Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. V., panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

1. Fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo ir nežymaus jo sužalojimo, padaryto panaudojant fizinį smurtą artimoje aplinkoje, epizodas

Kaltinamasis K. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir teisme parodė, kad su pil. K. S., kaip sugyventiniai, apie keturis metus gyveno jo motinai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), su kuria kartu vedė bendrą ūkį, turi vieną bendrą vaiką, t.y. dukrą V., kuriai yra trys metai. Gyvenant kartu, jam tapo žinoma, kad jo sugyventinė K. yra nėščia ir laukiasi kūdikio nuo kito vyro. Dabar tikslios datos neatsimena, galimai įvykio dieną jis buvo pas draugą, kur girtavo. Vakare, išgėręs, grįžo į namus, su savimi atsinešdamas kelias skardines alaus. Jam įėjus į butą, pamatė, kad sugyventinė K. kambaryje kraustė daiktus. Paklausus, ką ji čia veikia, jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Jam buvo pikta, kad sugyventinė K. laukiasi kūdikio nuo kito vyro, todėl jis pareikalavo, kad ši su dukra išsikraustytų iš buto, norėjo su sugyventine K. nutraukti santykius. Tada sugyventinė K. pradėjo prie jo kabinėtis, šaukdama grąžinti jos daiktus, norėjo iš jo paimti telefoną, piniginę ir raktus nuo buto, pradėjo draskytis. Į jo paliepimą trauktis sugyventinė K. visiškai nereagavo, todėl jis, neapsikentęs, užsipuolusią sugyventinę K. du kartus pastūmė. Nuo pastūmimo sugyventinė K. buvo parkritusi ant grindų, tačiau nematė, kad, krisdama, būtų atsitrenkusi į kokį nors daiktą. Gali pasakyti, kad sugyventinės K. jis nei mušė rankomis, nei spardė kojomis, o tik, gindamasis, ją buvo pastūmęs, kad sugyventinė apsiramintų. Sugyventinė K. viską išsigalvoja ir fantazuoja, norėdama pakenkti jam, kadangi jis nori, kad sugyventinė K. išeitų iš jo motinos namų. Po konflikto sugyventinė K. užrakino buto duris ir kažkur paslėpė raktą. Girdėjo, kaip sugyventinė K. skambino savo seseriai, sakydama, kad ją(sugyventinę K. S.) muša. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo virtuvėje, policijos pareigūnams aiškindamas, kad nieko neatsitiko. Tikrintis blaivumą atsisakė, buvo supykęs, kad policijos pareigūnai be jokios priežasties jį išsivežė iš namų į Ukmergės raj. PK.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. V. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios K. S. ir liudytojų L. S., V. R. ir L. J. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 90-94, t. 1), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 95, t. 1) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su telefoninio skambučio garso įrašu apie galimai įvykdytą nusikaltimą(baltos spalvos popierinis aplankas su kompaktine laikmena, prisegtas prie bylos medžiagos t. 3), 2019m. spalio 16d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 96-98, t. 1), patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 27-29, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 30-36, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. birželio 02d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 37, t. 1) ir priedu prie minėto tarnybinio pranešimo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena), įdėtu į žalios spalvos popierinį aplanką, su įrašyta vaizdo medžiaga(b.l. 62, t. 3), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. K. S. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 60, 64, t. 1, b.l. 43, t. 3), 2019m. birželio 05d. teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 61-63, 67, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji K. S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad ji ir pil. K. V., kaip sugyventiniai, nuo 2014m. rudens gyveno pastarojo motinai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2017m. gegužės mėn. sugyventiniui K. V. grįžus iš įkalinimo vietos, pastarasis sužinojo, kad ji jau turi kitą draugą, todėl prasidėjo tarpusavio nesutarimai, kildavo šeimyniniai konfliktai. Sugyventiniui K. V. buvo žinoma ir tai, kad ji yra pastojusi ir nuo kito vyro laukiasi kūdikio. įvykio dieną, t.y. 2019m. birželio 02d., vakare, jos