- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1905-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33166-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas užimtumo tarnyboje, aukštojo išsilavinimo, laikomas neteistu (2023-12-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. J., t. y. 2025-09-17 apie 13:50 val., adresu Šiauliai., (duomenys neskelbtini), gatvėje, žodinio konflikto metu, tyčia trys kartus rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis A. J. parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste.
Dėl byloje surinktų įrodymų
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltinimą pripažino visiškai. Nurodė, kad tą dieną ėjau (duomenys neskelbtini) gatvė, bulvaru, ėjau valgyti į valgyklą. Eidamas pastebėjau, kad iš priekio ateina A. J., prasilenkėm prie durų, jis man prasilenkdamas pasakė „dūchas“. Nusprendžiau ateiti vėliau ir išėjau į lauką, atsisėdau ant suoliuko. Aš buvau su šortais ir striuke. Sėdint ir vartant telefoną išgirdau balsą, jie matyt pastebėjo, kad aš sėdžiu. Praeinant pro šalį jie kalbėjosi tarpusavyje ir supratau, kad tai daro specialiai, nes kalba apie mane. Jie juodino mane ir šmeižė, sakė, kad aš vaikštau kaip ubagas su triusikais po miestą, sakė, kad sriubą po lituką valgau, jie mane visaip vadino ir pačiame gale pasakė „dūchas“. Aš jam pasakiau, kad jis toks „dūchų dūchas“. Aš pripažįstu, kad trenkiau nukentėjusiajam, ten kameros yra, aš pripažįstu, aš atsiprašiau jo. Trenkiau jam į kairę pusę, į žandą. Parkrito jis ant žemės po pirmo smūgio, trenkiau už visą šmeižimą. Galėjo būti žaizda ausies kaušelyje ir poodinė kraujosruva kairiajame skruoste, mačiau, kad jam buvo ten paraudonavę. Buvo iškviesta greitoji, ji atvažiavo. Nukentėjusiojo bandžiau atsiprašyti 3 kartus ir atsiprašiau, jis lig ir sutiko, bet kai iš tyrėjos gavome atsakymą, tada viskas pasikeitė, buvom sutarę, kad aš atlyginsiu ir aš atsiprašiau. Buvom sutarę, kad duodu jam tam tikrą sumą, t. y. 500 Eur. Aš esu nepasiturintis, gyvenu iš pašalpos, badauju jau ir taip. Mes su nukentėjusiuoju buvome sutarę, kad aš atlyginsiu 500 Eur ir tą turtinę žalą sukrapštysiu, atlyginsiu ir Valstybinės ligonių kasos žalą. Gyvenu iš pašalpos, ji yra 240 Eur, nekilnojamojo turto neturiu, automobilio neturiu, mano materialinė padėtis sudėtinga.
Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad esu neįgalus jau 20 metų, žmogus melavo, kad nežino, pas mane yra gliokoma, ta lyga nuo kurios galiu apakti, tinklainė gali atšokti nuo smūgių. Jis man sudavė tris smūgius, pas mane buvo du gūzai ir skilo ausis. Aš blogai jaučiuosi, atsirado ir depresija, man galvą skaudą pastoviai, einu į šonus mėto, regėjimas stipriai pablogėjo, išsivystė baimės jausmas. Jis visą gyvenimą manipuliuoja, yra baimė, jis man grasino po to įvykio, pas mane stovi automobilis gerų metu, jis gali tą mašiną ir sudeginti. Prašau priteisti iš kaltininko 2000 Eur neturtinės žalos ir 34 Eur turtinės žalos.
