- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2YT-7725-642/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05394-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Redai Vizgaudienei, F. V., M. V. ir AB DNB bankui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2016-03-08 antstolės patvarkymą dėl AB DNB banko 2016-02-29 skundo. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-02-29 išieškotojas AB DNB bankas pateikė antstolei skundą dėl jos 2016-02-12 patvarkymo „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“. Pareiškėjas pažymi, kad 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas antstolės 2015-09-07 patvarkymą dėl termino pratęsimo Nr. S-15013123, faktiškai įpareigojo antstolę po 2015-09-07 patvarkymo panaikinimo grįžti prie išieškotojo 2015-09-07 prašymo nagrinėjimo iš naujo, tačiau ne kaip prie išieškotojo prieštaravimų dėl 2015-07-15 ekspertizės išvados ir reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, kurie teikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (šios bylos atveju iki 2015-08-24 imtinai), bet būtent kaip prie išieškotojo skundo dėl antstolės veiksmų (dėl 2015-08-18 antstolės patvarkymo nustatyti turto vertę 20000,00 Eur), kuris pateikiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnį per 20 dienų ir išieškotojo prašymo atnaujinti (pratęsti) terminą skundo padavimui. Be to, pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartyje nustatydamas, kad išieškotojo nesutikimas su antstolio atliktu turto įkainojimu nėra šios bylos ginčo dalykas, aiškiai davė suprasti, jog klausimas dėl 2015-08-18 patvarkymu nustatytos kainos pagal 2015-07-15 ekspertizės aktą, nebegali būti nagrinėjamas tuo pagrindu, jog išieškotojas prieštarauja dėl ekspertizės išvados, tai yra nebegali būti nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681-682 straipsnius, kadangi, kaip nurodė pats Klaipėdos apygardos teismas, išieškotojas prieštaravimų pateikimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681-682 straipsnius yra praleidęs 3 darbo dienų terminą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė priėmė savo 2016-02-12 patvarkymą formaliai neišsprendusi išieškotojo 2015-09-07 prašymo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas naikinti 2016-02-12 patvarkymą ir tuo labiau tam nėra pagrindas priimti tokio turinio patvarkymą, kokį antstolė priėmė 2016-03-08. Pareiškėjo nuomone, antstolė panaikino savo 2015-08-18 patvarkymą remiantis 2015-09-07 išieškotojo prieštaravimais, kurie pagal 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartį negali būti vertinami kaip prieštaravimai dėl turto įkainojimo ir tuo labiau negali būti pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Apibendrinant, pareiškėjas nurodė, kad 2016-03-08 antstolės patvarkymas yra neteisėtas, jis turi būti panaikintas, nes priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartį bei pažeidžiant jo, kaip pirkėjo, teises. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolei 2015-09-09 yra įmokėjęs 20000,00 Eur ir šie pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje iki šiol.
Antstolė 2016-04-27 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo panaikinti 2016-03-08 patvarkymo Nr. S-16003410. Antstolė pažymėjo, kad vykdant priverstinį turto pardavimą iš varžytinių, parduodamo turto tinkamos kainos nustatymas yra esminė priverstinio pardavimo teisėtumo sąlyga, siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Išieškotojo nuomone, vertintojo nustatyta 20000,00 Eur kaina yra mažesnė nei rinkos, toks įvertinimas pažeidžia jo, kaip ieškovo, siekiančio, kad skola iš įkeisto turto būtų padengta maksimaliai, interesus, o turto pardavimas didesne kaina atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Be to, antstolė pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje Nr. 2S-363-524/2016 pateiktas išaiškinimas, kad išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino pratęsimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turi būti vertinami, kaip išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir prieštaravimams dėl 2015-08-18 patvarkymo Nr. S-15012352 „Dėl turto įkainojimo“ pareikšti atnaujintas ir išieškotojo prašymu paskirta pakartotinė ekspertizė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad sutinka su antstolės patvarkyme išdėstyta pozicija, jog ji privalėjo atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje nurodytus išaiškinimus, t.y. kad išieškotojo AB DNB banko pareikštas prašymas dėl termino pratęsimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turi būti vertinami, kaip išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo ir skundas dėl antstolės veiksmų, remiantis jos 2015-08-18 patvarkymu. Antstolė privalėjo įvertinti išieškotojo pateiktus argumentus dėl turto vertės. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog antstolė be jokio teisinio pagrindo panaikino 2016-02-12 patvarkymą ir paskyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Turto pardavimo iš varžytynių tikslas – parduoti turtą už kuo didesnę kainą, taip siekiant patenkinti išieškotojo reikalavimą ir užtikrinti skolininko interesus. Nors vykdomojo byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau pažymima, kad ekspertizės aktas neatleidžia antstolės nuo pareigos tinkamai įvertinti turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnį. 2015-09-16 rašte AB „DNB“ bankas nurodė, jog turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Resolution valuations“, kuri dar 2013-01-10 užsakovo F. V. užsakymu atliko turto vertinimą, kuriuo turtą įvertino 124536,61 Eur, o praėjus 2 metams tą patį turtą įvertino jau tik 20000,00 Eur, t.y. to paties turto vertintojo atlikto turto rinkos vertės nustatymas kardinaliai skiriasi. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių tokiam turto kainos kritimui nebuvo. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto, turtas vertinamas 39200,00 Eur suma, tačiau ekspertas šią sumą sumažino atstatymo darbų verte (19231,00 Eur) ir nustatė turto rinkos vertę – 20000,00 Eur. AB DNB banko nuomone, darbų kaina neturi būti atimama iš turto kainos, nes juos turi padengti statytojas F. V., kuris Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimu buvo įpareigotas atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti mažinama bendra turto vertė. AB DNB banko nuomone, išdėstyti motyvai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ekspertizės aktu nustatytas turto įkainojimas yra abejotinas. Todėl antstolė, imdamasi papildomų veiksmų tikrajai turto rinkos vertei nustatyti, priimdama 2016-03-08 patvarkymą, nepažeidė jokių procesinių normų. Pažymima, kad turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus. Šiuo atveju skola AB DNB bankui viršija 40000,00 Eur, todėl akivaizdu, kad 20000,00 Eur sumos nepakanka skolos padengimui. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad yra pažeidžiamos jo, kaip pirkėjo, teisės, nes jis yra įmokėjęs 20000,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą ir šie pinigai iki šiol yra depozitinėje sąskaitoje. AB DNB banko žiniomis, pareiškėjui pinigai yra grąžinti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė padarė kokius nors vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus.
Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0174/14/24190, pradėta pagal 2011-02-10 nutartį Nr. 515-2N/2010, išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl 132346,49 Lt skolos išieškojimo iš F. V. ir M. V. priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą turtą, išieškotojo AB DNB banko naudai. Antstolė 2014-02-17 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 4). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdant išieškojimą, įkeistas turtas – vieno kambario butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinys – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 488/1382 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo parduodamas iš varžytinių (v.b.l. 22, 43, 51, 61). Neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytinėms (v.b.l. 32, 53) ir išieškotojui atsisakius perimti neparduotą turtą (v.b.l. 56, 57, 65, 66), nutarta tęsti priverstinį išieškojimą, nustatant 83500,00 Eur kainą (v.b.l. 69). Antstolė, skolininkui nesutikus su 83500,00 Eur turto įvertinimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio l dalimi, areštuoto turto vertei nustatyti patvarkymu paskyrė ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Resolution valuations“ (v.b.l. 78). Minėtas turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. LT-15-07-15/EA007 nustatė 20000,00 Eur kainą. 2015-08-18 patvarkymu turtas įkainotas 20000,00 Eur (v.b.l. 84). Per nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo šalys nepareiškė. Skolininkai F. V. ir M. V., pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio jiems suteikta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame internete tinklalapyje pasiūlyti savo pirkėją, 2015-09-01 pasiūlė areštuotą turtą parduoti pirkėjui R. V. už turto arešto akte nustatytą 20000,00 Eur kainą, ir 2015-09-09 į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 20000,00 Eur (v.b.l. 88). Išieškotojas AB DNB bankas, nesutikdamas su nustatyta turto kaina, prašė pratęsti terminą pareikšti nuomonei dėl turto įkainojimo (v.b.l. 89). Antstolė prašymą patenkino ir 2015-09-07 priėmė patvarkymą, kuriuo terminą pratęsė (v.b.l. 95). 2015-09-11 gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, kurį 2015-09-18 patvarkymu atsisakyta tenkinti ir skundas su vykdomąja byla persiųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (v.b.l. 99, 100). 2015-08-18 gautas išieškotojo AB DNB bankas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę (v.b.l. 102). Išnagrinėjus skolininko skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi F. V. skundo netenkino (v.b.l. 110-111). Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti 2015-09-07 antstolės patvarkymą dėl termino pratęsimo (v.b.l.119-120). 