sugyventinis K. V. į namus grįžo jau gerokai išgėręs, kuris su savimi atsinešė dar kelias skardines alaus. Nuėjęs į kambarį, sugyventinis K. V. pradėjo gerti atsineštą alų ir vieną skardinę specialiai išpylė ant grindų, jai pasakydamas: „ išsivalysi “. Kada ji nuėjo į vonios kambarį pasiimti skuduro, kad išvalyti grindis, ir, paėmusi rankšluostį, koridoriumi ėjo link kambario, tuo metu sugyventinis Karolis be jokios priežasties ją užsipuolė, iš dešinės rankos vieną kartą jai smūgiuodamas į galvos sritį. Ant galvos ji buvo užsidėjusi rankšluostį, nes prieš tai plovė galvą, todėl smūgis kliuvo per rankšluostį. Po smūgio sugyventiniui K. ji nieko nesakė, o su skuduru ėjo link išpilto alaus į kambarį. Tuo pačiu ji paskambino ir savo seserei L., kad ši iškviestų policiją. Sugyventinis K. V. matė, kaip ji skambina telefonu, kuris, priėjęs prie jos, būnančios kambaryje, pasakė, jog ši kviestų savo naują draugą M., kad pastarasis ją apgintų. Tai pasakęs, sugyventinis K. pradėjo iš kojos ją spardyti į įvairias kūno vietas, o po jai iš kojos suduoto antro smūgio ji pagriuvo ant grindų, atsitrenkdama į kambaryje gulėjusį vaikišką žaislinį automobilį. Smurtavimas tęsėsi, nes sugyventinis K. V., jai gulint ant grindų, ją ir toliau spardė į įvairias kūno vietas, daugiausiai smūgiuodamas į pilvą. Suduotų smūgių skaičiaus nurodyri negali, tačiau iš kojos buvo suduota ne mažiau kaip dešimt kartų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Labiausiai baiminosi, jog neprarastų kūdikio, nes nuo suduotų smūgių jai labai skaudėjo pilvą. Baigęs ją mušti, sugyventinis K. V. nuo jos atsitraukė ir atsisėdo virtuvėje. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie sugyventinį K. V. sulaikė. Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai jos sugyventinis K. jų bendro gyvenimo metu prieš ją vartoja fizinį smurtą, tačiau anksčiau dėl smurtavimo į policiją kreipusis nebuvo.

Teisme papildomai apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, nes jau praėjo gana didelis laiko tarpas. Atsimena, kad tą dieną, t.y. galimai 2019m. birželio 02d., buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto šeimoje vykti adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį pagal kaimynų nusiskundimus dėl girtuokliavimo, garsiai klausomos muzikos teko važiuoti jau nebe pirmą kartą. Nuvykus į butą, buvo bendrauta su pranešėja, kuri nurodė, jog įvykusio konflikto metu sugyventinis prieš ją vartojo fizinį smurtą, smūgiavo į įvairias kūno vietas. Pokalbis buvo filmuojamas. Bute rastas neblaivus galimas smurtautojas K. V. koliojosi necenzūriniais žodžiais, kuris neigė, kad vartojo fizinį smurtą prieš pranešėją.

Teisme papildomai apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad tikslios datos ir kjonkrečių įvykio aplinkybių neatsimena, nes jau praėjo gana didelis laiko tarpas. Atsimena, kad į įvykio vietą vyko kelių policijos patruloių ekipažas, o po to-tyrėjas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Bendravimo su pranešėja, kuri tuo metu buvusi nėščia, metu nuvo nurodyta, kad ją sumušė sugyventinis, su koja buvo spirta kelis kartus į įvairias kūno vietas. Pokalbis buvo filmuojamas.

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad 2019m. birželio 02d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skaitmeninė garso įrašo apie galimai padarytą nusikaltimą kopija buvo išsiųsta elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną)(b.l. 95, t. 1, baltos spalvos popierinis aplankas su kompaktine laikmena, prisegtas prie bylos medžiagos t. 3).

Iš 2019m. spalio 16d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019m. spalio 16d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo perklausytas 2019m. birželio 02d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruotas telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešėja-pil. L. S. pagalbos centrame dispečerę informuoja apie jai skambinusią seserį, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), nurodžiusią, jog ją(seserį) muša į namus grįžęs girtas pastarosios sugyventinis. Pranešėja nurodo, kad bute, kur vyksta konfliktas, mažamečių vaikų nėra(b.l. 96-98, t. 1).