Po kaltinamojo R. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjai, prokurorui, nukentėjusiajam ir jo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
2025-09-23 įtariamojo R. S. apklausos protokolu, kuriame nurodoma, jog pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas jam ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Jam įtariamojo teisės išaiškintos, jas suprato. Parodymus duoti sutinka. Parodo, kad su A. J. (kitų anketinių duomenų negali nurodyti) buvę pažįstami, šiuo metu esame susipykę ir nebendrauja apie du ar trys metus, tačiau dažnai susitinka tose pačiose vietose, kadangi tose pačiose vietose visada lankydavosi kartu ankščiau (pvz. valgyklose, kavinėse, parduotuvėse ir k. t.). Parodo, kad 2025-09-17 apie 13:00 val., kai jis ėjo į valgyklėlę, kuri randasi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, (tikslaus adreso nepamenu) pamatė, kad priekyje eina mano buvęs pažįstamas A. ir, kai jis įėjo į valgyklėlę, tai A. iš paskos manęs įeidamas pasakė, kad jis yra „duchas“. Tuo metu nesureagavo į jo pasakytą žodį, tačiau po laiko, kai jis stovėjo žmonių eilėje, tai jis nusprendė, kad nesivels su A. į konfliktą ir sugalvojo išeiti iš valgyklos, tiesiog galvojo, kad ateis vėliau pavalgyti, kai nebus A. valgykloje. Parodo, kad išėjęs iš valgyklos, jis nuėjo prie kavinukės „Coffein“ (adreso tikslaus negali nurodyti, kadangi nežinau) ir atsisėdo lauke prie staliuko. Pamena, kad po kurio jam sėdint prie nurodyto stalelio, jis išgirdo pažįstamo asmens balsą ir suprato, kad tai A. balsas. Pamena, kad A. tuo metu ėjo nuo valgyklos pusės link aikštės su kitu asmeniu, kurio anketinių duomenų negali nurodyti, eidamas A. garsiai kalbėjo apie jį negražius dalykus nurodytam asmeniu, minėjo, kad jis yra apsirengęs triusikais ir po miestą vaikščioja, kaip valkata su triusikais. Taip pat minėjo, kad kaip ubagas eina į valgyklą ir užsisakinėja tik sriubą, toliau sakė, kad tas S. yra duchų, duchų. Į pasakytus žodžius jis sureagavo ir atsakė, kad jis pat yra „duchų, duchų“ ir, kad jis nelotų, kaip kalė. Pamena, kad jis jam pasakė „žertva“, kuo čia sėdi bailį“. Pamna, kad po šių pasakytų žodžių jis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link A. Eidamas prie A., jis matė, kaip A. sulenkė rankos kumščius ir jam pasakė, kuo nori „pidere“. Po pasakytų žodžių, jis atsakė, kad tu pats „pideras“, tu pats velnių, velnias. Priėjęs prie A., jis pamatė, kad A. ranka sujudėjo, tuo metu jis buvo pasiruošęs gynybai ir sureagavęs į A. rankos sujudėjimą, jis trenkė A. dešinės rankos delnu į veido sritį. Pamena, kad po mano smūgio A. prarado pusiausvyrą ir dėjo koją į šoną, tai tuo metu jis savo dešinę koją pakišo jam vadinamą „padnioškę“ ir A. nukrito antį žemės. Pamena, kad po pakištos mano kojos, kai A. nukrito ant žemės, jis dešinės rankos delnu trenkė pakartotinai A. į veido sritį – skruostą. Po visko pasakė, kad čia tau už visą tą „lojimą, šmeižimą“ . Pamena, kad A. staigiai atsistojo ir pradėjo šaukti, kad jam bus „pizdėc“, kad jis yra „žertva“, taip pat nurodė, kad jis dabar mokės pinigus ir, kad jį dabar papjaus. Pamena, kad kai jis pasakė, kad jį papjaus, tai staigiai pasitaisė ir pasakė, kad apspjaus, galimai išsigando savų žodžių pasakytų viešumoje. Po viso šito jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei medicinos darbuotojai. Parodo, kad iš įvykio vietos jis nesišalino, taip pat parodo, kad pats konflikto neprovokavo, visą konfliktą išprovokavo A. Parodo, kad mano, kad įvykio vietoje A. buvo neblaivus, todėl jis ir kėlė konfliktą. Parodo, kad dėl įvykusio įvykio jis labai gailisi, parodo, kad A. jis atsiprašė kitą dieną, parodo, kad prašė jo susitaikyti, tačiau jo sprendimo taip ir neišgirdo dėl susitaikymo. Parodo, kad tikrai nori A. atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Parodo, kad mano finansinė padėtis yra sunki, todėl žalos negalės atlyginti. Daugiau ko parodyti neturi (b. l. 93–96).
