Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1246-221/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
e2S-1246-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07650-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1246-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07650-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko vardo ir pavardės pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo M. L. (toliau – atsakovas) nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo 3 450 Eur nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą; pakeisti nepilnametės dukters vardą ir pavardę be atsakovo sutikimo; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas moka (supranta) valstybinę lietuvių kalbą arba pateikti atsakovui skirtų ieškinio ir priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą; pateikti duomenis apie faktinę M. L. gyvenamąją vietą; vaiko gyvenamajai vietai esant kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pateikti šalių susitarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos; pateikti objektyvius duomenis apie ieškovės ir atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą (darbo ieškančio asmens pažyma, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas ir pan.); pateikti teismui objektyvius įrodymus (šalių susirašinėjimas ir pan.), patvirtinančius, kad atsakovas nesutinka pakeisti vaiko vardo ir pavardės, todėl nėra galimybės šį klausimą išspręsti administracine (ne ginčo) tvarka.

3. 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas konstatavo, kad UAB „Pasirink“ 2020 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 01-20 patvirtina aplinkybę, jog M. L. formaliai ir tik nuo 2020 m. vasario 24 d. yra priregistruota gydymo įstaigoje Lietuvos Respublikoje, tačiau neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas patvirtina, jog vaikas, kuris gimė (duomenys neskelbtini), minėtoje klinikoje registruotas tik nuo 2020 m. vasario 24 d., kita vertus, dokumente nurodyta, jog ši pacientė nė karto nesilankė pas gydytoją. Teismas, įvertinęs M. L. amžių, sprendė, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus nuo gimimo vaikui buvo privaloma profilaktinė gydytojų priežiūra, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo vaiko gimimo iki 2020 m. birželio 5 d. M. L. Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos kokios nors sveikatos priežiūros paslaugos.

6. Teismas nustatė, jog 2020 m. gegužės 27 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo priėmimo, M. L. per elektroninių paslaugų sistemą buvo užregistruota į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas vertino, jog šis įrodymas taip pat nepatvirtina, jog šiuo metu M. L. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, įvertinęs pateiktą ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašą, pastebėjo, jog minėtas išrašas yra pateiktas tik už trumpą laikotarpį – nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant iš 2020 m. vasario 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ieškovei atlikto 154,96 Eur mokėjimo paskirties turinyje esančių trumpinių, šiuo mokėjimu buvo likviduotas įsiskolinimas ieškovei, kaip privalomojo socialinio draudimo įmokas mokėjusiam subjektui. Ieškovei nepateikus tikslesnių duomenų, teismas neturėjo galimybių nustatyti šio įsiskolinimo susidarymo laikotarpio ir/ar aplinkybių. Teismas sprendė, kad nurodyta išmoka nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ieškovės ir jos dukters M. L. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas, įvertinęs išrašą iš interneto banko ir ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., sprendė, kad minėti įrodymai patys savaime neginčijamai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovės nuolatinė ir faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko, kad ieškovei išduota AB SEB banko kortele laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo atsiskaitoma Lietuvoje esančiose prekybos vietose, tačiau sprendė, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, koks asmuo naudojosi aptariama banko kortele, ja atsiskaitant prekybos vietose. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jei šiuos atsiskaitymus atliko pati ieškovė, teismas įsitikintų, jog nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 4 d. ieškovė buvo Lietuvoje, tačiau ši aplinkybė nebūtų įrodymas, patvirtinantis ieškovės faktinį nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Tą patį teismas nurodė ir apie lietuviško telefono abonento numerio turėjimą bei jo sąskaitos papildymą per elektroninę bankininkystę.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų – ieškovė nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečio vaiko M. L. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepašalino ir kito Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo – nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesutinka pakeisti vaiko vardo ir pavardės, todėl nėra galimybės šį klausimą išspręsti administracine (ne ginčo) tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad M. L. tik formaliai yra priregistruota gydymo įstaigoje Lietuvos Respublikoje. Ieškovė pateikė V. L. klinikos gydytojo G. Č. pažymą, patvirtinančią, kad M. L. yra klinikos pacientė. Nors M. L. pas gydytoją vizito neturėjusi, tačiau pati pirminė profilaktinė gydytojų priežiūra jai buvo teikiama (duomenys neskelbtini) (kur ji gimė), grįžus gyventi į Lietuvą ir užsiregistravus V. L. klinikoje, nebuvo poreikio sveikatos paslaugoms, kadangi nepilnametis vaikas yra sveikas, tokio amžiaus vaikui jau nereikia skubių būtinų sveikatos paslaugų, kitos, nebūtinos paslaugos buvo atidėtos dėl nedelsiant po užsiregistravimo klinikoje (vasario 24 d.) paskelbtos epidemijos, įvesto karantino režimo (kovo 14 d.) ir sveikatos priežiūros paslaugų ribojimų.

10.2. Pateiktas elektroninių paslaugų sistemos išrašas, kad M. L. yra registruota į darželį Kauno mieste, jai suteiktas vaiko ID Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės tikslą, praėjus pasaulinės pandemijos grėsmei, kartu su nepilnamečiais vaikais grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką ir nepilnametei dukrai nuo rudens lankyti darželį. Priimant vaikus į grupes, vadovaujamasi nuostata, kad tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno miesto savivaldybėje.

10.3. Ieškovė teismui pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje turi banko sąskaitą, į kurią ji iš VSDFV gavo išmokas, taip pat turi banko kortelę, kuria naudojasi apsiperkant įvairiose Lietuvoje esančiose parduotuvėse, apmoka už telefono papildymą „Bitė Lietuva“, nusiima ir (ar) įneša grynuosius pinigus.