Iš patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), paskutinėje laiptinėje, penktame aukšte, kairėje pusėje esantis butas Nr. 50, Pro duris patenkama į buto koridorių, kurio dešinėje pusėje yra patalpa Nr. 1, kurioje matomi ant grindų netvarkingai sumesti įvairūs namų apyvokos daiktai, drabužiai. Paėjus koridoriumi į priekį, už patalpos Nr. 1, dešinėje pusėje yra kitos durys, vedančios į patalpą Nr. 2, kurioje kairiau yra matoma stovinti vaikiška lovytė, už jos-sofa-lova, fotelis, o prie lango stalas, ant kurio sumesti vaikiški žaislai. Vaikiški žaislai ir drabužiai mėtosi ir ant grindų. Šalia stalo yra matomas ir vaikiškas automobilis(pastaba: bylos duomenimis nuo kaltinamojo K. V. suduotų smūgių nukentėjusioji K. S., griūdama, atsitrenkė į šį žaislinį vaikišką automobilį). Apžiūrėjus butą, grumtynių, nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota(b.l. 27-36, t. 1).

Iš 2019m. birželio 05d. teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, minėtą dieną susipažinus su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, išklausius į ekspertinę įstaigą atvykusios nukentėjusiosios K. S. papildomus paaiškinimus ir atlikus jos asmens medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, nugaroje ir pilve, buvo padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais mažiausiai penkių trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019m. birželio 02d., ir būdu. Nukentėjusiajai K. S. dėl konstatuotų kūno sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 61-63, 67, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji K. S. ir kaltinamasis K. V., kaip sugyventiniai, nuo 2014m. rudens gyveno kaltinamojo motinai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2017m. gegužės mėn. kaltinamajam K. V. grįžus iš įkalinimo vietos, pastarasis sužinojo, kad jo sugyventinė-nukentėjusioji K. S. jau turi kitą draugą, todėl prasidėjo tarpusavio nesutarimai, kildavo šeimyniniai konfliktai. Kaltinamajam K. V. buvo žinoma ir tai, kad nukentėjusioji K. S. yra pastojusi ir nuo kito vyro laukiasi kūdikio. 2019m. birželio 02d. bute įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji K. S. buvo sumušta, o pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patirto fizinio smurto konflikto metu nukentėjusioji K. S. jau buvo virš devynių savaičių nėštume(b.l. 59, t. 1, b.l. 44, t. 3). Nors pats kaltinamasis K. V., neneigdamas buvusio konflikto namuose 2019m. birželio 02d. fakto, duodamas parodymus byloje, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, kad, minėtą dieną jam išgėrusiam grįžus į namus, sugyventinė-nukentėjusioji K. S. pradėjo prie jo kabinėtis, norėdama paimti telefoną, ėmė draskytis, po ko kilusio žodinio konflikto metu jis, neapsikentęs, nukentėjusiąją tik kelis kartus pastūmė, ko pasekoje pastaroji buvo pargriuvusi ant grindų, tačiau daugiau jokio fizinio smurto prieš savo sugyventinę nevartojo, t.y. pastarosios rankomis nemušė ir kojomis nespardė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo K. V. duotus parodymus byloje paneigia visos bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Visų pirma, nukentėjusioji K. S., duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 40-41, 54-55, t. 1), prie kurių pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, aiškiai parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2019m. birželio 02d., vakare, jos sugyventinis-kaltinamasis K. V. į namus grįžo jau gerokai išgėręs, kuris su savimi atsinešė dar kelias skardines alaus. Pasak nukentėjusiosios K. S., sugyventinis-kaltinamasis K. V. kambaryje pradėjo gerti atsineštą alų ir vieną skardinę specialiai išpylė ant grindų, jai pasakydamas: „ išsivalysi “. Tada nuėjo į vonios kambarį pasiimti skuduro, kad išvalyti grindis, ir, nukentėjusiosios žodžiais, kada ji, paėmusi rankšluostį, koridoriumi ėjo link kambario, tuo metu sugyventinis-kaltinamasis Karolis be jokios priežasties ją užsipuolė, iš dešinės rankos vieną kartą jai smūgiuodamas į galvos sritį. Nukentėjusiosios K. S. teigimu, tuo metu ji ant galvos buvo užsidėjusi rankšluostį, nes prieš tai plovė galvą, todėl smūgis kliuvo per rankšluostį. Po smūgio nukentėjusioji, jos pačios žodžiais, sugyventiniui-kaltinamajam K. V. nieko nesakė, o su skuduru ėjo link išpilto alaus į kambarį. Tuo pačiu ji paskambino ir savo seserei Linai, kad ši iškviestų policiją. Pasak nukentėjusiosios K. S., sugyventinis-kaltinamasis K. V. matė, kaip ji skambina telefonu, kuris, priėjęs prie jos, būnančios kambaryje, pasakė, jog ši kviestų savo naują draugą M., kad pastarasis ją apgintų. Tai pasakęs, nukentėjusiosios K. S. žodžiais, pradėjo iš kojos ją spardyti į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiosios K. S. teigimu, po jai iš kojos suduoto antro smūgio ji pagriuvo ant grindų, atsitrenkdama į kambaryje gulėjusį vaikišką žaislinį automobilį. Smurtavimas tęsėsi, nes sugyventinis-kaltinamasis K. V., nukentėjusiajai K. S. gulint ant grindų, pastarosios žodžiais, ją ir toliau spardė į įvairias kūno vietas, daugiausiai smūgiuodamas į pilvą. Suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusioji K. S. nurodyri negali, tačiau iš kojos buvo suduota ne mažiau kaip dešimt kartų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Labiausiai baiminosi, jog neprarastų kūdikio, nes nuo suduotų smūgių jai labai skaudėjo pilvą. Baigęs ją mušti, nukentėjusiosios K. S. teigimu, sugyventinis-kaltinamasis K. V. nuo jos atsitraukė ir atsisėdo virtuvėje. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie sugyventinį-kaltinamąjį K. V. sulaikė. Tai, kad 2019m. birželio 02d. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiosios K. S., patvirtino ir parodymus byloje davusi liudytoja L. S., kuri buvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasak liudytojos L. S., tą dieną ji namuose laukė sesers-nukentėjusiosios K. S., kuri buvo palikusi pas ją likusią nakvoti savo mažametę dukrą, todėl paties smurtavimo fakto ji nematė, tačiau, seseriai vakare jai paskambinus telefonu, girdėjo pastarosios rėkimą, klykimą „ gelbėkit, mane muša “, kuri prašėsi pagalbos. Liudytojos L. S. žodžiais, jai su policijos pareigūnais atvykus į butą, namuose rastas neblaivus kaltinamasis K. V. atrodė išsigandęs ir pasimetęs, o sesuo-nukentėjusioji K. S. verkė, visa drebėjo, ant pastarosios rankos buvo stebima matoma kaip ir bato žymė, lyg būtų spirta iš kojos, kuri(sesuo-nukentėjusioji) pasakė, kad jai gali būti gresiantis persileidimas, nes jai suduoti smūgiai pagrinde kliuvo į pilvą. Tiek nukentėjusiosios K. S., tiek ir liudytojos L. S. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji K. S. patyrė fizinį smurtą 2019m. birželio 02d. įvykusio konflikto metu, pastarajai nurodžius sumušimo aplinkybes ir ją sumušusį asmenį, patvirtina tiek bylos proceso teisme metu papildomai teisme apklausti liudytojai-policijos pareigūnai V. R. ir L. J., įvykio dieną pagal iškvietimą vykę į butą adresu: (duomenys neskelbtini), metu, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 90-94, t. 1), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 95, t. 1) ir priedas prie minėtos pažymos, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su telefoninio skambučio garso įrašu apie galimai įvykdytą nusikaltimą(baltos spalvos popierinis aplankas su kompaktine laikmena prisegtas prie bylos medžiagos t. 3), 2019m. spalio 16d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 96-98, t. 1), patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l. 27-36, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. birželio 02d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 37, t. 1) ir priedas prie minėto tarnybinio pranešimo, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į žalios spalvos popierinį aplanką, su įrašyta vaizdo medžiaga(b.l. 62, t. 3), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas pil. K. S. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų su gydytojo darytu įrašu išrašas(b.l. 60, 64, t. 1, b.l. 43, t. 3). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. S. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. K. S. nustatyti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, nugaroje ir pilve, buvo padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku ir būdu(b.l. 61-63, 67, t. 1). Šias aplinkybes teismo medicinos ekspertas D. F. patvirtino ir teisme, kaip specialistas būdamas apklaustas ir bylos proceso metu, pasak kurio, nukentėjusiajai K. S. jos medicininės apžiūros metu konstatuoti sužalojimai nėra būdingi kaip savęs paties padaryti žalojimai, neatmetant jų atsiradimo galimybės ir griūnant, tačiau tai turėtų būti daugkartinis griuvimas, o bylos duomenimis to nebuvo(pastaba: kaltinamojo K. V. smurtavimo prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje pastaroji nuo suduoto smūgio tik vieną kartą griuvo ant grindų), juolab, kad nustatytas sužalojimas kirkšnies srityje dar turėtų būti fiksuojamas ir kaip dar vienas papildomas sužalojimas, būdingas atsikišusiam daiktui. Tuo tarpu paties kaltinamojo K. V. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo K. V. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2019m. birželio 02d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. V., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę-nukentėjusiąją K. J., su kuria įvykio dieną dar gyveno kartu kaltinamojo motinai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

2019m. birželio 11d. baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys Nr. 24411 27,11 Eur.(dvidešimt septynių eurų ir 11 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios K. S. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 75-78, t. 1).

2. Fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimo ir nežymaus jo sužalojimo, padaryto panaudojant fizinį smurtą, epizodas

Kaltinamasis K. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. liepos 21d. jis su savo draugais-pil. S. ir P. S. maudėsi Šventosios upėje, ties UAB „ Aukmergės baldai “ teritorija. Tuo metu jis jau buvo nutraukęs santykius su buvusia sugyventine-pil. K. S., su kuria jokio ryšio jau nebepalaikė. Kai dar bendravo su K. S., jis su ja ne vieną kartą buvo atėjęs į šią vietą maudytis. Jam maudantis, ant kranto pamatė buvusią sugyventinę K., kuri ėjo link tos vietos, kur buvo sudėti jo ir draugų daiktai ir drabužiai. Pamatęs, kad buvusi sugyventinė K. paima jo kelnes, kuriose buvo mobilaus ryšio telefonas, ir kuprinė, ir su daiktais pradėjo bėgti, jis, išlipęs į krantą, pradėjo buvusią sugyventinę vytis. Tuo metu jo draugai taip pat išlipinėjo į krantą. Bėgdamas išmindžiotu takeliu, buvusią sugyventinę K. pasivijo prie augančių krūmų, kur iš jos rankų išplėšė paimtus savo daiktus, tačiau buvusios sugyventinės visiškai nepalietė, t.y. netampė jai už plaukų, nesmaugė ir nemušė. Kai traukė iš buvusios sugyventinės rankų savo daiktus, pastaroji, paleisdama daiktus iš savo rankų, atsisėdo ant žemės. Nors prieš buvusią sugyventinę K. jis fizinio smurto nenaudojo, tačiau pastaroji pradėjo šaukti: „ mane muša, padėkit “. Kad buvusi sugyventinė K. buvo apsiverkusi, gali pasakyti, tai, kad pastaroji yra gera aktorė. Kadangi kelnių kišenėse savo telefono neberado, paparašė savo draugo P. S. „ pamajakinti “ į jo mobilausa ryšio telefoną, kurį rado numestą krūmuose, kur buvo sulaikęs nuo jo bėgusią buvusią sugyventinę K. Iš kur pas buvusią sugyventinę K. atsirado sužalojimai, jis negali pasakyti, nes su ja kartu jau nebegyveno.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios K. S. ir liudytojų S. S. ir P. S. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 99-101, t. 1), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 17-19, t. 1) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 20, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. K. S. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 120, t. 1, b.l. 46, t. 3), 2019m. liepos 24d. teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 115-119, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji K. S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2019m. liepos 21d., kada jos santykiai su buvusiu sugyventiniu K. V. jau buvo nutrūkę, ji viena ėjo prie Šventosios upės, į vietą, taip vadinamą „ karvių pliažas “. E. Š. upės pakrante, esančia ties UAB „ Aukmergės baldai “ adresu: (duomenys neskelbtini) teritorija, pamatė upėje besimaudančius savo buvusį sugyventinį K. V. su draugais. Praeidama, kelių metrų atstumu matė ant kranto gulinčius sudėtus daiktus, t.y. kuprinę, ir drabužius, tačiau prie jų priėjusi nebuvo ir jokių daiktų neėmė. Kadangi ją pastebėjo ir buvęs sugyventinis K. V., ji pasileido bėgti, o buvęs sugyventinis, išlipęs į krantą, keikdamasis, pradėjo ją vytis. Matė, kaip buvęs sugyventinis K. V., bėgdamas paskui ją, užsivilko maikutę. Pasivijęs ją prie krūmų, buvęs sugyventinis Karolis be jokios priežasties ją užsipuolė ir, sugriebęs ją už plaukų, pradėjo tampyti į save, ko pasekoje ji griuvo ant žemės. Ją tampant už plaukų, ji buvo sugriebusi už buvusio sugyventinio K. V. marškinėlių, kuriuos, tempdama, suplėšė. Jai gulint ant žemės, buvęs sugyventinis K., pasilenkęs prie jos, rankomis apglėbė kaklą, kurį stipriai suspaudė, imdamas ją smaugti, po ko vieną kartą su kumščiu jai sudavė į kairę veido sritį. Smurtavimo metu ji visą laiką šaukė, kvietėsi pagalbos. Kada buvęs sugyventinis K. V. dar buvo ją suėmęs už plaukų, tą turėjo matyti ir prie jų buvęs priėjęs vienas iš kartu su buvusiu sugyventiniu K. upėje besimaudžiusių draugų(parodymus byloje davęs liudytojas P. S.), kuris liepė buvusiam sugyventiniui liautis ir iš ten eiti.