2025-09-24 įtariamojo R. S. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodoma, jog pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Jo įtariamojo teisės išaiškintos jas suprato. Parodymus duoti sutinka. Parodo, kad su A. J. (kitų anketinių duomenų negaliu nurodyti) yra buvę pažįstami, šiuo metu susipykę ir nebendrauja, apie du ar trys metus, tačiau dažnai susitinka tose pačiose vietose, kadangi tose pačiose vietose visada lankydavosi kartu anksčiau (pvz. valgyklose, kavinėse, parduotuvėse ir k. t.). Parodo, kad dėl įvykusio įvykio 2025-09-17 apie 13:00 val., ankstesnėje apklausoje davė teisingus parodymus, prašo remtis jais. Parodo, kad papildomai parodyti neturi ką. Parodo, kad nukentėjusiojo atsiprašė 2025-09-23, ar jis jam atleido nežino, negali nurodyti. Parodo, kad dėl įvykusio įvykio labai gailisi, tikrai to nenorėjo padaryti. Parodo, kad tikrai nori A. atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Parodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl žalos negalės atlyginti. Daugiau ko parodyti neturi (b. l. 104–107).
2025-09-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole apklaustas A. J. parodė: kad 2025-09-17 apie 13:50 val., jam einant adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), netoli esančio fontano, matė jog bulvare ant suoliuko sėdi mano pažįstamas R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jam einant pro šalį R. S. atsistojo nuo suoliuko priėjo prie manęs ir nieko jam nesakęs trenkė jam kumščiu į veido sritį, kiek atsimena sudavė tris kartus. Po suduotu smūgių nukrito jo akiniai, bei pats nuvirto ant žemės. Jam atsistojus pasiėmė akinius ir jam pasakė ką čia darai. Jis jam garsiai pasakė dabar kviečia policija. R. S. dar pradėjo jį vadinti „ožiu“ dėl to, jog kviečia policija. Su R. S. anksčiau buvo geri draugai, po to apsipyko ir nebendravo. Matomai R. turėjo ant jo pyktį ir dėl to jam trenkė. Vieta kurioje jis jį mušė yra vaizdo kamera. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas kurį 10 balų sistemoje nuo 1 iki 10 vertina, 9 balais. Dėl jam padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo, atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas, apžiūrėjo jį įvykio vietoje bei pristatė į VŠĮ Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 14–25).
?2025-09-22 papildomai apklaustas liudytoju (nukentėjusysis) A. J. parodė: kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, kurie yra teisingi. Papildo, kad R. S. yra mano pažįstamas, jį pažįsta apie 45 metus. Draugais niekada nebuvo, tiesiog pažįstami, susitikę mieste pasisveikindavo, trumpai pabendraudavo. Jo pravardė yra S. 2009 metais kartu sportuodavo, beveik kasdien susitikdavo. Kažkur apie 2 metus laiko, su juo nebendrauja visiškai, įvardintų, kad esame susipykę. Jis griežė dantį ant jo dėl to, kad jis du metus visiems jų bendriems pažįstamiems sako tiesą, tai yra įvardino, kad R. S. yra bjaurus žmogus, valkata, elgeta, išnaudotojas ir reketuoja kitus silpnesnius už save žmones, prašo jų pinigų. Jis taip sako, nes jis niekur niekada nedirbo, prašinėja pinigų ir prašinėja kitų žmonių, moka jais manipuliuoti. 