- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-426-354/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00843-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo B. N. pripažinta kalta ir nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu B. N. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. N. nubausta už tai, kad 2011 m. spalio 12 d. 7.59 val. Mažeikių m. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinės gatvės sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, į jį atsitrenkė ir apgadinusi automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie tai policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. N. prašo 2011 m. spalio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą iš dalies pakeisti ir administracinę bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo nutraukti. Apeliantė nurodo, kad 2011 m. spalio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas nėra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kadangi iš tikro, jeigu ji ir pažeidė kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, specialiai iš eismo įvykio vietos tikrai nepasišalino, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nusprendė, kad ji, esą atsitrenkusi į pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, neva suvokė sukėlusį eismo įvykį, todėl apie jį nepranešdama policijai ir iš jo pasišalindama, esą veikė sąmoningai (tyčia). Apeliantės manymu, teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nevisiškai tinkamai, be to, išsiaiškino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. B. N. nurodo, kad ji 2011 m. spalio 12 d. 07.59 val. Mažeikių m. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėdama iš šalutinės gatvės sukti į kairę galimai kliudė pagrindiniu keliu važiavusį kitą automobilį, kurio vairuotoja pradžioje ją norėjo praleisti, tačiau paskui staiga važiavo, todėl, apeliantės nuomone, yra neaišku, kuris automobilis kurį kliudė. Apeliantės aiškinimu, išlipusi iš savojo automobilio, ji nepamatė ne tik jokių automobilio apgadinimų ar kokių nors kitokių kito automobilio kliudymo pėdsakų, bet nebematė ir kito automobilio, kuris net nesustojęs nuvažiavo toliau. Atsižvelgdama į tai, kad kitas automobilis visureigis, ji pamanė, kad jis galbūt taip pat galėjo būti neapgadintas, todėl, būdama visiškai įsitikinusi, jog neįvyko joks eismo įvykis, kurio metu kas nors būtų buvę apgadinta, nuvažiavo į darbą ir nematė jokios priežasties apie tai kam nors pranešti. Apeliantė teigia, kad kito automobilio vairuotoja byloje apklausta tik labai paviršutiniškai, pastarosios nebuvo paprašyta paaiškinti, kur ir kodėl ji nuvažiavo, jeigu buvo kliudytas jos automobilis, o įvykį mačiusio liudytojo V. Č. nebuvo klausiama, ar ji (apeliantė) iš tiesų buvo išlipusi iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Apeliantės nuomone, iš byloje surinktų įrodymų susidaro įspūdis, kad ji po susidūrimo su kitu automobiliu staigiai paspruko. Taip pat apeliantė nurodo, kad jai būtų sunku įrodinėti, jog ne ji kliudė kitą automobilį, o būtent kitas automobilis kliudė jos automobilį, todėl nemato prasmės ginčyti ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo, tačiau tai tikrai nereiškia, jog ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, apeliantės teigimu, apylinkės teismas neanalizavo, dėl kokios priežasties ji turėjo vengti apie įvykį pranešti policijai. Nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertintas jos pasiaiškinimas, o jos kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą yra ne įrodinėjama, o preziumuojama motyvuojant, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį ir dėl to pasišalindama ji esą veikė sąmoningai.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio l. e. viršininko pareigas N. G. atsiliepimu į B. N. apeliacinį skundą prašo 2011 m. spalio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo priimtame nutarime yra matyti, jog B. N. pati pripažįsta padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi. Atsižvelgiant į tai, teismas atitinkamai paskyrė minimalias ATPK numatytas nuobaudas, tačiau apeliaciniame skunde B. N. jau nurodo, jog nesutinka su teismo nutarimu, prašo jį iš dalies pakeisti ir administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio l dalį jos atžvilgiu nutraukti. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant B. N. apeliacinį skundą, kritiškai turėtų būti vertinami jos paminėti argumentai, jog vairuodama automobilį ir važiuodama šalutiniu keliu suko į kairę ir galimai kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, kadangi pirminiame paaiškinime be jokių abejonių nurodė, jog kliudė pravažiuojantį automobilį ir teigė, jog buvo sustojusi, apžiūrėjo savąjį automobilį, neradus apgadinimų bei pagalvojus, jog neapgadino ir kito automobilio, nors prieš tai nurodė, jog kliudė kitą automobilį, nepranešus apie įvykį policijai, nuvažiavo į savo darbą. Čia akivaizdžiai matyti, jog buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 231 punktas. Atsiliepime reiškiamas įsitikinimas, jog administracinėje byloje objektyviai buvo ištirti visi duomenys, susiję su minėtu įvykiu, todėl teismo priimtas nutarimas administracinėje byloje buvo priimtas vadovaujantis žmogiškumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, yra teisiškai pagrįstas ir objektyvus, o pasišalinimas iš eismo įvykio vertinamas kaip ypač šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo padaryta žala kitam asmeniui, ir šios atsakomybės buvo bandyta išvengti. Už šią veiką ATPK numato griežtą sankciją (bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu), kadangi šie pažeidėjo veiksmai pasižymi tiesioginės tyčios forma, t. y. asmuo suprato savo veiksmus, jų norėjo ir to siekė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad B. N. kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno D. V. tarnybiniu pranešimu, B. N., nukentėjusiosios E. M. ir liudytojo V. Č. paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, foto lentelėmis. Apeliaciniame skunde B. N. nurodo, kad ji iš dalies prisipažįsta tik dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo, tačiau kategoriškai neigia padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Paaiškinime (9 b. l.) B. N. nurodė, kad kliudė kitą automobilį, apeliaciniame skunde pažymėjo, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau pamačiusi, jog jos automobilis nėra apgadintas, suprato, kad įvykis neįvyko, ir tyčios pabėgti iš įvykio vietos neturėjo. B. N. pozicija nagrinėjant bylą apylinkės teisme nežinoma, kadangi skundžiamame nutarime jos parodymai neišdėstyti.
Pažymima, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasižalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62 – 3765/2011).
Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai neanalizavo ir nevertino B. N. duotų parodymų, nors, kaip matyti iš nutarimo, ji dalyvavo teismo posėdyje, taip pat nesiaiškino, ar po eismo įvykio B. N. buvo sustojusi, kaip ji pati teigia, ar įvykio vietoje buvo sustojusi nukentėjusioji E. M.. Atkreipiamas dėmesys, kad pastaroji apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, o jos byloje esantis paaiškinimas (10 b. l.) yra visiškai neinformatyvus. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad apeliantė, pasišalindama iš eismo įvykio vietos, veikė tyčia, tokios savo išvados dėl apeliantės kaltės formos visiškai neargumentavo ir byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų arba paneigtų, kad B. N. veika pasireiškė kaip svetimo turto apgadinimas ir tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esmines įvykio aplinkybes, taip pat ir apeliantės kaltės formą, galima atskleisti tik teismo posėdyje apklausus patrauktą administracinėn atsakomybėn B. N., nukentėjusiąją E. M., liudytoją V. Č., į įvykio vietą atvykusį ir automobilių „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktus surašiusį policijos pareigūną D. V..
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visete byloje esančių įrodymų, neargumentavo savo išvadų ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą aukščiau paminėtus asmenis, pašalinti visas byloje esančias abejones ir prieštaravimus, nes tik įvertinus įrodymų visumą galima daryti išvadas dėl B. N. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus.
Taip pat pažymima, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1 – 1333/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.