Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Turkijos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (LT (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 287 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. kaltinamas, kad jis 2013 m. vasario 26 d., apie 14 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu, panaudodamas psichinę prievartą grasino, o būtent: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiajam specialistui G. S. ir vyresniajai specialistei V. J. trukdydamas atlikti kontrolės veiksmus, sakydamas žodžius „aš tave ir tavo vaikus pažįstu asmeniškai ir gali blogai baigtis“, bei „aš jus pažįstu asmeniškai ir pažįstu jūsų vaikus, jūs nukentėsit, nežlugdykite mano verslo“, tokiu būdu reikalavo iš valstybės tarnautojų – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. S. ir vyresniosios specialistės V. J. nepriimti sprendimo dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra visiškas melas. Galėjo būti 2013-02-26, 13 arba 13.30 val., sulaukė skambučio, kad atėjo inspektoriai, perskaičiavo kasą ir rado 80-90 Lt daugiau. Kaip ten nuvyko, pasakė, kad apsiskaičiavo. Pamatė, kad ta moteris (nukentėjusi) pildo dokumentus. Ji be jo žinios paėmė dokumentus ir pasidėjo prie savęs. Tuomet inspektorius pradėjo aiškinti, kad nėra alkoholinių gėrimų sąskaitos, paskambino į kitą parduotuvę ir iš jos atvežė. Sąskaitą atvežė J. Z.. Jis padavė sąskaitą-faktūrą, bet jie nežiūrėjo. Priežastis ta, kad iš karto nebuvo tos sąskaitos paduotos, o po to, jie surašė aktą ranka ir privertė pasirašyti, kad už nelegaliai prekiaujamą alkoholį. Kiek yra susidūręs, jei sąskaitos nėra, duoda 3 dienų terminą joms pateikti. Aktą surašė, kad tuo metu nebuvo sąskaitos ir jie liepė pasirašyti, tačiau jis atsisakė, tačiau negrasino, sakė, kad be vertėjo nepasirašys. Iš nukentėjusiojo elgesio juto, kad jis turės problemų, todėl be vertėjo nesirašė. Kaltinamasis kaltinime nurodytų žodžių nesakė, jis sakė: „tu pažįsti mano šeimą, kaip gali taip elgtis“. Jis galėjo žodžius sakyti lietuviškai, rusiškai, vokiškai, angliškai. Kai jam pritrūksta žodžių, vartoja kitos kalbos žodžius. Su jis moterimi visai nekalbėjo, o inspektorius liepė pasirašyti, tada jis prašė vertėjo. A. K. parodymus girdėjo. Ta moteris nesupranta, kaip jis kalba. Jis jai pasakė, kad supjaustytų pomidorus, ji to net nesupranta. Jis taip pasakė, o ji nesupranta, eina kitų darbuotojų klausti, ko jis norėjo. J. Z. yra įmonės steigėja ir gyvenimo draugė. Darbo sutartis buvo surašyta lietuvių kalba. Surašytą tekstą, spausdintinėmis raidėmis, supranta 40-45 procentais, ranka rašyto rašto neperskaito, nesupranta. Jis tvarko dokumentus kaip direktorius, pasirašo atleidimą, priėmimą į darbą, tvarko banko reikalus, reikalus, susijusius su virtuve. Ko nesupranta, verčia vertėjas. Įmonėje vertėjo nėra. Šiauliuose yra vertėjai, kurie jam verčia į vokiečių kalbą. Asmeniškai nukentėjusiųjų nepažįsta. Žino, kad jie valstybės tarnautojai. Juos mato mieste, turguje. Kad jie valstybės tarnautojai, žino apie 2 metus. Jie nuolatos ateina pavalgyti į jo brolio kioską. Jis juos mato VMI. Žino, kad alkoholio dokumentai turi būti vietoje. Jokių santykių su jais nėra, nesuvokiama, kodėl inspektorius jį šmeižia. Jis nešaukė, agresyviai nesielgė. Jis tiesiog savo darbuotojai A. K. sakė, jei nori, gali pasirašyti, daugiau nieko nesakė. Jis nesupranta, kodėl jį vertė pasirašyti, buvo ir kitų darbuotojų. Jis nukentėjusių šeimų, jų vaikų nepažįsta. „Jūs pažįstat mano „familiją“, kodėl norit man problemų“ – taip jis sakė. Jis neprašė nerašyti protokolo.