2025-09-17 apie 13:50 val., jis stovėjo prie bulvare esančio fontano ir kalbėjosi su pažįstamu G., kurio pavardė iš M raidės, kuris būna (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ten gyvena jo mama. G. tel. (duomenys neskelbtini). Atsisukęs pamatė, kad bulvare ant suoliuko sėdi mano pažįstamas R. S.. Jis sėdėjo ant suoliuko prie kavinės „Kafeinė“. Jam kalbantis su G., R. S. pašokęs nuo kėdės, sakydamas „auka tu, suvarysiu“, piktai nusiteikęs, pagreitintu žingsniu, priėjo prie manęs ir sudavė rankos kumščiu tris smūgius jam į galvą. Pataikė ties kairės pusės skruostikauliu. Nuo paskutinio smūgio jis nugriuvo bulvare ant žemės. Smūgiai buvo labai stiprūs, nes R. S. yra buvęs sportininkas. Nuo jam suduotų smūgių jis apsvaigo, sąmonės praradęs nebuvo. Nuo jam suduotų smūgių plyšo kairės pusės ausis. Po suduotų smūgių nukrito mano akiniai, jie nukrito apie 2 metrus nuo manęs. Jam atsistojus pasiėmė akinius ir jam pasakė ką čia darai. Jis jam garsiai pasakė dabar kviečia policiją. R. S. dar pradėjo jį vadinti „ožiu“ dėl to, jog kviečia policiją. Jis dar jam pasakė, kur bėgi bailį, nes jis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. R. turėjo ant manęs pyktį ir dėl to jam sudavė smūgius. Dėl jam suduotų smūgių jis patyrė sužalojimus, plyšo kairė ausis apie 1 cm., yra mėlynė ties kaire akimi bei jaučia galvos ir sprando skausmus, einant mėto į šonus. Patirtą fizinį skausmą vertina 9 balais iš 10 balų. Dėl jam padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo jį įvykio vietoje bei buvo pristatytas į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių. Po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. 2025-09-18 buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, kur buvo atliktas tyrimas. Eidamas pas ekspertus prie ekspertizės lauke sutiko R. S., kuris jį pamatęs manęs atsiprašė sakydamas „sorry“, klaupėsi ant kelių ir siūlė padaryti „palianą“, tik paskui išsiaiškino, kad žodis „palianas“ yra stalo paruošimas ant pievutės. R. S. jis pasakė, kad serga glaukoma, kad dėl jo suduotų jam smūgių jis galėjo apakti, galėjo trūkti tinklainė. Pasiūlė jam užsimerkti ir daugiau nieko niekada nematyti. Įvykio metu nukritę akiniai nesudužo, žala dėl jų nepadaryta. Kartu buvęs G. pabėgo, jis jo klausė ar jis paliudys, bet G. sakė, kad ne, kiek supranta, jis bijo R. S.. Jam yra išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Per trumpą laiką yra užpultas jau du kartus, iki įvykio su R. S. 2025-09-05 buvo sumuštas prie namų laiptinės. Šie įvykiai nesusiję, atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, dėl patirto įvykio jaučia stresą, baimę, kad vėl būsiu užpultas, kad gali sugadinti mano turimą turtą. Daugiau ko parodyti neturi (b. l. 34–37).
2025-09-24 papildomai apklaustas liudytoju (nukentėjusysis) A. J. parodė: kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, kurie yra teisingi. Prašo remtis ankščiau duotais parodymais. Parodo, kad R. S. yra mano pažįstamas, jį pažįsta apie 45 metus. Draugais niekada nebuvo, tiesiog pažįstami, susitikę mieste pasisveikindavom, trumpai pabendraudavom. Su R. S. nebendrauja apie 2 metus. Patikslinant parodo, kad įvykio metu jam buvo suduota trys kartai iš dešinės rankos kumščiu, po suduotų smūgių jis nukrito ant žemės. Taip pat parodo, kad įvykio metu jam nukrito akiniai, tačiau jie nesudužo. Dėl akinių pretenzijų neturi. Parodo, kad R. S. manęs neatsiprašė, jis jam neatleido. Parodo, kad civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta dėl civilinio ieškinio pateikimo dar nenusprendė. Daugiau ką parodyti neturi (b. l. 40–43).