Liudytojas P. S. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo išeiginė diena, kada jis su savo broliu S. ir draugu K. V. maudėsi Šventosios upėje. Buvo visi šiek tiek išgėrę alaus. Ant kranto gulėjo sudėti jų drabužiai ir kiti daiktai. Kaip ant kranto atsirado draugo K. V. buvusi sugyventinė K., jis negali pasakyti, nes nematė. Besimaudydamas upėje, jis tik pamatė, kaip K. paėmė jo draugo K. V. kuprinę ir nuėjo. Jo draugas K. V., išlipęs į krantą, nusivijo merginą. Kas ten vyko, jis nematė, nes ta vieta yra apaugusi krūmais, tik girdėjo merginos spiegimą. Išlipęs į krantą, jis nuėjo pasižiūrėti kas vyksta, prie krūmų, kur draugas K. V. buvo nusivijęs buvusią sugyventinę, jis girdėjo merginos spiegimą, o atėjęs prie jų, pamatė priekiu pasilenkusią merginą, kuri buvo susivėlusi ir apsiverkusi, o draugas K. V. stovėjo šalia, prie kurio ant žemės gulėjo kuprinė. Suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Savo draugui K. pasakęs: „ ką čia darai, einam iš čia “.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną kartu su savo broliu P. ir draugu K. V. maudėsi Šventosios upėje. Buvo šiek tiek išgėręs alaus. Kada prie upės atėjo draugo K. V. buvusi sugyventinė K., jis nematė, nes maudėsi upėje. Tik matė, kad draugas K. bėga į krantą ir nusivijo merginą. Kas ten vyko, jis nematė. Grįždamas, draugas K. V. rankose atsinešė tik suplėšytą maikutę, o pastarojo kuprinė tebegulėjo po drabužiais toje pačioje vietoje, ant kranto.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame yra užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad įvykio vieta yra prie Šventosios upės vedantis lauko takelis, prie kurio važiuojama Kareivinių gatve nuo Vytauto gatvės, Ukmergės mieste, o privažiavus UAB „ Aukmergės baldai “ betonine tvora aptvertą teritoriją, pasukama į kairę ir lauko keliuku dar važiuojama apie 470 metrų(b.l. 17-20, t. 1).

Iš 2019m. liepos 24d. teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, minėtą dieną susipažinus su faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir atlikus į ekspertinę įstaigą atvykusios nukentėjusiosios K. S. asmens medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio kelio projekcijoje ir dešinėje blauzdoje, buvo padaryti mažiausiai nuo keturių trauminių poveikių kietu buku daiktu(daiktais) galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2019m. liepos 21d., ir būdu. Nukentėjusiajai K. S. dėl konstatuotų kūno sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 115-119, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2019m. birželio 02d. įvykusio konflikto jos buvusio sugyventinio-kaltinamojo K. V. motinai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) jos santykiai su kaltinamuoju galutinai nutrūko ir po kurio tai laiko ji su dukra išsikraustė iš minėto buto, laikinai apsigyvendama pas savo seserį. Tuo metu nukentėjusoji K. S. jau buvo virš šešiolikos savaičių nėštume. 2019m. liepos 21d. nukentėjusiajai K. S. einant palei Šventosios upės pakrantę, esančią ties UAB „ Aukmergės baldai “ adresu: (duomenys neskelbtini) teritorija, pamatė upėje besimaudančius savo buvusį sugyventinį-kaltinamąjį K. V. su draugais. Nukentėjusiąją K. S. pastebėjo ir upėje besimaudantis kaltinamasis K. V., kuris, išlipęs į krantą, keikdamasis, pasileido bėgti link nukentėjusiosios, kurią, pasivijęs, sumušė, o pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis K. V., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, duodamas parodymus byloje, prie kurių pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, parodė, kad įvykio dieną jis, su draugais besimaudydamasis Šventosios upėje, pamatęs ant kranto buvusią sugyventinę-nukentėjusiąją K. S., kuri, paėmusi ant kranto gulėjusią jo kuprinę su kelnėmis, kuriose buvo mobilaus ryšio telefonas, pasileido bėgti, išlipęs į krantą, nukentėjusiąją nusivijo, o pastarąją sulaikęs, iš jos tik atėmė jo pasisavintus daiktus, tačiau nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo K. V. duotus parodymus byloje paneigia