Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-371-372/2016Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00737-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.2.3.;2.3.2.8.;3.3.1.21.(S)

2016 m. gegužės 18 d.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-148-476/2015, pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams S. L., D. Ž., trečiajam asmeniui Valstybinei įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl turto grąžinimo, ir pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., R. P., P. M., G. M. dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-863-674/2013, nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad R. J. įgijo nuosavybės teisę į 33/100 dalis pastato karvidės - veršidės, esančios (duomenys neskelbtini).Raseinių rajono apylinkės teisme 2014-09-10 priimtas ieškovės R. J. ieškinys, pareikštas atsakovams S. L., D. Ž., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, kuriuo prašoma grąžinti ieškovei 33/100 dalis pastato karvidės - veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas, civilinės bylos Nr. 2-70-476/2015.Raseinių rajono apylinkės teisme 2014-12-17 priimtas S. L. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-863-674/2013. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-148-476/2015, atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-863-674/2013. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-863-674/2013, Nr. 2-70-476/2015, Nr. A2-148-476/2015 sujungtos, paliekant bylos Nr. A2-148-476/2015. I. R. J. nurodė, kad vykdant (duomenys neskelbtini) sodininkystės žemės ūkio įmonės turto dalijimą už pajus, ji uždarame aukcione nusipirko kelis daiktus. Vienas iš jų buvo karvidė-veršidė (duomenys neskelbtini). Jai neužteko savo turimų pajų, todėl juos nusipirko iš kelių asmenų, tame tarpe iš P. L.. Sutartį už tėvą pasirašė jo sūnus S. L.. Sumokėjusi pinigus, ji buvo įsitikinusi, kad teisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) esančią karvidę -veršidę. Kai gavo laikinus nuosavybės teisės liudijimus paaiškėjo, kad 33/100 dalys registruotos P. L. vardu. Ji buvo įsitikinusi, kad P. L. bus sąžiningas ir sutvarkys nuosavybės dokumentus. P. L. mirus, jo turtą paveldėjo sūnus S. L. ir tik susitvarkęs paveldėjimo dokumentus, tuoj pat juos perleido D. Ž.. Tai rodo jo nesąžiningumą. Nuo pat pastatų įsigijimo ji atvirai juos valdė, laikė pašarus, vėliau išnuomojo. Jos valdymas buvo nepertraukiamas ir atviras. Dėl to ji kreipėsi į teismą ir teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ji šiuos pastatus valdo pagal įgyjamąją senatį. Įsiteisėjus teismo sprendimui ji kreipėsi į Registrų centrą ir tada paaiškėjo, kad S. L. apgaule susitvarkė paveldėjimo dokumentus, jos į procesą neįtraukė ir įsiteisėjus sprendimui savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į 33/100 dalis pastatų. Po to šį turtą perleido D. Ž.. Kai nuosavybės teisė buvo įregistruota S. L. vardu, Registrų centras atsisakė registruoti jos nuosavybę. Tokiu būdu grubiai pažeistos jos teisės ir prašė jas apginti.A. S. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) karvidės - veršidės 33 dalys priklausė jo tėvui, o po jo mirties paveldėjo jis. Patvirtino, kad į jų namus buvo atvykusi R. J., sumokėjo tėvui pinigus. Jis tikrai nemanė, kad tokiu būdu buvo parduotos tėvui priklausančios 33/100 dalys. Jie paprasčiausiai turėjo netrukdyti R. J. tvarte -veršidėje vykdyti veiklą. Po tėvo mirties jis pradėjo faktiškai valdyti turtą, po to kreipėsi į teismą ir susitvarkė paveldėjimo dokumentus. R. J. negali būti šių patalpų savininke, todėl prašė jos reikalavimų netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-863-674/2013 panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjos R. J. prašymas dėl 33/100 dalių pastato karvidės - veršidės, esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkintas. I. R. J. ieškinys atsakovams S. L., D. Ž., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo atmestas.Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas negalėjo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto vien dėl tos priežasties, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.), 33/100 pastato bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo dienai buvo registruota P. L. vardu. Pažymėjo, jog sprendimas pagal pareiškėjos R. J. prašymą dėl daikto (pastato – karvidės) įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo priimtas 2013-09-27, kai turimais duomenimis VĮ Registrų centre nuo 2013-08-30 pastatas – karvidė nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2013-08-29 įregistruota S. L. vardu. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog R. J. neturėjo teisinio pagrindo įgyti 33/100 dalis pastato pagal įgyjamąją senatį. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje taip pat sprendžiamas R. J. pažeistų teisų gynimas, ieškovė prašo grąžinti jai nuosavybės teisę į 33/100 dalis pastato karvidės - veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų jos naudai 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinės žalos. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu S. L. patvirtino, jog R. J. pinigus – 7000,00 talonų tėvui sumokėjo. Pinigų sumokėjimo paskirtį kiekviena iš šalių aiškino skirtingai. R. J. įsitikinusi, kad šie pinigai buvo už 1/3 ginčo pastatų. S. L. šiuos pinigus nelaikė kaip atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą, nes jo nepardavė. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įgijimui yra numatyti kiti reikalavimai, sandoris turi būti sudaromas notarine tvarka, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nustatė, kad 1993 m. sausio 23 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. fizinių asmenų išmokų pardavimo sutartis, šia sutartimi P. L. pardavė 33 procentus savo išmokų ir į (duomenys neskelbtini) karvidę-veršidę nepretenduoja. Bylos nagrinėjimo metu R. J. teigė, kad šią sutartį pasirašė S. L.. (duomenys neskelbtini)sodininkystės žemės ūkio įmonės pajininku buvo P. L.. Tokiu būdu spręsti pajų pardavimo klausimą turėjo teisę tik jis ir sutartį turėjo pasirašyti pats.Teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką pajaus perleidimo sutartis tvirtino viršaičiai. Teismui yra pagrindas manyti, kad nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties, uždarame aukcione 33 procentus (duomenys neskelbtini)4-tos veršidės su koloriferiais (duomenys neskelbtini) sodininkystės žemės ūkio įmonėje įgijo P. L.. Panaikinus įgyjamosios senaties pagrindu įgytą nekilnojamojo turto nuosavybės teisę, nėra teisinio pagrindo pažeistų teisių ginimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