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2013-02-26 jie su kolega G. S. tikrino maitinimo įstaigas. Jie tikrino kasą, pardavėja buvo išsigandusi, sakė, kad trūksta pinigų, klausė, ar galinti paskambinti šefui, jie sakė, kad prieš tai tegul pabaigia ir paskui paskambins. Paprašė dokumentų, pardavėja sakė, kad nežino kur yra, tada leido paskambinti direktoriui, trūko dokumentų. Jie nustatė, kad trūksta dokumentų tik vienai pozicijai. Atvyko direktorius ir visą laiką elgėsi agresyviai. Jis sakė, kad buhalterė atveš dokumentus. Tą visą laiką jie bendravo su juo lietuviškai, kaip paprašė pasirašyti fakto fiksavimo pažymą, tada pradėjo šaukti, kad jam reikia vertėjo. Tada atvyko savininkė, klausė, kas ji tokia, ji sakė, kad niekas. Nukentėjusioji tą dokumentą apžiūrėjo, bet buvo jau viskas surašyta, nebeįrašė. A. K. pasakė, kad direktorius neleidžia pasirašyti. Išeinant jis pasakė: „girdi, aš pažįstu jus ir jūsų visą šeimą, jūs žlugdote mano verslą“. Ji tada parašė raštą, kad nušalintų nuo tyrimo. Ji jo asmeniškai nepažinojo, buvo išsigandusi, kai jis pasakė dėl vaikų. Reiškia civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturinės žalos. Ji patyrė psichologinę įtampą, kas trukdo tolimesniam bendravimui, darbui. Kaltinamasis visą laiką šaukė, rėkė, „eikit lauk, ko norit, kas siunčia, nežlugdykite verslo“. Visą laiką buvo didelė įtampa. Jis užsidarė vartelius, neleido suskaičiuoti alkoholio. Trūko dokumentų dviejų skardinių, už tai būtų pažeidimas. Su pavedimu pardavėją supažindino. Pavedimo pirmą lapą spausdina, o paskui ranka surašo. Kaltinamajam taip pat davė, jis net nežiūrėjo ir neskaitė. Kaltinamasis sakė: „jūs nukentėsit“. Ji suprato kaip realų grasinimą. Vadovybė apie konfliktą žinojo, bet po tokių grasinimų jai buvo neramu. Kaltinamasis nekalbėjo gerai lietuviškai, bet jie suprato. Kai liepė pasirašyti, tada kaltinamajam reikia vertėjo. Jis iš pradžių buvo priešiškai nusiteikęs. Dokumentas buvo surašytas ranka. Ji kaltinamojo asmeniškai nežino. Vieną brolį B. pažįsta. Jį taip pat tikrino.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2013-02-26, jau buvo po pietų, nuvyko į (duomenys neskelbtini), į kebabinę, atlikti patikrinimo. Jiems nebuvo žinoma, kokia tai įmonė, reikėjo viską pažiūrėti. Pardavėjai parodė pažymėjimus, prašė pasirašyti, išspausdinti kasos „iksą“. Pardavėja apsiriko beskaičiuodama, tada paskambino kaltinamajam, pasakė, kad yra pinigų neatitikimas ir reikia dokumentų, kurių negali pateikti pardavėja. Kai atvyko vadovas, jis buvo agresyvus, jie rodė pavedimą, sakė jis: „ko norite“, liepė susilaikyti nuo patikrinimo, matėsi, kad agresyviai nusiteikęs. Jis nieko nefiksavo, viską pildė V. J.. Kaltinamasis rėkė, kad jie jį tikrina, kad jam leido kažkas dokumentus pateikti per 3 dienas. Kai kitas asmuo atvežė dokumentus, jie klausė, kas ji tokia, o ji sakė, kad niekas, atvežė tik dokumentus, jam neprisistatė. V. J. pavartė juos, bet niekur neįrašė. Išeinant jiems, kaltinamasis pasakė tuos žodžius, to jis telefonu neužfiksavo, nes jau buvo išjungtas. Jis šaukė: „nežlugdykite verslo, asmeniškai jus pažįstu, aš jus ir jūsų vaikus asmeniškai pažįstu, jums blogai