visos bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Visų pirma, nukentėjusioji K. S., duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 17-21, 110-113, t. 1), prie kurių pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, aiškiai parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2019m. liepos 21d., kada jos santykiai su buvusiu sugyventiniu-kaltinamuoju K. V. jau buvo nutrūkę, ji viena ėjo prie Šventosios upės, į vietą, taip vadinamą „ karvių pliažas “. E. Š. upės pakrante, esančia ties UAB „ Aukmergės baldai “ adresu: (duomenys neskelbtini) teritorija, pasak nukentėjusiosios K. S., pamatė upėje besimaudančius savo buvusį sugyventinį-kaltinamąjį K. V. su draugais. Nukentėjusiosios K. S. teigimu, praeidama, kelių metrų atstumu matė ant kranto gulinčius sudėtus daiktus, t.y. kuprinę, ir drabužius, tačiau prie jų priėjusi nebuvo ir jokių daiktų neėmė. Kadangi ją pastebėjo ir buvęs sugyventinis-kaltinamasis K. V., ji pasileido bėgti, o kaltinamasis, nukentėjusiosios K. S. žodžiais, išlipęs į krantą, keikdamasis, pradėjo ją vytis. Matė, kaip kaltinamasis K. V., bėgdamas paskui ją, užsivilko maikutę. Nukentėjusiosios K. S. teigimu, kaltinamasis K. V., pasivijęs prie krūmų, be jokios priežasties ją užsipuolė ir, sugriebęs ją už plaukų, pradėjo tampyti į save, ko pasekoje ji griuvo ant žemės. Ją tampant už plaukų, nukentėjusiosios K. S. teigimu, ji buvo sugriebusi už kaltinamojo K. V. marškinėlių, kuriuos, tempdama, suplėšė. Jai gulint ant žemės, kaltinamasis K. V., pasak nukentėjusiosios, pasilenkęs prie jos, rankomis apglėbė kaklą, kurį stipriai suspaudė, imdamas ją smaugti, po ko vieną kartą su kumščiu jai sudavė į kairę veido sritį. Smurtavimo metu ji visą laiką šaukė, kvietėsi pagalbos. Kada kaltinamasis K. V. dar buvo ją suėmęs už plaukų, nukentėjusiosios K. S. žodžiais, tą turėjo matyti ir prie jų buvęs priėjęs vienas iš kartu su kaltinamuoju upėje besimaudžiusių draugų(parodymus byloje davęs liudytojas P. S.), kuris liepė kaltinamajam liautis ir iš ten eiti. Šie nukentėjusiosios K. S. duoti parodymai, aiškinant esmines įvykio aplinkybes, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nors įvykio dieną kartu su kaltinamuoju K. V. Šventosios upėje besimaudę pastarojo draugai, t.y. parodymus byloje davę liudytojai P. S. ir S. S., paties panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį fakto ir nematė, tačiau, pasak vieno iš liudytojų P. S. duotų parodymų teisme, jam išlipus į krantą ir einant pasižiūrėti kas vyksta, prie krūmų, kur kaltinamasis K. V. buvo nusivijęs nukentėjusiąją, jis girdėjo merginos spiegimą, o atėjęs prie jų, pamatė priekiu pasilenkusią nukentėjusiąją K. S., kuri buvo susivėlusi ir apsiverkusi, o kaltinamasis K. V. stovėjo šalia merginos. Suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Kaltinamojo K. V. aiškinamą aplinkybę apie tai, kad jis, besimaudydamas Šventosios upėje, ant kranto pamatęs buvusią sugyventinę-nukentėjusiąją K. S., pastarąją nusivijo neva dėl to, jog ši buvo paėmusi ant kranto gulėjusią jo kuprinę, paneigia vieno iš teisme apklaustų liudytojų S. S. parodymai, pasak kurio, kaltinamasis K. V. po to, kai nusivijo merginą, grįždamas, rankose atsinešė tik suplėšytą maikutę, o pastarojo kuprinė tebegulėjo po drabužiais toje pačioje vietoje, ant kranto. Bylos duomenimis nėra patvirtinta ir kaltinamojo K. V. aiškinama aplinkybė apie tai, jog jis, pasivijęs su jo daiktais nubėgančią nukentėjusiąją K. S., iš pastarosios atimdamas savo daiktus, kelnėse neberado mobilaus ryšio telefono, todėl neva paprašė vieno iš savo draugų-parodymus byloje davusio liudytojo P. S. paskambinti į jo mobilaus ryšio telefoną, nes, teismui savo inciatyva užklausus telekomunikacijų bendroves, buvo gauti atsakymai, jog mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, pasak paties kaltinamojo, jis naudojosi ir įvykio dieną, t.y. 2019m. liepos 21d., arba nepriklauso telekomunikacijų tinklui(UAB „ Tele 2 “ ir AB „ Telia Lietuva “), arba buvo aktyvus tik iki 2019m. gegužės 12d.(UAB „ Bitė Lietuva “)(b.l. 55, 59-61, t. 3). Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji K. S. patyrė fizinį smurtą išvakarėse, t.y. 2019m. liepos 21d., įvykusio konflikto prie Šventosios upės metu, pastarajai nurodžius sumušimo aplinkybes ir ją sumušusį asmenį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 99-101, t. 1), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 17-20, t. 1) ir VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas pil. K. S. ligos istorijos Nr. 19PR-9717 medicinos dokumentų su gydytojo darytu įrašu išrašas(b.l. 120, t. 1, b.l. 46, t. 3). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. S. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. K. S. nustatyti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio kelio projekcijoje ir dešinėje blauzdoje, buvo padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje, paveikus kietu buku daiktu(daiktais), galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku ir būdu(b.l. 115-119, t. 1). Šias aplinkybes teismo medicinos ekspertas S. C. patvirtino ir teisme, kaip specialistas būdamas apklaustas ir bylos proceso metu. Tuo tarpu paties kaltinamojo K. V. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo K. V. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. V., 2019m. liepos 21d. be jokios priežasties prie Šventosios upės užsipuolęs buvusią sugyventinę-nukentėjusiąją K. S., pastarąją sumušė, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, su kuria įvykio dieną tarpusavio santykiai jau buvo nutrūkę, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį panaudojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje 2019m. rugsėjo 24d. yra pareikštas dar vienas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys Nr. 25232 26,11 Eur.(dvidešimt šešių eurų ir 11 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios K. S. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 3-6, t. 2).

Kadangi suteiktos ir dokumentais pagrįstos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų(b.l. 7, t. 2), o žala nukentėjusiosios K. S. sveikatai, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. V. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios K. S. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 60)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinį ieškinį byloje pateikė ir pati nukentėjusioji K. S., reikalaudama neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant priteisti 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad tiek 2019m. birželio 02d. įvykusio konflikto, pasibaigusio fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį panaudojimu, tiek ir 2019m. liepos 21d. konflikto prie Šventosios upės, kur prieš nukentėjusiąją vėl buvo smurtaujama, metu pastaroji buvusi nėščia(b.l. 64, 67, t. 1, b.l. 43-47, t. 3). Abiem atvejais po patirto smurto nukentėjusioji K. S. policijos siuntimu kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, tačiau stacionariai nesigydė, o po medicininės apžiūros buvo paleidžiama į namus, kuriai joks medikamentinis gydymas paskirtas nebuvo, tik, atsižvelgiant į komplikuotą nėštumą(gresiantis abortas), buvo rekomenduota šeimos gydytojo priežiūra ir tausojantis režimas. Pasak nukentėjusiosios K. S., dėl smurtavimo prieš jos asmenį 2019m. birželio 02d. ir 2019m. liepos 21d. įvykusių tarpusavio konfliktų su kaltinamuoju K. V. metu patirtų sužalojimų pasekoje jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir didelį stresą, nes dėl sumušimų pasekmių negalėjo laisvai bendrauti, teko slėpti sumuštas vietas, o jai, kaip tuo metu kūdikio besilaukiančiai moteriai, buvo apsunkintas ir nėštumo laikas, nes pastoviai teko stebėti nėštumo eigą, kartojosi gresiantis abortas, todėl lydėjo nuolatinė baimė prarasti kūdikį. Be to, nukentėjusiosios K. S. žodžiais, jai ir šiuo metu tebėra išlikęs baimės jausmas, kad smurtas iš buvusio sugyventinio-kaltinamojo K. V. pusės ir vėl gali pasikartoti, nes jie gyvena tame pačiame mieste, todėl bet kada gali susitikti savo skriaudiką.