2025-09-17 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas A. J. nurodė: kad 2025-09-17 apie 13:50 val., jam einant adresu Šiauliai., (duomenys neskelbtini), matė jog bulvare ant suoliuko sėdi pažįstamas R. S. gim. (duomenys neskelbtini). Jam einant pro šali šis atsistojo ir tris kartus rankos kumščiu trenkė jam į kairės pusės skruostą. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirtų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo, atvykę medikai jį pristatė į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, jį teiks tyrimo eigoje. Prašo policijos nubausti minėtą asmenį įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 14–17).
2025-09-17 apžiūrėta įvykio vieta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 28–31.
2025-09-17 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint A. J., mato jog yra paraudimas, bei patinimas ties kairės pusės smilkiniu, tai pat užklijuota kairė ausis. Daugiau išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 44–49).
2025-09-17 PRĮR pranešime nurodyta, kad pranešėjas 2025-09-17 apie 13:48 val. A. J. telefonu pranešė, kad ką tik bulvare užpuolė pažįstamas R. S., sumušė, kraujuoja iš galvos, ausies. Šiuo metu užpuolikas šalia (b. l. 6–10).
2025-09-17 tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK 0125000552222 nurodyta, kad š. m. rugsėjo 17 d. dirbant numatytu maršrutu ekipaže „S 1709“ kartu su Šiaulių apskr. VPK VTT SPS specialistu G. M.. Apie 13:53 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavome pranešimą, kad Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik bulvare užpuolė pažįstamas R. S., sumušė, pranešėjui 63 m., kraujuoja iš galvos, ausies. Šiuo metu užpuolikas šalia. Inf GMP, AVPK . Apie 13:55 val. Atvykus nurodytu adresu, mus pasitiko blaivus pranešėjas A. J. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui su senu blaiviu pažįstamu R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vieną kartą ranka trenkė pranešėjui į galvos sritį kumščiu. Mums atvykus pranešėjui matėsi kruvina ausis, įvykio vietoje taip pat buvo ir blaivus R. S., kuris paaiškino, jog A. J., nuolatos jį sutikęs provokuoja, ir įžeidinėja, taip norėdamas išprovokuoti R. S., kad jis jam suduotų, o A. J. iš to pasipelnytų. Į Įvykio vietą atvyko GMP ekipažas, kurie A. J. išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai. Ar įvykio vieta filmuojanti neaišku. Aplinkiniai buvę žmonės konflikto nematė. A. J. paaiškino, kad su R. S. ne pirmą kartą kyla konfliktas, nes šis nuolatos jį sutikęs sekioja, erzina, ir kabinėjasi. Daugiau asmenys nieko paaiškinti negalėjo. R. S. nesulaikytas. A. J. išvežtas į gydymo įstaigą apžiurai. Įvykis filmuotas BodyCam. (b. l. 11-13).
2025-09-22 objektų apžiūroje nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu export-niwnl. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 05:10 min. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnai yra įvykio vietoje. Policijos pareigūnus sako: medikų reikia? Vyras sako: aišku, aš pasakiau, kad man glaukoma. Fone girdisi, kaip kitas vyras šaukia, kad jis viską meluoja. Vyras sako: ką meluoju, va yra kamera. Policijos pareigūnas ramina vyrus, sako, kad nešauktų. Prie policijos pareigūnų prieina vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos šortus ir sako priėjęs: jis išprovokavo, va taip ir gavosi. Mane sakė va taip va, pradėjo sakyti „paštirinsiu“, dar kažką, pripjausiu. Tai čia žmonės užsieniečiai, jie matė. Aš paprasčiausiai priėjęs, pradėjo loti va taip va, jis jau ne vieną kartą va taip yra išprovokavęs va taip. Policijos pareigūnas sako: o tai kam jus bendraujate? Vyras, kuris dėvi mėlyna striuke ir tamsios spalvos šortus sako: aš nebendrauju. Aš taip vengdavau. Policijos pareigūnas sako: neprasilenkiate? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striuke ir tamsios spalvos šortais sako: ne jis....Kitas vyras stovintis šalimais sako: tu nekalbėk, tu visą gyvenimą...Policijos pareigūnas sako: o jūs pažįstami vienas su kitu? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: taip, nuo senų laikų. Policijos pareigūnas vyrų paprašo dokumentų. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: ir paprasčiausiai va taip va viską provokuoja ir supranti, va taip viską dirba. Užsidirba sau kapeikas. Ne per seniausiai buvo sudaužęs R., moterį sudaužė. Kitas vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: kodėl tu meluoji, jis sakė, kad aš uždarbiauju. Girdėjote? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: ožys pa....sako prištirinsiu...Vyras, kurs dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: R. aš mokėjau, debile, pinigus. Šešiasdešimt. Aš mokėjau pinigus, o tu dabar vėl meluoji. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: tai tu tą moterį ir sudaužei. Vyras, kurs dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: tai aš mokėjau pinigus. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: tai va taip ir sudaužei. Vyras, kurs dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: tai aš sumokėjau pinigus. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: tai nesvarbu, tai priklauso. Policijos pareigūnas ramina vyrus. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: sudavė ir dabar nori sausas...Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: jis paprasčiausiai va taip ir eina, ir provokuoja ir paskui....Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: aš negaliu klausytis brėdo. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: ką tu čia nori? Tai ką tu čia mekeni dabar, tai sudaužė, gavau ožką per galvą ir viskas, nes tu loji. Supranti, kad tu sakei prištirinsi dar kažką, tai ką tu čia nori. Policijos pareigūnas sako: kur gyvenate? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Supranti, jis pas mane į kiemą va taip ateidavo, supranti geria alų...Policijos pareigūnas sako: mes neįrodysime ar jis buvo, ar nebuvo. Mes nežinome. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: jo, jo, nes jis pats yra....Kitas vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį sako: sudaužė, tai ką man daryti? Policijos pareigūnas sako: jūs kalbate apie kitus įvykius, mes apie dabar kalbame, kas dabar buvo. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: jis prisipažinęs buvo, kad ateidavo į namus. Policijos pareigūnas dar kartą paklausia: kokiu adresu gyvenate? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Policijos pareigūnas sako: čia nuosavas? Taip pat paklausia ir telefono numerio, vyras atsako. Policijos pareigūnas vyro, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį klausia: kur čia viskas buvo? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį atsako: va čia prie tų akmenų, nu kamera yra. Va čia va buvo. Policijos pareigūnas sako: gerai, va čia, supratau. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: aš sėdėjau, o jis pradėjo loti ir dar kažką. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį atsako: o kam tu sudaužei žmogų? ai čia sėdėjai, subinė tavo ten buvo. Policijos pareigūnas sako: gerai, medikai atvažiavo. Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: antausį plojau ir viskas, jis jau ne vieną kartą provokuoja. Vyrai toliau vienas ant kito šaukia, žodiškai konfliktuoja. Asmenims tikrinamas neblaivumas. Policijos pareigūnas vyrui, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: bet jus neneigiate, kad jam trenkėte? Trenkėte iš rankos? Vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: iš rankos antausį, jis priėjęs sako...(dėl pašalinių garsų nesigirdi ką asmuo sako) ir per kojas dar truputi. Policijos pareigūnas sako: tai nuo ko tas konfliktas prasidėjo? Vyras , kuris dėvi mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos šortus sako: atsistojęs su draugu priėjo, stovėjo žinai ir jis kalbėjo apie mane, aš sėdžiu ir jis net nežiūri, kad aš šalia. Jis apie mane jam viską lojo. Tas draugas pamatęs mane pakėlė ranką. Pamatė ir, o tas ožys, tokio tipo. A girdi tu sakau, ožį. Link jų einu, aš paštirinsiu tokio tipo, aš paštirinsiu. A girdi sakau, aš paštirinti sakau galiu, plojau per ausį ir viskas. O jis šneka, loja o paskui, eik tu sau. Nu grynas, metų, metai loja. Su juo va taip stengiuosi metus, du, bet neišeina, nes jisai loja. Jis, ten kur sutinki, tai jis ten provokuoja. Policijos pareigūnas sako: nekreipkite dėmesio. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nestebime. Įrašo pabaiga (b. l. 68-71).
