- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-137/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 30 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. K. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. kovo 25 d., turėdamas tikslą realizuoti, kartu su A. N. iš M. Š. už ikiteisminio tyrimo nenustatytą kainą įgijo 19 vienetų 50 eurų nominalo netikrų kupiūrų, kurias laikė su savimi iki 2010 m. kovo 25 d., suderino telefonu susitikimo laiką ir vietą su asmeniu veikusiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, po to A. N. 2010 m. kovo 25 d. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr . (duomenys neskelbtini) priklausančiu L. J. , nugabenus iš laikymo vietos iki prekybos centro „BIG“, esančio (duomenys neskelbtini), kur 12.50 val. nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, 19 vnt. 50 eurų nominalo netikrų kupiūrų už 1 300 Lt pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;
tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. kovo 31 d., 16-17 val., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Statoil“ kartu su A. N. sutarė parduoti asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį 15 000 netikrų eurų, po to A. N. 2010 m. balandžio 2 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini)., esančioje degalinėje „Statoil“, iš asmens veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį paėmus 3 500 Lt, kaip avansą už sutartus pirkti 15 000 netikrų eurų 50 nominalo eurų kupiūromis, laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., A. N. iš M. Š. už ikiteisminio tyrimo nenustatytą kainą įgijus dalį sutartų netikrų pinigų – 9 950 eurų, t. y. 199 vnt. 50 nominalo eurų kupiūrų, kurias A. N. nuo įgijimo momento laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. balandžio 9 d., 13 val., kol A. N. prie (duomenys neskelbtini), pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, už 2 500 eurų ir 1 050 Lt;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 27 d., apie 23 val., prie kavinės „Neapolis“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su A. N. iš M. Š. per J. K. už 1 750 eurų įgijo 4 700 netikrų eurų, t. y. 94 vnt. 50 eurų nominalo eurų kupiūrą, kuriuos parsigabeno į (duomenys neskelbtini) ir laikė iki 2010 m. balandžio 28 d., 15.20 val., kuomet iš laikymo vietos kartu su A. N. gabeno į (duomenys neskelbtini)., kur nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie degalinės „Orlen“, juos už 6 000 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka E. K. buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad šiuo metu pakanka faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgė į tai, kad E. K. kaltinamas sunkiu nusikaltimu, už kurį įstatymo sankcijoje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Gręsiančios bausmės dydis leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo. Iki sulaikymo E. K. nedirbo ir oficialiai pragyveno iš nedidelės bedarbio pašalpos, tačiau jis kaltinamas už labai didelę sumą litų įgijęs, laikęs ir realizavęs didelį kiekį netikrų eurų. Tai leidžia manyti, kad lėšas pragyvenimui ar jų dalį jis gavo iš nusikalstamos veikos ir būdamas laisvėje gali daryti naujus sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus. E. K. laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas yra išnykęs. Tačiau tas faktas, kad jis buvo teistas už savanaudiškus nusikaltimus charakterizuoja jį neigiamai ir sustiprina manymą, jog ateityje, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje negalima. Atsižvelgė į tai, jog E. K. turi sugyventinę, mažamečius vaikus, gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau šios aplinkybės nenusveria realiai egzistuojančių suėmimo pratęsimo pagrindų ir nėra pakankamas pagrindas keisti kardomąją priemonę. Byla teisme dar tik pradėta nagrinėti, o dėl kaltinamųjų gynėjų užimtumo sekantys posėdžiai numatyti toli į priekį ir sunku tiksliai prognozuoti bylos nagrinėjimo trukmę. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paties kaltinamojo E. K. veiksmai trukdo šią bylą išnagrinėti per trumpiausią laiką, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė gynėją ir dėl pastarojo užimtumo, bylos nagrinėjimas atsidėjo.
Šalies argumentai
Kaltinamojo E. K. gynėjas G. Bukauskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį. Nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir priimta pažeidžiant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, todėl naikintina.
Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai perrašė du BPK nurodytus suėmimo skyrimo pagrindus ir visai jų nemotyvavo bei neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuota praktika, kurioje nurodyta, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose: Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Belgiją; Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Pažymi, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-5/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.
Kaltinamasis E. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje, turi du mažamečius vaikus (antrasis gimė jau po kaltinamojo sulaikymo), todėl kaltinamojo socialiniai ryšiai su gyvenamąją vieta yra itin glaudūs ir stiprūs. Taigi minėtos aplinkybės šioje konkrečioje faktinėje situacijoje paneigia bet kokias teismo padarytas prielaidas apie E. K. intencijas bėgti nuo teismo.
Kaltinamojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo ginamasis gali darys naujus nusikaltimus, nes ji nepagrįsta konkrečiais faktais (ankstesniais teistumais, dideliu kieku padarytų nusikalstamų veikų, jų ilgalaikiškumu, intensyvumu, duomenimis apie antivisuomenišką elgesį, apie planus nusikalsti, pasirengimą daryti naujus nusikaltimus). Pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis E. K. paskutinį kartą buvo teistas du kartus 2001 m. (teistumas išnykęs 2003 m.), todėl nėra pagrindo šiuo metu neigiamai charakterizuoti jo ginamąjį. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš nusikalstamos veikos buvo gaunamas pelnas, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos yra E. K. pragyvenimo šaltinis. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo gaunama nedarbingumo pašalpa kartu su jo sugyventinės D. I. pajamomis (t. 7, b. l. 21) sudarė 2 000 Lt per mėnesį, todėl bendros šeimos pajamos buvo teisėtos ir pakankamos pragyvenimui. Kaltinamajam yra pasiūlytas nuolatinis darbas (t. 7, b. l. 32), todėl teismo konstatuota aplinkybė, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu yra išnykusi.
Mano, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kaltinamajam ir toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisės, įtvirtintos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir BPK. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes iš esmės pažeidė BPK 121 ir 122 straipsniuose įtvirtintas nuostatas bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindines asmens teises.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo E. K. gynėjo G. Bukausko skundą atmesti, o gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. gynėjo G. Bukausko skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsiamas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Pažymima, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ar pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog E. K. pagrįstai kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 213 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas paaiškina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos arba jų terminai pratęsiami, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. K. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo sunkumas bei tikimybė būti nubaustam griežta bausme, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje, turi du mažamečius vaikus (antrasis gimė jau po kaltinamojo sulaikymo), buvo teistas du kartus 2001 m. (teistumas išnykęs 2003 m.), ir konstatuoja, kad jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas E. K. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytas ir dar vienas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, tačiau įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų, kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupe, nusikalstamą veiką tęsė daugiau negu mėnesį laiko E. K. ankstesni teistumai tikrai yra išnykę, tačiau jie šiuo atveju vertinami kaip informacija apibūdinanti kaltinamojo asmenybę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. praeityje teistas du kartus už savanaudiškus nusikaltimus, ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį linkusį daryti nusikalstamas veikas. Visa tai įrodo E. K. , kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei ir net Europos Sąjungos ekonomikai. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis E. K. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimą, kuriuo kaltinamas E. K. , jo pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.