- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- 2-17585-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10675-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Ž. D., E. P.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Ž. D. ir E. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas) prašo nustatyti, kad I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. S. biologinis tėvas, o I. S. nėra ieškovo biologinė dukra; pripažinti negaliojančiu įrašą apie D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus.
Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors jis yra įrašytas tėvu I. S. gimimo dokumentuose, nėra biologinis mergaitės tėvas. Šią aplinkybę ieškovas šiais metais sužinojo iš atsakovės E. P., kuri nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas yra atsakovas Ž. D. Ieškovui buvo pateikta nurodytą aplinkybę patvirtinanti teismo medicinos specialisto išvada. Kai gimė mergaitė, jis bendravo su atsakove, vėliau santykiai nutrūko.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu Ž. D. bendravo iki susipažįstant su ieškovu, ieškovas iš pat pradžių žinojo, kad vaikas gali būti ne jo. Dukters tėvu buvo įregistruotas ieškovas, nes tuo metu manė, kad taip bus geriausia, kartu su ieškovu gyveno iki dukrai suėjo 6 mėnesiai. Nuginčijus tėvystę, įsipareigoja kartu su Ž. D. kreiptis į notarą dėl tėvystės I. pripažinimo.
Atsakovas Ž. D. atsiliepimu ir posėdžio metu sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad su dukra bendrauja, nuginčijus ieškovo tėvystę, vaiko tėvystė bus registruojama notarine tvarka.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra mažametės I. S. tėvas, minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada. Spręndžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas sikeiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. S. gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina – E. P., tėvu įrašytas D. S. Uždarosios akcinės bendrovės „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0016/21 nurodyta, kad Ž. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra biologinis I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999997 proc. tikimybe.
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Tuo atveju, jeigu manoma, kad vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149, 3.151–3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 straipsnio 1 dalis).
Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės E. P. dukters I. S. tėvas, atsakovas Ž. D. posėdžio metu nurodė, jog neabejoja, kad yra nepilnametės I. S. tėvas, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta specialisto išvada. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad I. S. gimė ieškovui ir atsakovei E. P. gyvenant kartu, praėjus 6 mėnesiams po mergaitės gimimo, ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai, ieškovas nuo to laiko nėra matęs mergaitės, su ja nebendrauja, neatlieka tėvo pareigų. Atsakovas Ž. D. patvirtino, kad neabejoja esantis I. S. tėvas. Atsakovai posėdžio metu patvirtino, kad, nuginčijus vaiko tėvystę, bus kreipiamasi dėl tėvystės pripažinimo notarine tvarka.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko I. S. tėvas. Tuo pagrindu pripažintina negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje D. S. įrašytas I. S. tėvu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pareikštas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis, paskirstant tarp atsakovų, yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. S. biologinis tėvas, o I. S. nėra D. S. biologinė dukra.
Pripažinti negaliojančiu įrašą apie D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.