2025-09-23 gautoje VTMT Šiaulių skyriaus medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1065/2025(04) nurodyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai – žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairiajame skruoste, ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 54–55).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamojo R. S. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. J., būtent: 2025-09-17 apie 13:50 val., adresu Šiauliai., (duomenys neskelbtini), gatvėje, žodinio konflikto metu, tyčia trys kartus rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis A. J. parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. S. laikomas neteistu, tačiau 2023-12-01 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra vieną jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi galiojančią administracinę nuobaudą, važiavo autobusu be bilieto (b. l. 76–77). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį nustatant įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, sukėlusią fizinį skausmą nukentėjusiajai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam R. S. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108–111), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kaltinamajam R. S. byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 136,25 Eur (b. l. 164–169) žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikštu136,25 Eur civiliniu ieškiniu, patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais (b. l. 167), todėl iš kaltinamojo R. S. civilinės ieškovės naudai priteistina 136,25 Eur žalos patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo.
Nukentėjusysis A. J. byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 148–158), kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – jam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo – žaizdos kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste, jis patyrė išlaidų, kurios vertinamos 34,45 Eur. Nurodo, kad gydymo metu pirko gydytojo rekomenduojamus vaistus – Vivavit B grupės vitaminus, Walmark Ginkoprim Max, lašai akims Potassium U, Gintum, už kuriuos jis sumokėjo 34,45 Eur, pateikiami įsigijimo kvitai (b. l. 152).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia, ją teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Nukentėjusysis teismui pateikė rašytinius duomenis apie vaistų įsigijimą. Kaltinamasis R. S. su 34,45 Eur patirtomis gydymo išlaidomis sutiko. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl turtinės žalos dydžio, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 34,45 Eur turtinės žalos.
Nukentėjusysis A. J. pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.
BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad neretai jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas, neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos.
Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį A. J. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairiajame skruoste. Dėl patirto galvos, kairiojo skuosto ir ausies kaušelio sužalojimo nukentėjusysis jaučiasi blogai iki šiol, jaučia regėjimo pablogėjimą ir ūžesį galvoje. Akivaizdu, kad dėl panaudoto smurto jis juto fizinį skausmą, dėl gydymo jis patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė 500 Eur neturtinę žalą, ją privalo atlyginti kaltinamasis. Teismo įsitikinimu, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.
Kaip nurodė kaltinamasis R. S., jis gyvena iš pašalpos, ji yra 240 Eur, nekilnojamojo turto automobilio neturiu, jo materialinė padėtis sudėtinga, todėl teismas netenkina prašymo laikinai apriboti kaltinamojo ir civilinio atsakovo nuosavybės teise turimą turtą.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. APD-2025-10599 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. S. (b. l. 131–134).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. S. gynėjas paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Šioje byloje nukentėjusiajam A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-14610 suteikta antrinė teisinė pagalba dėl civilinio ieškinio parengimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme.
Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. pažyma Nr. APD-2025-11418, apie valstybės patirtas 306,25 Eur išlaidas dėl nukentėjusiajam A. J. paskirto gynėjo, kurias prašoma priteisti iš nuteistojo (b. l. 159–163). Teismas šiuo atveju iš kaltinamojo priteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 136,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 25 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,54 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 54 ct) turtinės žalos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo priteistos žalos visiško atlyginimo. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos neturtinės žalos dalies), civilinį ieškinį atmesti.
Nepriteisti iš R. S. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 306,25 Eur (tris šimtus šešis eurus 25ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo gynėjo dalyvavimo procese.
Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Swedbank, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);
AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);
Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);
AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);
AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);
UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.
Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.