I. R. J. apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad ieškovė įgijo 33/100 dalis pastato karvidės - veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Netenkinus nurodyto prašymo, prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1993 m. sausio 22 d. tarp P. L., A. B. bei R. J. buvo sudaryta sutartis dėl 33 proc. P. L. priklausančių išmokų ir A. B. 20 proc. priklausančių išmokų pardavimo R. J.. Tokiu pagrindu R. J. įgijo karvidę - veršidę, esančią (duomenys neskelbtini). R. J. nuvykusi į mirusio asmens P. L. namus sumokėjo jam 7000 Lt (2027,34 Eur). Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir pats atsakovas S. L. (mirusio asmens sūnus). Po šios sutarties sudarymo pirkimo-pardavimo sutartis viešame registre nebuvo įregistruota.Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 str.). Vienas iš palikimo priėmimo būdu - kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 str. 2 d. nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Atsakovas po savo tėvo mirties nesirūpino 33/100 dalimis karvidės - mėšlidės patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Nuo pat P. L. mirties šiais pastatais rūpinosi ir juos prižiūrėjo ieškovė R. J..Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas daugiau kaip 10 metų netvarkė paveldėjimo dokumentų ir nepriėmė paveldimo turto, todėl ieškovė R. J. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl informacijos pateikimo, kur jai buvo nurodyta, kad 33/100 dalys ginčo pastato nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Paaiškėjus, jog ginčo turto 33/100 dalys nėra įregistruotos ir nebuvo paveldėtos, ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties pripažinimo, ko pasėkoje 2013 m. rugsėjo 27 d. teismas civilinėje byloje Nr. 2-863-674/2013 priėmė sprendimą bei R. J. pareiškimą tenkino. R. J. įsiteisėjus 2013 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimui nuvyko į VĮ Registrų centrą įregistruoti jai nuosavybės teise priklausančias 33/100 dalis pastato karvidės-veršidės, tačiau paaiškėjo, jog atsakovas neteisėtai paveldėjo šias pastato dalis. Šis turtas priklauso tik ieškovei R. J..Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo liudytojų parodymais, kurie teigė, jog nuo pat P. L. mirties ieškovė R. J. rūpinosi ginčo turtu, liudytojai taip pažymėjo, jog jiems yra žinoma, jog R. J. iš P. L. ir B. A. įsigijo 33/100 pastato dalis.Atsakovas į bylą tiek dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis nuo pat tėvų mirties rūpinosi pastatais ir juos prižiūrėjo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteikiant jam antrinę teisinę pagalbą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovo tėvai P. L. ir B. L. mirties dieną turėjo ne tik 33/100 dalis ginčo turto, tačiau ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, 3 ha žemės (duomenys neskelbtini). Atsakovas palikimą priėmė faktiškai valdydamas po tėvų mirties likusį turtą. CK 5.50 str. 1 d. teigiama, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.Kadangi mirus tėvui, prižiūrėjo motiną, o jai mirus liko gyventi jų pastatuose, faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą, mano, kad pagrįstai Raseinių rajono apylinkės teisme pagal atsakovo pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po tėvų mirties priėmė atsakovas. Užvesdamas civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsakovas į procesą įtraukė visus P. L. ir B. L. vaikus, t. y. savo brolius ir seseris, visiems jiems ši situacija buvo žinoma, pretenzijų dėl palikimo priėmimo niekas iš galimų P. L. ir B. L. įpėdinių nereiškė. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą, įregistravo nuosavybės teises pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. R. J. teismo posėdžio metu priekaištavo, kodėl apie pradėtą civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo informuota ji. Tačiau R. J. nepriklausė jokiai įpėdinių, turinčių teisę paveldėti po atsakovo tėvų mirties pagal įstatymą eilei, taip pat nebuvo ir testamentinė įpėdinė.2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosavybės teises pagal paveldėjimo teisės liudijimą atsakovas įregistravo VĮ Registrų centre. Sprendimas Raseinių rajono apylinkės teisme pagal R. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo priimtas 2013-09-27. CK 4.69 str. 3 d. vienareikšmiškai nurodyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tai yra pabrėžta ir teismo sprendime.Teismas savo sprendime pagrįstai akcentavo ir tai, kad R. J. pateiktoje sutartyje pasirašė ne pats pajininkas P. L.. Pagal tuo metu galiojusią tvarką pajaus perleidimo sutartis tvirtindavo apylinkės viršaičiai. Taigi, 1993-01-23 sutartis, kurios pagrindu R. J. buvo nustatyta nuosavybės teisė į 33/100 dalis fermos (duomenys neskelbtini), neatitiko įstatymo reikalavimo ir tikrosios pardavėjo valios, nes buvo pasirašyta ne to asmens, kuris turėjo teisę parduoti turtą. Jeigu ši sutartis būtų vertinama kaip nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, vėl gi, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams yra keliamas notarinės formos reikalavimas ir šio turto įregistravimas viešajame registre.Nuosavybės teisės į 33/100 dalis fermos atsakovas įregistravo viešajame registre 2013-08-30, o R. J. pagal 2013-09-27 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą nuosavybės teisės į tą patį turtą nebuvo registruojamos. VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta jos vardu registruoti turtą, R. J. apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, skundas buvo atmestas. Būtent po to R. J. pateikė ieškinį atsakovui bei jo seseriai D. Ž. dėl turto grąžinimo, pažeistų teisių gynimo, prašydama ne tik grąžinti turtą, bet ir jos naudai priteisti 8688,60 Eur neturtinę žalą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Ginčo objektas viešajame registre yra registruotas atsakovės vardu pagal 2013-09-17 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovei padovanojo brolis S. L.. Brolis priėmė palikimą po tėvų mirties. Palikimą sudarė gyvenamasis namas su ūkio pastatais, žemė (duomenys neskelbtini) ir 33/100 karvidės (duomenys neskelbtini). Atsakovė į palikimą nepretendavo, nors buvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo į procesą, kai brolis kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Brolis nėra sukūręs šeimos, jis dažnai lankydavosi atsakovės šeimoje, paskutiniu metu netgi apsigyveno, todėl jo valia buvo padovanoti kažkokią turo dalį atsakovei. Dovaną priėmė ir tokiu būdu tapo teisėta ir sąžininga šio turto įgyjėja.Teismo motyvai, jog sutartis neatitinka notarinės formos (apylinkių viršaičiai sutarties sudarymo metu atlikdavo notarinius veiksmus), tai, kad sutartyje pasirašė ne pats pajininkas P. L., tai, kad teismo sprendimo dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo dienai turtas viešajame registre buvo registruotas kito asmens vardu, yra visiškai teisingi.R. J. su 2013-09-27 įsiteisėjusiu teismo sprendimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių registravimo. VĮ Registrų centro Tauragės filialas 2013-12-02 sprendimu buvo atsisakyta R. J. vardu registruoti nuosavybės teises į 33/100 dalis ginčo turto. Ieškovė apskundė VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri išnagrinėjusi skundą, 2014-01-14 sprendimu paliko galioti Tauragės filialo 2013-12-02 sprendimą, motyvuodama tuo, kad būtent D. Ž. anksčiau nei ieškovė įregistravo nuosavybės teisę į minėtas 33/100 pastato-karvidės. Komisija savo sprendimą palikti galioti VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimą grindė ir CK 1.75 str. 3-4 dalimis, kuriose akcentuojama, kad jei tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas iš jų sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Šiuo atveju tiek dovanojimo sandoris, tiek to sandorio įregistravimas atsakovės vardu buvo atlikti anksčiau negu priimtas teismo sprendimas dėl įgyjamosios senaties. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą R. J. skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau šio teismo 2014-08-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-812-243/2014 skundas buvo atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį įvaldomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

15. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

16. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

17. Šioje byloje sprendžiama dėl antrojo draudimo, kuris iš esmės reiškia, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

18. Byloje nustatyta, kad apeliantės R. J. pareiškimas dėl ginčo turto nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisme priimtas 2013 m. liepos 29 d. (c. b. Nr. 2-863-674/2013, b. l. 10), nors VĮ Registrų centro duomenimis kreipimosi į teismą metu 33/100 dalies pastato – karvidės naudotoju buvo registruotas P. L., juridiniu pagrindu nurodytas 1993-01-27 nuosavybės teisės liudijimas (c. b. Nr. 2-863-674/2013, b. l. 38 a- 38 b). Be to, iš byloje esančio 2009 m. vasario 3 d. įgaliojimo matyti, kad atsakovas S. L. įgaliojo apeliantę R. J. vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus tėvui P. L., taip pat įgaliojo apeliantę parduoti už kainą ir sąlygas paveldėtas ginčo 33/100 dalis pastato – karvidės (t. 1, b. l. 50-51). 2010 m. lapkričio 24 d. atsakovas S. L. K. rajono 1-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl minėto įgaliojimo panaikinimo (t. 1, b. l. 52). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad apeliantei kreipiantis į teismą dėl ginčo turto nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo žinoma, kad ginčo turtas turi savininką, todėl turtas negalėjo būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

19. Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu buvo patenkintas atsakovo S. L. pareiškimas ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad P. L. yra S. L. tėvas; kad B. L. yra S. L. motina; kad S. L. po tėvo P. L. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė; kad S. L. po motinos B. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė (c. b. Nr. 2-70-476/2015, b. l. 36-37), teismo sprendimas yra įsitesėjęs. Ko pasėkoje atsakovui S. L. 2013-08-29 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ginčo turtas nuo 2013-08-30 buvo įregistruotas S. L. vardu (t. 1, b. l. 135-138).

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. L. 2013-09-17 dovanojimo sutartimi ginčo turtą padovanojo atsakovei (savo seseriai) D. Ž., kuri nuo 2013-09-25 ginčo turtą viešame registre įregistravo savo vardu (t. 1, b. l. 135-138), įrašas yra galiojantis, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atmestas apeliantės R. J. skundas dėl VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2013-12-02 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti apeliantės nuosavybės teisę į ginčo turtą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pagrindu (c. b. Nr. 2-70-476/2015, b. l. 24-28, 29).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo sprendimas pagal pareiškėjos R. J. prašymą dėl daikto (pastato – karvidės) įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo priimtas 2013-09-27, kai turimais duomenimis VĮ Registrų centre nuo 2013-08-30 ginčo turtas nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės buvo įregistruotas S. L. vardu.

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtu apeliantė naudojosi, net buvo išnuomojusiu ginčo turtą (t. 1, b. l. 69-82), valdė jį kaip savą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47str.). Tačiau kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 str. 1 d.. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui.

23. Pripažinusi, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti CK 4.69 str. 3 d. nustatytą imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę, kiti apeliantės argumentai, susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais, nėra reikšmingi bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako ir nenagrinėja.

24. Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

25. A. S. L. buvo skirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (t. 2, b. l. 73), jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 63,69 Eur. A. R. J. buvo teikiama 50 proc. antrinė teisinė pagalba (t. 2, b. l. 1). Todėl apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės R. J. priteistina 50 proc. atsakovui teiktų valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 31,85 Eur (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme yra 14,28 Eur (t. 1, b. l.), todėl iš apeliantės R. J. priteistina valstybei 50 proc. šių išlaidų, t. y. 7,14 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 31,85 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 85 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš apeliantės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 7,14 Eur (septynis eurus ir 14 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė