Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“, J. M., M. M., J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Č. A., R. R., B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“, J. M., M. M., J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Č. A., R. R., B. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintas ieškovams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė – dviejų vokų kopijas, www.post.lt duomenis, 2022 m. gruodžio 22 d. Susitarimą dėl 2016 m. spalio 4 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 302 nutraukimo, 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2873-656/2023, 2023 m. lapkričio 16 d. Z. V. sąskaitos duomenis apie likutį, disponuojamą sumą, antstolių išieškomas sumas.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad apeliantai nenurodo aplinkybių, kodėl įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir nepagrindė jų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui, įrodymus atsisako prijungti.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

15. Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta ieškovų 2023 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu, ieškovams nepašalinus teismo nustatytų prašymo trūkumų.

16. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

17. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovams R. V. ir Z. V. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – sutikslinti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sumokėti trūkstamą 219 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovai, nesutikdami su nurodyta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį paliko nepakeistą, ieškovams nustatė naują terminą iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai) sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismo nutartis ieškovams išsiųsta 2023 m. rugsėjo 15 d. Nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2023 m. rugsėjo 28 d. imtinai (CPK 73–74 straipsniai).

19. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, jog du iš trijų ieškovų gavo 2023 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nutarta trijų ieškovų 2023 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovas Ellora 4522899 Ltd pakeistas nauju ieškovu Z. V.. Šiuo atveju byloje įvykus materialinių ir procesinių teisių perleidimui Z. V. įgijo visas Ellora 4522899 Ltd teises ir pareigas, kas reiškia, jog ieškovą Ellora 4522899 Ltd byloje pakeitė ieškovas Z. V.. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartį siuntė tik ieškovams Z. V. ir R. V..

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai, nesutikdami su žyminio mokesčio dyžiu, pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, todėl žyminio mokesčio klausimas nebegali būti kvestionuojamas.

21. Kitų argumentų apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, nenurodė, tačiau atskiruoju skundu prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ieškovai turi teisę pateikti tik pirmosios instancijos teismui, taip pat prašymą dėl tokio prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas kompetencijos spręsti tokio klausimo pirmąja instancija neturi. Apeliacinės instancijos teismui įstatymu priskirta pareiga tik tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl tokių prašymų atmetimo teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šalia pateikus atskirąjį skundą. Šiuo atveju apeliantai pirmosios instancijos teismui tokių prašymų neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako ir nenagrinėja.

22. Apeliantų teigimu, teismui žinoma sunki ieškovų finansinė padėtis, taip pat teigia, kad kitoje civilinėje byloje ieškovai atleisti nuo mokėtino žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi pareigos tikrinti duomenų apie ieškovų finansinę padėtį ir savo iniciatyva spręsti dėl atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu nei Vilniaus apygardos teismo nustatytu terminu pašalinti prašymo trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį ieškovai nepateikė prašymo atleisti nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino duomenų apie ieškovų finansinę padėtį. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje ieškovai atleisti nuo mokėtino žyminio mokesčio, savaime nesudaro prielaidų atleisti nuo dalies mokėtino žyminio šioje civilinėje byloje. Asmens galimybė sumokėti byloje mokėtiną žyminį mokestį vertinama konkretaus teikiamo procesinio dokumento teikimo momentu ir vertinama, ar kreipimosi į teismą metu ieškovas turi finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį. Pareiga įrodyti, jog ieškovo turtinė padėtis sunki ir jis negali sumokėti prašymo teikimo metu žyminio mokesčio, tenka ieškovui. Šiuo atveju ieškovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau neprašė atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovų finansinės padėties.

23. Apeliantai nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties ieškovai susiduria su problema ir negali turėti tinkamo atstovo. Išaiškintina, kad asmuo, kurio finansinė padėtis sunki, turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Aplinkybė, jog apeliantai neturi tinkamo atstovo, nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ar nepagrįsta.

24. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai nei 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytu terminu, nei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytu terminu iki 2023 m. rugsėjo 28 d. nepašalino nustatytų trūkumų ir nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą. Teismo nustatytas terminas buvo pakankamas, kad nutartis dėl trūkumų pašalinimo būtų įvykdyta tinkamai ir laiku. Prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai tinkamai ir laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti teismo nustatytus prašymo trūkumus, kas pripažįstama netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantams.

25. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.