2016-02-12 priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui už 20000,00 Eur kainą (v.b.l. 123). Išieškotojas AB DNB bankas dėl minėto patvarkymo pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ Nr. S-16002201 panaikinti, motyvuodamas tuo, kad antstolė neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje Nr. 2S-363-524/2016 įpareigojimo įvertinti AB DNB bankas prašymus dėl 2015-08-18 patvarkymo (v.b.l. 152-156). 2016-03-08 patvarkymu Nr. S-16003410 išieškotojo skundas patenkintas, nuspręsta panaikinti 2016-02-12 patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“, grąžinti skolininko pasiūlytam pirkėjui sumokėtą 20000,00 Eur sumą, skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti (v.b.l. 160-161).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2016-03-08 antstolės patvarkymą dėl AB DNB banko 2016-02-29 skundo. Kaip vieną iš prašymo argumentų, pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi, faktiškai įpareigojo antstolę po 2015-09-07 patvarkymo panaikinimo grįžti prie išieškotojo 2015-09-07 prašymo nagrinėjimo iš naujo, kaip prie išieškotojo skundo dėl antstolės veiksmų (dėl 2015-08-18 antstolės patvarkymo nustatyti turto vertę 20000,00 Eur), ir išieškotojo prašymo atnaujinti (pratęsti) terminą skundo padavimui, o ne kaip prie išieškotojo prieštaravimų dėl 2015-07-15 ekspertizės išvados ir reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, kurie teikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje Nr. 2S-363-524/2016 pateikto išaiškinimo, išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino pratęsimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turi būti vertinami, kaip išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo ir skundas dėl antstolės veiksmų, remiantis jos 2015-08-18 priimtu patvarkymu dėl turto įkainojimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, antstolė pagrįstai, vadovaujantis minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje pateiktu išaiškinimu antstolei, atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir prieštaravimams dėl 2015-08-18 patvarkymo Nr. S-15012352 „Dėl turto įkainojimo“ pareikšti ir išieškotojo prašymu paskyrė pakartotinę ekspertizę.
Pareiškėjas mano, kad antstolė be jokio teisinio pagrindo panaikino savo sprendimą „Dėl turto pardavimo skolininko siūlytam pirkėjui“ ir be jokio teisinio pagrindo paskyrė pakartotinę ekspertizę. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio l dalimi, areštuoto turto vertei nustatyti 2015-07-01 patvarkymu paskyrė ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Resolution valuations“ (v.b.l. 78). Minėtas turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. LT-15-07-15/EA007 nustatė 20000,00 Eur kainą. 2015-08-18 patvarkymu turtas įkainotas 20000,00 Eur (v.b.l. 84). Kaip nurodė suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, UAB „Resolution valuations“ to paties nekilnojamojo turto ekspertizę atliko dar 2013-01-10 ir turtą įvertino 124536,61 Eur (v.b.l. 131-132), t.y. to paties turto vertintojo atlikto turto rinkos vertės nustatymas kardinaliai skiriasi. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių tokiam turto kainos kritimui nebuvo. Taigi, praėjus vos dvejiems metams nuo pirmosios ekspertizės atlikimo, ginčo turtas buvo įvertintas žymiu kainos skirtumu. Todėl faktas dėl taip nukritusios ginčo turto kainos, teismo vertinimu, tiek skolininkui, tiek išieškotojui ir pačiam antstoliui galėjo sukelti abejonių dėl turto vertės objektyvumo ir teisingumo. Manytina, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai, nagrinėdama AB DNB banko skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ bei ėmėsi papildomų priemonių ginčo turtui įvertinti – skyrė pakartotinę ekspertizę. Teismas, vykdydamas procesinę antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kontrolę, negali toleruoti situacijos, kuri gali sąlygoti vėlesnių antstolio veiksmų neteisėtumą, t.y. pardavus turtą varžytynėse už kainą, kuri galimai neatitinka realios vertės, atiteksiančio jo pirkėjui, gali atsirasti pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o tai jau reikštų ne tik dabartinių vykdymo proceso dalyvių, bet ir turtą įsigijusio asmens teisių pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog antstolio paskirta pakartotinė ekspertizė buvo pagrįsta. Teismo vertinimu, tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti suinteresuoti turtą parduoti kuo brangiau. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kaina, pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Šalies argumentai
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad 20000,00 Eur yra sumokėjęs antstolei 2015-09-09 ir šie pinigai iki šiol yra antstolės depozitinėje sąskaitoje. Antstolė teismui pateikė AB DNB banko lėšų pavedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2016-05-02 R. V. yra grąžinti 20000,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl pinigų grąžinimo nespręstinas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0074/14/24190, esminių pažeidimų nepadarė, jos veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/14/24190 ir turto ekspertizės aktą grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.