baigsis, nežlugdykite mano verslo“. Nukentėjusysis suprato kaip tiesioginį grasinimą. Jie jam aiškino, kad tai ATPK, kad bauda 100 Lt, bet jis nesiklausė. Kaltinamasis sutrukdė atlikti likusių prekių paėmimą, surašyti protokolą, išimti prekes, provokavo konfliktą. Jis ne pirmą kartą turėjo tokią situaciją, tačiau kaltinamojo išsigando, ir dabar jo bijo. Kaltinamojo kalba buvo pakankama, kad susišnekėtų, tačiau nebuvo rišli, gramatiška. Ant jų surašyto dokumento galėjo pasirašyti bet kas, o paskui būtų viskas suteikta. Jis darė konfliktą, jie norėjo išspręsti viską draugiškai. Nemano, kad jie jam darė spaudimą. Kaltinamojo brolio nepažįsta, jo brolį matė tik vieną kartą. Suprato, kad žodžiai pasakyti abiems nukentėjusiesiems. Policijos jie nekvietė, nes nebuvo peržengtas paskutinis taškas. Jis kiekvieną dieną geria vaistus, paūmėjo skydliaukė, spaudimas, sušlubavo sveikata. Jis sirgo ir anksčiau, bet po to įvykio pradėjo mikčioti, bijo eiti į patikrinimus. Diskomfortą jaučia bet kokioje situacijoje. Jis dirba kontrolės patikrinimo skyriuje inspektoriumi, atlieka patikrinimus, surašo ATP protokolus. Jo veikla susijusi su priešiškumu, neigiama emocija. Kaltinamasis panaudojo psichologines priemones, rėkdamas, šaukdamas, užsidarydamas vartelius, grasindamas.

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, dirbo jo kebabinėje. Tą dieną atėjo mokesčių inspektoriai. Tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti vasario 26 diena. Atėjo mokesčių inspektoriai ir nerado vieno dokumento, kažkokios sąskaitos faktūros alui. Direktorius atvažiavo iš kitos kebabinės. Direktorius pradėjo konfliktuoti, grasinti, sakė: „aš tave pažįstu, susidorosiu“, po to, kalbėjo turkiškai. Tuos žodžius sakė G. S.. Grasinančius žodžius pasakė lietuviškai. Su inspektoriais jis bendravo lietuviškai. Mokesčių inspektoriai pažeidimų nenustatė. Liudytoja mano, kad direktorius jiems grasino dėl tos sąskaitos-faktūros. Kebabinėje nebedirba, nes su tuo direktoriumi dirbti neįmanoma. Jis yra karštakošis. Atvykę mokesčių inspektoriai prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, pateikė dokumentus, kad atliks patikrinimą. Direktorius reagavo aršiai, piktai, tikriausiai todėl, kad neturėjo to dokumento. Jis trukdė inspektoriams, nes šūkavo, kalbėjo turkiškai, neleido jiems įeiti. Dokumentus atvežė kaltinamojo draugė ar žmona. Direktorius inspektoriui sakė: „aš tave žinau iš matymo“, bet kiek jai yra žinoma, tai jis jo tikrai nežinojo. Direktorius supranta lietuvių kalbą. Jie kalbėdavosi lietuviškai. Jis kalba nelabai rišliai, būna vienas kitas nerišlus žodis, bet ji jį suprasdavo. Mokesčių inspektoriams išeinant, jie buvo trise: ji, direktorius ir ta moteris. Direktorius pasakė žodžius: „aš tave pažįstu. Tau baigsis blogai“ sakė išeinant inspektoriams. Taip jis pasakė vieną kartą. Būnant viduje taip pat ginčijosi įvairiais žodžiais, sakė, kad jam reikia vertėjo, kalbėjo turkiškai. Jis yra labai karšto būdo. Asmeniškai ji ant jo pyksta dėl jo elgesio. Iš darbo ji pati išėjau, nors jis prašė, kad ji pasiliktų. Jis nuolat šaukė, net ir prie klientų. Anksčiau nėra bendravusi su tokiais žmonėmis. Jai jis atrodo agresyvus, nes taip elgiasi su žmonėmis. Ant jos kaltinamasis taip pat rėkdavo garsiai, bet kai nori, jis moka kalbėti ir ramiai. Nežino, kodėl jis taip elgiasi. Inspektorius viską įrašinėjo, kai prasidėjo konfliktas.

Liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario mėnesį buvo vykdomas patikrinimas jų įmonei priklausančioje kebabinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jai paskambino direktorius M. K. ir paprašė, kad ji atvežtų sąskaitą faktūrą, kurios nebuvo tuo metu patikrinimo vietoje. Ji paėmė iš adreso (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras ir nuvežė į objektą, kuriame vyko patikrinimas. Atvažiavo per 10-15 min. Dokumentus parodė, pareigūnai jos paklausė, kas ji tokia. Ji pasakė, kas tokia esanti, bet jie pasakė, kad neturi apie ką su ja kalbėti. Dokumentų taip pat nežiūrėjo. Kebabinėje buvo direktorius, A. K., mokesčių inspektoriai. Jokio konflikto nebuvo. Matė, kad inspektorius filmavo. Moteris sėdėjo prie baro ir pildė dokumentus. Jis nuolat kartojo, kad filmuoja. Moteris surašė protokolą, vyras paprašė, kad direktorius jį pasirašytų. Direktorius pasakė, kad nesupranta, kas ten parašyta. Jie liepė pasirašyti, kad nėra sąskaitos-faktūros. Kai direktorius pasakė, kad nesupranta, kas parašyta, tada pareigūnas paprašė pasirašyti pardavėjos. Pardavėja sutriko, direktorius jai pasakė, kad, jei nori prisiimti atsakomybę, gali pasirašyti. Tada ji nepasirašė. Pareigūnas sakė, kad gali jam perskaityti tekstą, bet direktorius reikalavo vertėjo. Inspektoriai pasakė, kad gaus vertėją ir išėjo. Direktorius jokių grasinimų jiems nesakė. Ji visą laiką, kai atvažiavo, buvo kartu. Kad yra įmonės savininkė, dokumentų nepateikė. Girdėjo, kad su inspektoriumi kalbėjo apie jo brolį. Direktorius sakė, kad pareigūnas gerai pažįsta jo brolį, nes pas jį valgo, dažnai lankosi. Nežino, iš kur jis tai žinojo. Nežino, kad direktorius tuos inspektorius pažinotų. Su inspektoriais direktorius kalbėjo lietuviškai, negali pasakyti, ar jie vieni kitus suprato. M. K. ji priėmė į darbą ir sudarė su juo darbo sutartį. Ji su juo susikalba lietuviškai. Direktorius tą darbą dirbą jau ne vienerius metus. Jis yra dirbęs ir direktoriumi. A. K. į darbą priėmė M. K.. Darbo sutartį surašė buhalterė, o pasirašė direktorius. Jis suprato, kas yra sutartyje parašyta. Jis gali skaityti lietuviškai. VMI dokumentai buvo surašyti ranka. VMI dokumentų M. K. nepasirašė, nes nesuprato, kas ten parašyta. Direktorius jos neprašė, kad ji jam perskaitytų. Jokių įžeidžiančių žodžių nebuvo pasakyta. Jo temperamentas pietietiškas, bet jis nėra agresyvus. Pareigūnams reikėjo sąskaitos dėl alaus, kurią ji ir atvežė. Ji žino, kad dokumentas turi būti vietoje, juos reikia kopijuoti, jei alus yra keliose vietose. Direktorius nesugeba kalbėti taisyklingai. M. K. nieko nesakė VMI darbuotojams, jokių blogų žodžių liudytoja negirdėjo. Pareigūnas nuolat prašė, kad direktorius pasirašytų, sakė kad viskas įrašoma, sakė: „jūs trukdot“.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad 2013 m. vasario 1 d. atėjo dirbti pas kaltinamąjį, taip ir susipažino. Jį mato kiekvieną dieną, ji barmenė-virėja. Jis jai direktorius. Jis bendrauja lietuvių kalba, įterpia daug rusiškų žodžių. Jo lietuvių kalba netaisyklinga, neaiški. Jo kalba jai sunkiai suprantama, tik dabar pradėjo suprasti. Kaip pradėjo dirbti, jis pats po 3 kartus kartojo, mato, kad jo žmogus nesupranta. Bendravimo skirtumas yra, jis garsiai šneka. Pačią pirmą dieną sakė, kad jis kalba garsiai, bet ir nereikia manyti, kad jis pyksta.

Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos darbdavys. Treti metai dirba pas jį. Jokių konfliktų nebuvo, nekonfliktiškas. Jis kalbant maišydavo lietuvių ir rusų kalbą, bet taip priprato, dabar jį supranta.

Operatyvaus patikrinimo pavedimo kopijoje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovas su pavedimu supažindintas, pasirašyti atsisakė (43 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kuriame užfiksuota operatyvaus patikrinimo eigos dalis (48-50 b. l.).

2013-02-26 faktų fiksavimo pažymoje, užfiksuota, kad 2013-02-26 operatyvaus patikrinimo metu kioske, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu pirktos bulvytės fri už 5 Lt. Įmonės darbuotoja apskaitė pinigus ir su grąža išdavė kvitą. Patikrinimo vietoje nebuvo ir įmonės vadovas nepateikė alaus Barely strong 0,5 l 6,6 proc. 20 vnt. įsigijimo dokumentų. Su operatyvaus patikrinimo pavedimu vadovas supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė. Su faktų fiksavimo pažyma supažindintas ir įmonės darbuotojas ir vadovas, tačiau vadovas nepasirašė ir neleido to padaryti darbuotojai. Įspėjus vadovą konfliktinė situacija nufilmuota telefonu (55-57 b. l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad M. K. ir nukentėjusysis G. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (84-85 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Objektyvieji BK 287 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos požymiai yra: veika – reikalavimas iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai, ir būdas – panaudojant psichinę prievartą. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Daroma psichinė prievarta turi būti konkreti, reali ir akivaizdi.

Konkrečiu atveju reikalavimas susilaikyti dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto iš esmės grindžiamas šiais kaltinamojo pasakytais žodžiais: „aš tave ir tavo vaikus pažįstu asmeniškai ir gali blogai baigtis“, bei „aš jus pažįstu asmeniškai ir pažįstu jūsų vaikus, jūs nukentėsit, nežlugdykite mano verslo“. Kaltinamasis neigia pasakęs tokius žodžius nukentėjusiesiems ir parodė, kad sakė nukentėjusiesiems kitokius žodžius: „tu pažįsti mano šeimą, kaip gali taip elgtis, leidi man žlugti“, žodžius galėjo pasakyti lietuviškai, tačiau kartu pasakydamas ir kita kalba - lietuviškai, rusiškai, vokiškai ar angliškai, nes kai pritrūksta jam žodžių, jis vartoja kitos kalbos žodžius. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad baigiant patikrinimą kaltinamasis pasakė: „girdi, aš pažįstu jus ir jūsų visą šeimą, jūs žlugdote mano verslą“. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad kaltinamasis jiems pasakė: „nežlugdykite verslo, asmeniškai jus pažįstu, aš jus ir jūsų vaikus asmeniškai pažįstu, jums blogai baigsis, nežlugdykite mano verslo“. Tuos žodžius kaltinamasis pasakė jiems išeinant, to jis telefonu neužfiksavo, nes jau buvo išjungtas. Tokius žodžius jis suprato, kaip grasinimą. Liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusiajam G. S. kaltinamasis pasakė: „aš tave pažįstu, susidorosiu, baigsis blogai“, po to, kalbėjo turkiškai. Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusiųjų atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai (48-50 b. l.). Tokią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusieji, kad patikrinimo metu filmuojant jokių grasinimų nebuvo. Kaltinamasis aiškiai nukentėjusiajam G. S. pasakė atsisakymo pasirašyti dokumentą priežastis – nesupranta surašyto dokumento teksto ir reikalauja vertėjo. Tuo tarpu G. S. tai laikė kaip trukdymą atlikti savo pareigas. Tačiau teismas abejoja, kad kaltinamasis trukdė mokesčių inspekcijos darbuotojams. Tuo labiau, kad pareigūnai užfiksavo pažeidimus, kad nėra dokumentų alui. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad G. S. bando supažindinti su dokumentu, tačiau jokių kitų reikalavimų dėl galimų kitokių pažeidimų tyrimo nekelia. Kokie galimai liko nefiksuoti pažeidimai ar neatlikti operatyvaus patikrinimo veiksmai, byloje įrodymų nėra.

Kaltinamasis parodė, kad jokių konkrečių reikalavimų (išskyrus reikalavimo susijusio su dokumento vertimu) nukentėjusiesiems nekėlė. Nukentėjusieji nenurodė, kokius reikalavimus kaltinamasis išsakė, išskyrus frazę nežlugdyti verslo. Kaltinime taip pat nėra aiškiai nurodyta, ko kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusiųjų, t.y. nenurodoma, kuo pasireiškė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis – reikalavimas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nukentėjusieji patvirtino aplinkybę, kad jiems kaltinime nurodyti žodžiai buvo pasakyti išjungus filmavimą ir jiems išeinant, tai yra jau atlikus patikrinimo veiksmus. Tokius žodžius jie suprato kaip grasinimą ir tai juos įbaugino.

Siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti ne tik objektyviuosius šios veikos požymius, bet ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje, t.y. kad jis suvokė, jog, grasindamas nukentėjusiesiems, vertė juos įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus – nepriimti sprendimo dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo jo naudai, ir norėjo taip elgtis. Tačiau nukentėjusieji negalėjo detaliai paaiškinti, kokius reikalavimus kaltinamasis jiems kėlė, išskyrus tai, kad jis prašė nežlugdyti jo verslo. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas svarbia laiko ir tą aplinkybę, kad lietuvių kalba kaltinamajam nėra jo gimtoji kalba. Nors jis ir moka lietuviškai kalbėti, tačiau jis kalba nerišliai, jo kalba netaisyklinga. Tokias aplinkybes patvirtino byloje apklausti nukentėjusieji, taip pat ir liudytojai. Be to, pats kaltinamasis parodė, kad jis skaityti gali, tačiau visko gerai nesupranta, todėl prireikus kviečiasi vertėją. Kadangi dokumentas nukentėjusiųjų buvo surašytas ranka, todėl jis jo turinio nesuprato, nepasirašė ir reikalavo vertėjo. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis nieko neteisėto iš nukentėjusiųjų nereikalavo. Jis suprato, kad trūksta dokumentų kai kurioms prekėms, tačiau jas įmonės savininkė atvežė į darbovietę dar nukentėjusiesiems neišvykus, todėl jam buvo nesuprantamas reikalavimas pasirašyti dokumentą.

Iš Šiaulių apskrities VMI rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu patikrinimui nebuvo pateikti reikalaujami alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai, kurie privalo būti prekybinės veiklos vykdymo vietoje. Dokumentų nebuvimas prekybos vietoje formaliai sudaro administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai buvo pristatyti jau baigus faktinį patikrinimą veiklos vykdymo vietoje, administracinė teisena nepradėta. Vadovas nenubaustas administracine tvarka. Šiuo metu operatyvus patikrinimas baigtas (b. l. 20). Jokių įrodymų, kad administracinė teisena nepradėta dėl kokių nors kitų priežasčių, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi jokio pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad kaltinime nurodytas reikalavimas kaltinamojo išsakytas žodžiais „nežlugdykite mano verslo“ gali būti vertinamas kaip neteisėtas reikalavimas BK 287 straipsnio prasme. Be to, tokie išsakyti žodžiai vertintini tik kaip interpretacija ar prielaida, kad šiais žodžiais kaltinamasis siekė, jog nukentėjusieji nepriimtų sprendimo dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto. Tuo labiau tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia. Aplinkybė, kad nukentėjusieji kaltinamojo pasakytus žodžius vertina kaip grasinimus, kuriuos galima interpretuoti, kad jis reikalauja nefiksuoti nustatyto pažeidimo ar kitokiu būdu nevykdyti savo kaip mokesčių inspekcijos pareigūnų funkcijų, pati savaime nepatvirtina kaltinamojo tyčios.

Šio inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis neišsakė reikalavimo nepriimti sprendimo dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo fakto, tokių įrodymų byloje nėra. Inkriminuojant BK 287 straipsnį negalimas teisėtas reikalavimas. Tuo tarpu įvykio vietoje pagal visas nukentėjusiųjų užfiksuotas aplinkybes sprendimas buvo priimtas administracinės teisenos nepradėti, atitinkamai žodžiai buvo pasakyti baigus patikrinimą, todėl minima frazė nežlugdyti verslo negali būti traktuojama kaip neteisėtas reikalavimas. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nėra BK 287 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, todėl kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusieji V. J. ir G. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamasis išteisintinas, todėl ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu (vokas Nr. 1), paliktina prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.