10.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad negalima nustatyti, koks asmuo naudojosi banko kortele, ja atsiskaitant prekybos vietose. Teismas nepagrįstai kelia tokias abejones, nes joms nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) numato atsakomybę už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą (BK 215 straipsnis). Ieškovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl tokios galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl neabejotinai mokėjimo kortele naudojasi pati. Įrodymų visuma patvirtina ieškovės nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

10.5. Ieškovei pateikus teismo nurodytus duomenis apie sudarytą sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismas šiuos duomenis vertino nepalankiai. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kita valstybė negali būti laikoma ieškovės ir jos dukros M. L. nuolatine gyvenamąja vieta, nes tiek deklaruota, tiek faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, o į kitas valstybes ieškovė buvo išvykusi tik laikinai, turėdama siekį grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką.

10.6. Ieškovė ieškinyje ir pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog ji žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo, į kurį atsakovas atsakė neigiamai, todėl ieškovė neturi ir negali pateikti rašytinių kreipimosi ir atsakymo įrodymų. Tarp šalių esant konfliktiškai situacijai, bendravimo stokai tarp atsakovo ir jo dukros, akivaizdu, jog neegzistuoja nei galimybė ieškovei ir atsakovui susitarti, nei atsakovo interesas pakeisti dukros vardą ir pavardę. Rašytinio atsakovo nesutikimo pakeisti dukros vardą nebuvimas neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu ar kliūtimi priimti ieškinį. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ar paaiškinimuose dėl šios aplinkybės galės pasisakyti ir ją pripažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė naujus įrodymus – ekrano kopijas iš internetinės svetainės e.sveikata.lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu.

15. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas moka (supranta) valstybinę lietuvių kalbą arba pateikti atsakovui skirtų ieškinio ir priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą; pateikti duomenis apie faktinę M. L. gyvenamąją vietą; vaiko gyvenamajai vietai esant kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pateikti šalių susitarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos; pateikti objektyvius duomenis apie ieškovės ir atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą (darbo ieškančio asmens pažyma, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas ir pan.); pateikti teismui objektyvius įrodymus (šalių susirašinėjimas ir pan.), patvirtinančius, kad atsakovas nesutinka pakeisti vaiko vardo ir pavardės, todėl nėra galimybės šį klausimą išspręsti administracine (ne ginčo) tvarka. Ieškovė neskundė šios nutarties, ji yra įsiteisėjusi. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodyta įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai, yra privaloma ir ieškovei, ir toliau ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties, o ne dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, nevertintini ieškovės atskirojo skundo argumentai, susiję su pastarąja nutartimi.

16. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

17. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

18. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis ieškovės atstovei buvo įteikta 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. gegužės 28 d. teisėjos rezoliucija patenkintas ieškovės prašymas dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo iki 2020 m. birželio 5 d., todėl iki nurodytos datos ji galėjo pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus ir tada jos ieškinys būtų laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teisme užregistruotas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai pašalinti nevisiškai, 2020 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nepagrįstais pripažįsta ieškovės atskirojo skundo argumentus dėl visiškai pašalintų ieškinio trūkumų, nustatytų Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Pasirink“ 2020 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 01-20 patvirtina aplinkybę, jog M. L. nuo 2020 m. vasario 24 d. yra registruota gydymo įstaigoje Lietuvos Respublikoje, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad M. L. nė karto nėra turėjusi vizito pas gydytoją, nėra pagrindo daryti išvados, kad M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovės pateikti įrodymai, kad ieškovė ir kiti jos šeši nepilnamečiai vaikai taip pat registruoti gydymo įstaigoje Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Ieškovė prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodo, kad jos pateikti įrodymai įrodo, jog kitas ieškovės nepilnametis vaikas klinikoje UAB „Pasirink“ paskutinį kartą lankėsi 2020 m. birželio 29 d. 00.33 val. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju ieškovės nepilnamečio vaiko vizitas jos nurodytoje klinikoje turėjo būti naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kas yra mažai tikėtina. Bet kokiu atveju, net jeigu sistemoje blogai pažymėtas ieškovės kito nepilnamečio vaiko vizito pas gydytojus laikas, tai neįrodo aplinkybės, kad ieškovės nepilnametės dukters M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 28 d. pranešimas, jog M. L. per elektroninių paslaugų sistemą buvo užregistruota į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nepatvirtina, jog šiuo metu M. L. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi byloje nėra duomenų, jog nepilnametė M. L. lanko konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą Lietuvoje.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog ji įrodė, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išrašas iš interneto banko ir ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., neginčijamai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje ieškovei buvo nurodyta pateikti, be kita ko, objektyvius duomenis apie jos nuolatinę gyvenamąją vietą (darbo ieškančio asmens pažyma, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas ir pan.). Vien gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikoje, užsiregistravimas Lietuvos Respublikoje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir atsiskaitymas ieškovei išduota banko kortele laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 6 d. Lietuvoje esančiose prekybos vietose neįrodo, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

22. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji nepašalino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatyto ieškinio trūkumo – nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesutinka pakeisti vaiko vardo ir pavardės, todėl nėra galimybės šį klausimą išspręsti administracine (ne ginčo) tvarka. Kaip minėta, ieškovė neskundė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, todėl turėjo pašalinti visus joje nurodytus ieškinio trūkumus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės atskirojo skundo argumentą, kad rašytinio atsakovo nesutikimo pakeisti dukros vardą nebuvimas neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu ar kliūtimi priimti ieškinį.

23. Įstatymas įsakmiai nustato teisines pasekmes, jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų. Tokiu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Šių įstatyme įsakmiai nustatytų teisinių pasekmių taikymas nevertintinas kaip konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimas ar paneigimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, ir nėra pagrindo pripažinti, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę į teisminę gynybą ir ją gali įgyvendinti, tačiau laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos.

25. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė