kad ,,Iki“ prekybos centro darbuotojas sumušė E. P., ir jam pripurškė į akis ašarinių dujų (b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4102/2017(01) nurodyta, kad P. P. nustatyti šie kūno sužalojimai:

1. Apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su nubrozdinimu, padaryta kietu buku daiktu, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu(daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017 m. gruodžio 12 d.);

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 71).

UAB ,,GRIFS AG“ apsaugos darbuotojo darbiniuose nuostatuose PN-30, patvirtintuose direktoriaus V. K. 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V/20121114/34, nustatytos P. P. pareigos, teisės ir atsakomybė (b. l. 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad per monitorius pastebėjo, kad galimai įvykdęs kelias vagystes išeina jaunuolis iš parduotuvės, todėl jis išbėgo ir sulaikė jį. Jis nesutiko su juo eiti, pradėjo muistytis, bandyti išvengti sulaikymo, trenkė kelis kartus jam į veido sritį, todėl bandė jį parversti ant žemės, bet jam nepavyko. Įvyko grumtynės ir galiausiai jaunuolis sutiko eiti į vidų. Jis jį uždarė į apsaugos patalpą, užrakino duris, kad nepabėgtų ir į apsaugos postą atėjo jo sesuo ir prekybininkė. Jis atrakino duris ir pradėjo su jomis šnekėti, nes jos reiškė pretenzijas, kad sulaikė tą jaunuolį. Jaunuolis bandė pabėgti, bet Jis jį sulaikė ir atgal nuvedė į postą ir viršijęs savo įgaliojimus papurškė jam dujų ir vieną kartą trenkė į pilvo sritį. Dujų balionėliu papurškė daug kartų, nes norėjo apraminti. Bandė bendrauti su nukentėjusiais, klausė ar galima kaip nors atlyginti žalą. Atsiprašo, yra pasiryžęs atlyginti žalą. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta.

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duoti aukščiau minėti nukentėjusiųjų E. P., E. P., A. P. bei liudytojų O. J., G. V., K. O., G. A. S., A. G., D. Š. parodymai taip pat specialisto išvados, vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys duomenys.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog P. P. 2017 m. gruodžio 12 d. apie 13.45 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Iki“, esančios adresu Jeruzalės g. 17, Vilniuje, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, matant aplinkiniams, pribėgo prie nepilnamečio E. P., ir, kaltindamas jį vagyste iš parduotuvės ,,Iki“, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, po ko, suėmė nukentėjusįjį už rankos, nusitempė į „Iki“ parduotuvėje, adresu: Jeruzalės g.17, Vilniuje, esančias tarnybines patalpas, užrakino duris ir dujų balionėliu ne mažiau septynių kartų pripurškė E. P. į veidą bei sudavė kumščiu į jo kūno kairįjį šoną, taip, suduodamas ne mažiau 12 smūgių nepilnamečiui nukentėjusiajam E. P., padarė jam kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, kairės plaštakos 3 piršto odos nubrozdinimus, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus, blužnies, kairio inksto kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl P. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytina nesunkiu nusikaltimu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo tėvas Z. P. pateikė teismui prašymą atleisti P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

P. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu pripažino pareikštus civilinius ieškinius, siūlė dalį jo atlyginti, dalį pervedė į teismo depozitinę sąskaitą ir įsipareigojo atlyginti visą nukentėjusiesiems padarytą žalą. Be to, kaltinamasis su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, tiek P. P. šią sąlygą atitinka, nes jis anksčiau nėra teistas (b. l. 94), administracine tvarka baustas tik vieną kartą už smulkų administracinį nusižengimą (b. l. 93). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, išreiškė nuoširdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiosios E. P.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad P. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Nagrinėjamu atveju P. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo tėvas Z. P., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad P. P. yra jo sūnus. Z. P. darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neturi žalingų įpročių, nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau dėl nežymaus administracinio nusižengimo, be to, nurodė, jog su sūnumi bendrauja kasdien, jų santykiai yra šilti, atviri ir grįsti pasitikėjimu. Sūnus klauso jo nuomonės ir patarimų, stengiasi juos įgyvendinti, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje Z. P. paaiškino, jog tai pirmas sūnaus nusikaltimas. Su sūnumi bendrauja beveik kiekvieną dieną, kas antrą dieną susitinka, yra jam autoritetas. Sūnus blogai padarė, nereikėjo jam taip elgtis, neigiamai į tai žiūri, ir mano, kad negalima taip daryti. Dabar sūnus mokosi suvirintoju, apsaugos darbuotoju nebedirbs. Žmona dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėja, ji padės sūnų auklėti, jis ir pats dirbęs 3 metus pedagogu.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas Z. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, taip pat tai, kad kaltinamasis P. P. yra jauno ir darbingo amžiaus, jo tėvas dirba ir nurodė galintis sumokėti 800 Eur dydžio užstatą, pagal šeimos turtinę padėtį bei siekiant laidavimo tikslų įgyvendinimo, tikslinga atleisti kaltinamąjį P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, kurio dydį teismas nustato šiek tiek mažesnį už prokurorės siūlomą, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai. Pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės dydį, teismas įvertina P. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), aukščiau nurodytas jo asmenybę apibūdinančius duomenis, gaunamas pajamas, ir sprendžia, jog P. P. skirtinas mažesnis nei BK 71 straipsnyje nurodytas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vidurkis – 10 MGL (500 Eur) įmokos dydis, nustatant, kad šią įmoką kaltinamasis privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1297,99 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 1297,99 Eur dydžio turtinę žalą (b. l. 53-54). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, byloje yra pateiktas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, iš kurios matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo 1297,99 Eur žalą atlyginti per 60 mėnesių nuo 2018 m. birželio 27 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 21 Eur (pirmos įmokos suma – 58,99 Eur), todėl šią sutartį teismas tvirtina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. byloje pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 7000 Eur dydžio neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog sūnus patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, nukentėjo mokslai, nes 2 savaites negalėjo lankyti mokyklos, ilgą laiką jautė psichologinę įtampą, bijojo eiti į parduotuvę, turėjo vartoti raminamuosius vaistus, naktimis negalėjo miegoti. Įvykį matė ir jos dukra, kuri dėl to irgi nukentėjo. Po įvykio dukrą vedžiojo pas psichologus, dukra jautė nerimą, baimę, naktimis sapnavo košmarus (b. l. 16-17). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino pareikštą ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Kaltinamojo gynėjas advokatas V. Žiemelis baigiamųjų kalbų metu su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė jį mažinti. Nurodė, kad priteista suma pagal teismų praktiką neturėtų viršyti 2000 Eur. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis nepilnametis E. P. dėl nusikaltimo patyrė skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl jo sveikatos stresą bei kitus išgyvenimus patyrė ir kiti nukentėjusieji: nepilnametė sesuo A. P. ir motina E. P.. Nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, kurį laiką negalėjo eiti į mokyklą, taip pat patyrė stresą, baimę bei kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl E. P. sveikatos išgyveno ir kiti nukentėjusieji. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nepilnametį nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje – prie parduotuvės bei jos viduje, matant kitiems asmenims. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis ir jo artimieji po šio įvykio išgyveno dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nerimą. Visgi įrodymų dėl psichologo nustatytų pasekmių nukentėjusiųjų psichinei-emocinei būklei byloje nepateikta. Teismo vertinimu, sužalojimai bei išgyvenimai padaryti nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiesiems išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Bylos duomenimis, E. P. dėl sveikatos sutrikdymo į mokyklą negalėjo eiti 2 savaites, tačiau ilgalaikio sveikatos sutrikdymo ar itin sudėtingo ar ilgo gydymo pavyko išvengti.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą, tai kad nusikalstama veika žala padaryta 3 asmenims, kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, analogiškose bylose, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiosios E. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Kaltinamasis P. P. teisminio nagrinėjimo metu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1000 Eur, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atlygintinas dalinai iš teismo depozitinės sąskaitos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, įrašyti į CD ir prisegti prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

P. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Z. P. atsakomybei bei nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą su 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti Z. P. sumokėti užstatą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2019 m. sausio 10 d., į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą LT72 7044 0600 0786 9964, AB SEB bankas. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 (keturių) mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti tarp P. P. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytą 2018 m. birželio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią P. P. įsipareigojo 1297,99 Eur žalą atlyginti per 60 mėnesių nuo 2018 m. birželio 27 d. kiekvieną mėnesį mokant po 21 Eur (pirmos įmokos suma – 58,99 Eur).

E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. P. nukentėjusiųjų A. P., E. P., E. P. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą E. P., iš šios sumos 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) pervedant iš teismo depozitinės sąskaitos (P. P. šią pinigų sumą įmokėjo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964).

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, prisegtus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti P. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas